Rezidentūros metu ji nusprendė kurti šeimą: susituokė, pagimdė. Jos vyras gavo nuostabų darbo pasiūlymą Šauliuose, gimtinėje, ir jaunoji gydytoja taip pat buvo pasirengusi išvykti, nes ir ten jai buvo atviros durys didelėje ligoninėje.

Tačiau pakeisti rezidentūros vietos jai neleido klinikos vadovas. Moteriai leista pora mėnesių gyventi namuose su vyru ir vaikais, o visa kita – privalomas darbas universitetinėje ligoninėje. Jaunoji gydytoja pasakoja, kad Šiauliai – vienas iš tų miestų, kur rezidentai priimami išskėstomis rankomis, o jaunieji medikai turi galimybių mokytis ir įgauti daug daugiau reikalingų kompetencijų nei universitetinėse ligoninėse.

Ką daryti: mesti šeimą ar darbą? Vienareikšmiškai sunku pasirinkti, todėl taip žmogus tampa centralizuotos sistemos auka: artimuosius mato retai, nes apmaudu atsisakyti profesijos, kuriai jau tiek metų mokėsi, nepaisant to, kad gydytojo licenciją galima gauti tik per du autonomiškus universitetus, kurių bazės neturi konkurencijos. Tuo tarpu periferijoje dar ir trūksta gydytojų.

Tai tik viena iš problemų, su kuria susiduria Lietuvos (jaunieji) medikai.

Rajonuose išmoktų daugiau?

Bendraujant su jaunaisiais medikais ir gydymo įstaigų atstovais, peršasi mintis, kad jaunųjų medikų laikymas universitetinėse ligoninėse ir neišleidimas į rajonines ligonines rezidentūros metu – bene pamatinė problema, nuo kurios ir pradeda griūti kortų namelis.

Visuomenė baiminasi, kad netolimoje ateityje net ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai mažės gydytojų, o ką jau kalbėti apie mažuosius rajonų centrus, kuriuose kai kurių sričių gydytojų specialistų jau senokai nėra ir įstaigų vadovams sunkiai pavyksta kažką prisišaukti.

Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovė, gydytoja rezidentė Miglė Gedminė aiškina, kad universitetinėse ligoninėse, kur rezidentūrą atlieka jaunieji gydytojai, užimtumas yra žymiai didesnis, tačiau dažniausiai rezidentai ten tiesiog gauna galimybę pabūti, bet ne mokytis ar įgauti patirties.

„Regionuose yra kitaip, nors atvejai lengvesni, bet išmokstama daugiau. Dėl to nemažai rezidentų nori išvažiuoti“, – pasakojo M. Gedminė.

Būtent dėl šios priežasties JGA Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė modelį, kurį taikant bent dalis rezidentūros būtų atlikta periferijoje.

„Tai regionuose išspręstų ne tik rezidentų, bet ir gydytojų problemą“, – mano jaunųjų gydytojų atstovė.

M. Gedminė pasakoja, kad būtent dėl to, kad jaunieji gydytojai rezidentūros metu neįgauna gerosios patirties rajoninėse ligoninėse, nemotyvuoja jų į periferiją išvykti tapus gydytojais.

Foto: A.Solomino nuotr.

„Tai, kad rezidentūros metu neišleidžia universitetas į regionus yra, mano manymu, tik viena iš priežasčių, kodėl vėliau gydytojai nenori ten dirbti. Priežastys yra labai socialinės: šeima, patirtis, pažinimas miestų ir miestelių, – sako M. Gedminė. – Pavyzdžiui, gydytojas niekada nėra buvęs Lietuvos periferijoje, taip pat ir jo šeima. Jei nėra jokio ryšio su tomis vietomis, nėra ir noro ten dirbti. Manau, tai ir yra pagrindinė priežastis.

