Šį mėnesį pradėta kalbėti apie erkinio encefalito grėsmę. Šiais metais nuo erkinio encefalito mirė du žmonės, o nuo metų pradžios susirgo 99 asmenys, tuo tarpu praėjusiais – 66.

Didžiausios epideminės vietos Lietuvoje yra laikomos Utenos, Panevėžio ir Kauno sritys, tačiau ir Vilniaus mieste erkių koncentracija yra reikšminga. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė imtis veiksmų, kad sumažintų galimybę miesto gyventojams ir svečiams užsikrėsti encefalitu.

Svarbiausia – prevencinės priemonės

„Nesiimsime ir netaikysime radikalių priemonių, dabar ieškome, kas būtų efektyvu. Nenorime gąsdinti visuomenės, mūsų tikslas – paaiškinti apie prevencines priemones ir jų veiksmingumą”, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Benkunskas.

Jau priimtas nurodymas mieste esančią pievų žolę palaikyti 5 cm aukščio ir neleisti pasiekti 10 cm, nes toks ribinis aukštis leidžia erkėms patogiai judėti ir laukti grobio.

Valdas Bekunskas

Taip pat, pasirinktas lokaliai veiksmingas metodas – gaudyklės. Jos veikdamos šalto ledo principu turėtų būti erkių traukos centru. Erkės įlipusios į gaudyklę, priliptų prie juostelės. Anot, V. Benkunsko JAV atlikti tyrimai parodė, kad su tokiomis priemonėmis pavyksta išgaudyti apie 97 proc. erkių.

Tokių gaudyklių Vilniuje bus įrengta apie 17 – Lūžių, Jomanto, Pasakų ir Vingio parkuose.

„Gaudyklės nėra labai brangus metodas, tačiau jas reikės prižiūrėti, o tai išaugins kaštus”, – tikino Vilniaus vicemeras.

Tačiau spaudos konferencijoje dalyvavusi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė sakė, kad toks metodas tinkamesnis yra skraidantiems vabzdžiams gaudyti, nes erkės nėra aktyvios, jos ganėtinai sėslios iki kol neužsikabina ant aukos kūno.

Parkuose bus įrengti ir informaciniai stendai, kuriuose galima bus rasti informacijos apie prevencines priemones, matyti kūno vietas, kurias reikėtų įdomiau apsižiūrėti po pasivaikščiojimo. Taip pat vicemeras V. Benkunskas patikino, kad Vilniuje nėra vietų, kuriose būtų nesaugu lankytis, tačiau yra informacijos, kurią žinoti yra būtina.

Efektyviausia priemonė – skiepai

Anot medicinos entomologės M. Žygutienės, Baltijos šalyse mažiausiai erkiniu encefalitu serga Estijos gyventojai. Latvijoje matomas stiprus encefalito protrūkio sumažėjimas, nes ten nuo 2006 metų yra taikoma profilaktinė – vakcinacijos programa – skiepijami vaikai, ypatingai endeminėse teritorijose.

„Tyrimų duomenimis Lietuvoje žmonės pakankamai daug žino apie ligą ir vakcinaciją, tačiau vistiek nesiskiepija. Greičiausiai, to priežastis yra kaina. O kartais tėvai pasirūpinę vaikais, pamiršta apie save”, – sakė medicinos entomologė.

Milda Žygutienė

Anot medikų, jeigu įsisiurbia erkė ir tik tada suskumbame skiepytis, vakcina jau įsisiurbusios erkės žalos neištaisys, tačiau tai galės veikti, kaip apsisaugojimo priemonė ateityje.

Ekspertai išskiria, kad viena didžiausių vakcinos problemų yra ta, kad skiepas veiksmingas tik tada, kai jis yra padaromas tris kartus, o revakcinuotis reikėtų kas tris metus, o tai dažnai yra pamirštama.

Lietuvoje buvo naikinamos erkės – mitas

Vyrauja nuomonė, kad okupacijos metais Lietuvoje buvo purškiamos pievos ir miškai preparatais, kurie žudo erkes, tokią priemonę buvo siūloma pakartoti ir dabar. Tačiau Lietuvos gamtininkas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad erkių naikinimas zoocidais yra neįmanomas tiek dėl teisinio Europos Sąjungos reguliavimo, tiek dėl žmonių sveikatos. O ir okupacijos metai miškai buvo purškiami, siekiant išnaikinti miško kenkėjus, o ne erkes.

Salemonas Paltanavičius

„Zoocidų žala neįsivaizduojama. Jie paveiktų ne tik erkes, bet ir kitus vabzdžius, chemikalai liktų ant uogų, o tai atsilieptų ir žmonių sveikatai. Erkės didelę laiko dalį praleidžia miško paklote ir nebūtinai ten, kur bus bandoma paveikti”, – pasakojo S. Paltanavičius.

Ateityje žadama daugiau dėmesio ir lėšų skirti vakcinacijai, nustatyti rizikos grupes, kurioms galėtų būti skirtos nemokamos vakcinos. Darbdaviai skatinami pasirūpinti savo darbuotojų saugumu, kuriems tenka dirbti rizikos zonose – aukštose pievose, miškuose.