Tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos šiam klausimui spręsti ir dirbusios beveik metus, vadovo sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, pakeitimus paskatino realios situacijos, kai dėl kvapo koncentracijos žmonės jautė diskomfortą, pablogėjusią gyvenimo kokybę, nors galiojanti maksimali kvapų koncentracijos ore vertė ir nebuvo viršyta.
„Galimų sprendimų ir pasiūlymų buvo ne vienas, tad ir diskusijų buvo daug bei įvairių. Išklausėme visus argumentus ir priėjome prie nuomonės nustatyti tą pačią – 5 europinių kvapo vienetų – didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę tiek kaimo, tiek miesto gyvenamosiose teritorijose, jų nediferencijuojant. Taip pat numatėme pakankamą pareinamąjį laikotarpį, per kurį pramonės, perdirbimo, žemės ūkio ir kitų objektų savininkai turėtų realias galimybes pertvarkyti vykdomą ūkinę veiklą“, – sako viceministras A. Šešelgis.
Sumažintų normatyvų įgyvendinimui numatytas pereinamasis laikotarpis – jis sieks 5 metus. Taigi, 5 europinių kvapo vienetų kvapų koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore vertė įsigalios 2024 m. sausio 1-ąją.
Koreguojamos ir kitos taisyklės. Pavyzdžiui, nuo 7 iki 5 darbo dienų trumpinamas kvapų kontrolės komisijos sudarymo terminas. Nauja ir tai, kad komisijai pradiniu etapu nenustačius kvapo, skundo nagrinėjimas galės būti nenutraukiamas, priešingai nei iki šiol, jei turima pakankamai informacijos apie esamus kvapų šaltinius vietovėje, išduotas licencijas ūkinei veiklai, galimai susijusiai su kvapų skleidimu ar pan.
Be to, atsisakyta iki šiol galiojusio kvapo kontrolės trečiojo etapo vykdymo, kurio metu turi būti nustatomos iš ūkinės veiklos į aplinkos orą patenkančios cheminės medžiagos. Tai pagreitins komisijos sprendimo priėmimą ir leis operatyviau įpareigoti taršos šaltinio savininką imtis priemonių kvapui panaikinti. Nustatyta, kad šie pakeitimai įsigalios dar šiemet – lapkričio 1 d.
Šios naujovės įteisintos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu.