Taip pat labai svarbu, kad rezidentūros metais neretai sukuriamos šeimos, jos nori gyventi ir savo gyvenimą mato Vilniuje ar Kaune, ne kitur.“

M. Gedminė sako, rezidentai nori, kad tarp ligoninių didėtų konkurencija, daugiau įstaigų galėtų būti rezidentūros bazėmis. „Padidėjus konkurencijai, didėja įvairūs kaštai, laiko sąnaudos edukacijai, tačiau tai ne visiems yra patogu, – sako gydytoja rezidentė. – Rezidentai neturėtų būti pigi darbo jėga, jie turėtų būti pagalba, kurios metu jie ir mokytųsi.“

„Atsiliepiančių, švelniai tariant, nėra daug“

Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris tai, kad medikų mažėja rajonuose, įžvelgia dar vieną priežastį.

„Mano nuomone, šiuo metu toje srityje yra labai nestabili padėtis, niekas Sveikatos apsaugos ministerijoje nežino, kaip ir kada bus. Manau, kad patiems jauniems gydytojams vykti į rajonus yra socialiai nesaugu, nes jie mieliau lieka miestuose, kur turi garantuotą darbo vietą bent keletui metų. Mažoje ligoninėje gali išardyti skyrius ir panašiai, – sako medikas, taip pat einantis Pakruojo ligoninėse direktoriaus pareigas.

– Be to, visuomenėje yra sudaroma tokia nuomonė, kad rajonuose vos ne žudo žmones, visi ten miršta ir panašiai. Nors iš tiesų, tų nepageidaujamų įvykių yra labai mažai. Taip į rajono ligonines pradedama žiūrėti neigiamai – ne tik ligoniai, bet ir jauni gydytojai taip pradeda žiūrėti.“

V. Sudaris pasakojo, kad Pakruojo ligoninėje dirba jaunų gydytojų. „Bandome toliau ieškoti medikų, bet tai tikrai nėra lengva, o atsiliepiančių nėra daug, švelniai tariant“, – sako gydymo įstaigos vadovas.

Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje studijas baigusiųjų skaičius yra, „grubiai paskaičiavus“, dvigubai didesnis nei vietų rezidentūroje.

„Todėl tie, kurie baigė, turi stoti į mokamas vietas, o kiti išvis negali stoti net ir į mokamas vietas. Ne už visas specialybes nori mokėti. Pavyzdžiui, jei kas nors norėtų įsigyti odos ir veneros ligų gydytojo specialybę, jos negalėtų gauti net ir už pinigus, – pasakojo V. Sudaris.

Vygantas Sudaris

– Rezidentūros vietomis (valstybė – DELFI) aprūpina tik tiek, kiek yra nemokamų vietų studijų programoje. Dalis stoja į mokamas vietas, o po to susidaro žmonių, kurie dėl rezidentūros vietų trūkumo negali įgyti specialybės.“

Pakruojo ligoninės direktorius pasakojo, kad prieš keletą mėnesių ieškojo terapeuto. „Vis dar tebeieškome ir mielai priimtume, tik kaip jį privilioti, niekas nežino, – sako V. Sudaris. – Finansinių galimybių mes irgi tokių neturime, neturime tokios didelės apyvartos, kad galėtume didinti algas.“

Gydymo įstaigos vadovas taip pat pastebi ir tą tendenciją, kad skelbimą pamatęs gydytojas skuba klausti, kiek bus mokama. „Labai dažnai tenka susidurti su situacija, kad norima didelės algos, bet įgūdžių, noro dirbti ir gebėjimų visai nėra. Taip labai dažnai nutinka su jaunąja karta, tačiau, žinoma, negalima sakyti, kad visi tokie“, – pasakojo V. Sudaris.

Chaosas dėl pakopinių kompetencijų

Dar viena problema, kurią jaunieji gydytojai pastaruoju metu eskaluoja – strigęs projektas dėl etapinių kompetencijų, kurioms esant rezidentūros metu jaunasis gydytojas kompetencijas įgytų etapiškai, t. y. nuosekliai, pradedant nuo paprastesnių ir mažiau įgūdžių bei žinių reikalaujančių žinių darbų tęsiant imantis sudėtingesnių procedūrų.

„Pirmiausia, tai yra geresnė medicininė edukacija. Yra įrodyta, kad geresnė medicininė edukacija duoda daug geresnę sveikatos apsaugą. Čia yra ne mažiau svarbu už naujo vaisto įvedimą , – pasakojo JGA atstovas Karolis Kilčauskas. – Mes nebegalėjome apsikęsti tos situacijos, kuri yra. Vyrauja mitas, kad edukacija yra aukštos kokybės, bet žiūrint sistemiškai, yra labai daug vietos tobulėjimui, šio tobulėjimo yra verti mūsų pacientai, mūsų šalis ir, galų gale, mes patys.“

Gydytojų protestas

Karolis sako, kad dabar pirmą ir paskutinę rezidentūros dieną rezidentas gali daryti lygiai tiek pat, nors šiuos laikotarpius skiria 3-6 metai klinikinio darbo bei nuolatinių studijų rezidentūroje.

„Po rezidentūros pirmą dieną ateini į darbą ir iškart gauni visą atsakomybę. Vakar dar buvai už beveik nieką neatsakingas, o šiandien jau už viską. Tai nėra saugu pacientui. Pakopinių kompetencijų modelyje, kurį kūrėme mes, bet dar nežinome, ar tokį diegs universitetai, yra sudėti saugikliai, kai viskas yra ištraukiama į dienos šviesą – ką ir kiek realiai gali padaryti, už ką tau galima leisti dirbti savarankiškai, kada dar turi tartis su vyresniai kolegomis ir kuriose srityse tau dar reikia pasimokyti ir pan., – pasakojo K. Kilčauskas. – Tada tu nuolatos gauni grįžtamąjį ryšį iš savo mokytojų, kuriais remdamasis gali tobulėti. Šiandien grįžtamasis ryšys daugeliu atvejų medicinos rezidentūroje yra lapas po rotacijos, greitai supildomas, kad buvai, ir parašoma: „dirbo gerai“ arba „stengėsi“. Žinoma, yra puikių mokytojų, kurie duoda tikrą grįžtamąjį ryšį, bet tai turi tapti sisteminiu dalyku, tam reikia įrankių, kuriais ir siekiame įgalinti aukštesnės kokybės edukaciją.

Nepamirškime, kad rezidentai jau šiandien daugeliu atvejų universitetinėse ligoninėse ir rezidentūros bazėse dirba su pacientais. Ne visada tai yra daroma turint tvirtą pamatą, todėl reikia naujo modelio, naujų įrankių, tik taip galime pakelti edukacijos kokybę ir teikti geresnes paslaugas savo pacientams.“

Kaip sako jaunieji gydytojai, šis projektas stringa valstybinių įstaigų koridoriuose. Priemonėms, kurioms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys ir finansavimas (pavzydžiui, „e-portfolio“) kuriamas „tik tarp kitko“, tik pasiūlius jauniesiems gydytojams ir skiriamas kur kas mažesnis finansavimas negu, tarkime, simuliacinei įrangai, kuri pakopinių kompetencijų modeliui nėra tokia būtina, kaip patogūs „e-portfolio” įrankiai. Šiuo metu jaunieji gydytojai rengia konkrečius pasiūlymus universitetams. Tik kyla klausimas, ar užteks noro bendradarbiauti ir priimti pagalbą, sako jaunieji medikai.

Visgi SAM viceministrė Lina Jaruševičienė informuoja, kad teisinė bazė gydytojų rezidentų pakopinių kompetencijų modeliui yra ruošiama palaipsniui, atsižvelgiant į pasitarimuose priimamus susitarimus ir ieškant geriausio sprendimo visoms suinteresuotoms šalims.

„Tad šiuo metu pakeitimai, leidžiantys įgyvendinti šį modelį, jau yra įtraukti į Lietuvos Respublikos medicinos praktikos ir odontologijos praktikos įstatymus bei kitus poįstatyminius teisės aktus“, – sakė L. Jaruševičienė.

Ne visi gali vilioti

Šiuo metu Klaipėdos vaikų ligoninė ieško: endokrinologo, nefrologo, kardiologo, alergologo, gastroenterologo, atliekančio endoskopinius tyrimus, oftalmologo, otorinolaringologo, anesteziologas-reanimatologas. Nemažai kaip vienai įstaigai, tiesa?

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė, sako, kad jau nuo rugpjūčio į ligoninę dirbti ateis naujų gydytojų, kurie susidomėjo pasiūlymu. „Be to, vaikų ligų gydytojai nelabai turi daug vietų, kur dirbti, nors jų baigia nedaug. O Klaipėda yra viena iš patrauklesnių vietų gydytojams – ir pats miestas, ir pati ligoninė, nes turime galimybių įdarbinti daug specialistų“, – sako direktoriaus pavaduotoja.

Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas V. Sudaris sako, kad pastaruoju metu Lietuvoje pediatrų apskritai pradėta mažiau mokyti. „Vienu metu buvo sugalvota, kad vaikų gydytojo funkcijas perims šeimos gydytojai rajonuose, dabar tokios pasekmės, kad jų labai nedaug ir jaučiamas trūkumas, – pastebi Pakruojo ligoninės vadovas. – Mano įsitikinimu, šeimos gydytojo paslaugos nebūna tokios kokybiškos, kaip pediatro.

Sveikatos apsaugos ministerijos reikalas yra prognozuoti ir žiūrėti, kiek reikės gydytojų, tačiau keičiasi valdžios ir vieningo požiūrio nėra, o jo labai reikėtų. Tikrai jaučiamas nestabilumas šioje sistemoje.“

D. Vaitkevičiūtė sako, kad papildomų specialių viliojimo priemonių medikams gydymo įstaiga netaiko, nes neturi galimybių. „Nesame tokia didelė įstaiga. Tiesiog suteikiame darbo krūvį ir užtikrintą atlyginimą, be to, gydytojai gali semtis patirties iš vyresnių kolegų, kurie labai noriai padeda ir priima į kolektyvą“, – sako Klaipėdos vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja.

Šiais metais šioje ligoninėje įdarbinti 5 nauji gydytojai. „Per vienerius metus tai yra tikrai nemažai, mūsų kolektyvas pakankamai atsinaujinęs. Nors galėtume dar įdarbinti po vieną beveik visų specialybių mediką. Vaikų ligų specialistų baigia tik keli, jų trūkumą tikrai jaučiame“, – sako įstaigos atstovė.

Valstybiniai būstai medikams

Lietuva tarp Europos Sąjungos ir EBPO šalių turi vieną didžiausių gydytojų skaičių tūkstančiui gyventojų: Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 4,5 gydytojo, ES vidurkis – 3,6 gydytojo. Gydytojų skaičius Lietuvoje nuolatos auga nuo 2000 metų, informuoja SAM.

2018 metų duomenimis, Lietuvoje yra 1985,03 šeimos gydytojų etato.

Viceministrė L. Jaruševičienė sako, kad Lietuvoje gydytojų pasiskirstymas netolygus. Regionuose šeimos gydytojų trūksta, bet ne masiškai. „Tačiau yra ir nemažai šeimos gydytojų, kurie neranda darbo pagal specialybę, nes jie nori likti didžiuosiuose miestuose, – pastebi L. Jaruševičienė. – Šeimos gydytojų pasiskirstymas šalyje nėra tolygus, regionai nukenčia. Turime santykinį trūkumą, nors absoliutaus medikų trūkumo Lietuvoje nėra.“

Viceministrė mano, kad gydytojus prisivilioti į regionus yra visų bendras reikalas – ministerijos, savivaldybių bei gydymo įstaigų vadovų.

Regionuose dirbantiems pirminės apžiūros suteikimo komandoms, teikiantiems paslaugas kaimuose, yra mokami priedai. Ar tai juos skatina – abejotina.

Gydytojų, ne tik jaunųjų, viliojimo meno imasi kai kurios miestų savivaldybės. Viena tokių – Alytaus. Ši jauniems medikams skiria būstus. Šiuo metu Alytuje yra 5 butai, kuriuose su šeimomis gyvena medikai, viename iš jų – specialistas iš Baltarusijos.

Pagal būstui taikomus reikalavimus, savivaldybė negali skirti didesnio būsto nei vieno kambario vienam žmogui.

„Šiuo metu taip pat yra keli specialistai, kuriems reikėtų būsto, deja, tokių butų šiuo metu neturime, tad ir skirti negalime. Vis dėlto turime įvairių minčių, jei būtų galima perimti valstybės turtą, skirtume jį medikų apgyvendinimui“, – komentavo Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėja Auksė Juonienė.

Pasak Alytaus miesto savivaldybės atstovės, jei tik atsiras galimybė, savivaldybė laisvus butus skirs medikams, mat nemažai Alytuje dirbančiųjų gydytojų yra pensinio amžiaus, o kas juos pakeistų – nėra.

Foto: DELFI / Audrius Solominas

Šiuo metu Pakruojo savivaldybėje baiginėjamas priemonių paketas, kuris jaunam gydytojui suteiktų galimybę gauti finansinę paramą. Kol kas preliminariai planuojama per metus skirti apie 5 tūkstančius eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rožė Perminienė sakė, kad savivaldybė tam tikrų priemonių viliotis specialistų nėra numačiusi, nes didelio trūkumo dar nėra jaučiama. Visgi – tokie planai numatomi dėl ateityje galimo gydymo trūkumo.

Visgi jau dabar gydytojus visaip prisikviesti bando pačios gydymo įstaigos.

„Esame kalbėję su vyr. gydytojais ir nutarėme, kad svarbiausia iš pradžių orientuotis ne į būstą ar kažką panašaus, bet į atlyginimą. Mūsų miestas didelis ir nuomos konkurencija jame taip pat didelė, todėl išsinuomoti butą nėra labai brangu. Svarbiau gauti didesnį atlyginimą“, – komentavo R. Perminienė.

– Lyginant su mažais miesteliais ir regionais, Klaipėdoje situacija tikrai nėra tokia tragiška, bet suprantame, kad greitai tai gali pasiekti ir mus, nes darbuotojų amžius senėja, o jaunimas ateiti nenori.“

Visi tikisi didesnių atlyginimų

Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas V. Sudaris sako, kad aukštesnio lygio ligoninėse paslaugos apmokamos didesniu tarifu, tokiu atveju lėšų gaunama daugiau. „Galima ir gydytojui didesnę algą mokėti. Tad suprantama, kad specialistas norės dirbti aukštesnio lygio ligoninėje. O tada nebėra tų mechanizmų, kaip prisivilioti, – sako Pakruojo ligoninės direktorius.

– Mes siūlėme tai keisti, kad pavyzdžiui, alga būtų keliama ne procentais, o skaičiais, nes tie, kurie gauna didesnę algą, atlyginimo pakėlimas jiems jausis žymiai labiau nei kitiems. Tačiau į mūsų siūlymus nebuvo atsižvelgta.“

Gydytojų algos

​SAM žada tesėti 2017 metais duotą pažadą didinti medikų darbo užmokesčio fondą. Dėl to padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai ir tam skirta papildomai 41,5 mln. eurų. SAM nurodo, kad tai leis užtikrinti, jog gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio fondas nuo rugsėjo 1 dienos didės vidutiniškai 15 procentų.

Tai trečiasis etapas didinant medikams algas. Pagal su medikų profsąjungomis pasirašytą susitarimą, kitų metų II pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis turi pasiekti 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurus.

Praėjusiais metais gydytojų atlyginimas didėjo vidutiniškai 20 proc., o slaugytojų – vidutiniškai 23 proc. Vidutiniškai po 8 proc. kasmet medikų atlyginimai didėjo ir 2016-2017 metais.

Praėjusiais metais didėjo ir gydytojų rezidentų algos. Tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga didėjo nuo 391,5 Eur iki 463,75 Eur, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 Eur iki 530 Eur (su darbdavio socialinio draudimo įmokomis: jaunesniojo – 614,84 Eur, vyresniojo – 702,67 Eur). Šiemet stipendijai tapus dalimi medikų rezidentų atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis yra 1345,67 Eur, o vyresniųjų rezidentų – 1434,20 Eur.

Išsamią informaciją apie gydytojų ir slaugytojų atlyginimus galite rasti VLK svetainėje.