Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) urologas vyrui konstatavo prostatos uždegimą ir išrašė antibiotikų. Anot vyro, skausmai tęsėsi toliau, tad jis apsilankė pas kitą gydymo įstaigoje dirbantį mediką.

„Jis buvo pasipiktinęs, jog pakeičiau gydytoją. Aš paaiškinau, jog antibiotikai neveikia, niekas nesikeičia, skausmai tik didėja. Gydytojas paskyrė papildomų vaistų, taip pat antibiotikų, ir išvažiavau namo“, – LNK žinioms sakė V. Šmuilys.

Tuomet vyras kreipėsi į privačią kliniką, kurioje jam buvo diagnozuotas paskutinės stadijos vėžys. Pacientas buvo skubiai operuotas, taikyta chemoterapija.

Piktybinis navikas nebuvo rastas laiku, tad V. Šmuilys kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), pacientų sveikatai padarytos žalos komisiją.

Jonas Kairys, pacientų sveikatai padarytos žalos komisijos narys, urologų klaidos nemato.

„Urologai viską padarė. Jie yra kaltinami, kad ultragarsinio tyrimo metu nematė piktybinio naviko. Toks navikas nei urologų, nei kitų echoskopuotojų nėra diagnozuojamas“, – teigia J. Kairys.

Komisija pripažįsta, kad Virgilijui buvo padaryta žala, bet ne tokia, kad už ją reikėtų sumokėti.

„Yra žala ir yra atlygintina žala. Šiuo atveju žala yra, žmogus neteko sveikatos. Atlygintina žala tuomet, kai yra neteisėta, kalta gydytojo arba įstaigos veika, arba neveikimas. Šiuo atveju nėra neteisėtos, kaltos urologų veikos“, – sako komisijos narys.

Virgilijus mano, kad dėl medikų aplaidumo gali nukentėti ir daugiau pacientų.

„Jeigu tokie gydytojai dirbs ir toliau, tai jie taip pat aplaidžiai žiūrės į kitus pacientus. Gali būti tokių atvejų, kaip ir mano, kurių pasekmės mirtinos“, – teigia V. Šmuilys.

KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sako, jog negali komentuoti situacijos. Anot jo, vyksta teisminiai procesai. Sergančio Virgilijaus sūnus tvirtina, kad į teismą ligoninės nepadavė.

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, teismo mediatorius Egidijus Langys:

„Susipažinus su situacija matyti, kad pacientas, o tiksliau, šiuo atveju, jo artimieji viešumu siekia gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Šiuo atveju, paciento artimieji siekia sužinoti, kodėl nepavyko iš karto nustatyti atitinkamos diagnozės. Negavus atsakymų, jų reikia ieškoti kitais būdais.

Kreipdamasis į gydytoją, pacientas tikisi atidaus rūpinimosi jo sveikata ir stipriai nusivilia, jei padaroma klaida arba kažkas nutinka. Tačiau ne visada tai būna gydytojų klaidos. Kartais pacientai ar jų artimieji tiesiog galvoja kad įvyko klaida, nors gydytojai padarė viską, kas nuo jų priklauso.

Esminis paciento ir gydytojo ginčo elementas yra informacijos pacientui ar jo artimiesiems atskleidimas. Juk pacientai siekia sužinoti, kas ir dėl ko įvyko, kas lėmė mediko klaidą, be to, tikimasi elementarios atjautos ar atsiprašymo. Šiuo atveju yra konstatuota, kad žala padaryta, tačiau nėra pagrindo jos atlyginti. Gana keista situacija ir komentaras, bet nežinant visos situacijos sunku komentuoti. Tuo tarpu paciento artimiesiems dar daugiau nežinomybės ir kylančių klausimų, į kuriuos jie bando rasti atsakymus.

Šioje situacijoje, manau, buvo galima gauti atsakymus į kilusius klausimus ginčą sprendžiant mediacijos pagalba. Mediacija – kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas užtikrina visiškai konfidencialų procesą ir gali padėti panašiose situacijose: pacientams ji padės gauti tinkamą informaciją, medikams – paaiškinti pacientui visas aplinkybes ir, esant pagrindui, atsiprašyti.

Mediacijoje dalyvauja nepriklausomas ir neutralus trečiasis asmuo – mediatorius. Jis įgalina mediacijos šalis bendrauti, bendradarbiauti, atskleisti savo poreikius ir pageidavimus bei išgirsti abiejų šalių interesus – ne tik paciento poziciją, bet ir gydytojo poziciją, jo išgyvenimus. Procesas ir mediatorius skatina atvirą ir nuoširdų dialogą tarp paciento ir mediko bei sukuria sąlygas jiems rasti abiem priimtiną ginčo išeitį.

Gydytojas gali paaiškinti pacientui ar jo artimiesiems, kaip tiksliai vyko gydymas (šiuo atveju ligos diagnozavimas), kas lėmė ar galėjo lemti neigiamą rezultatą ar pasekmes, kokių veiksmų ėmėsi gydytojų komanda, kad neigiami padariniai nenutiktų. Galų gale, gydytojas mediacijos metu gali žmogiškai pabendrauti su pacientu, jį išklausyti, išreikšti užuojautą, atsiprašyti ir prisiimti atsakomybę.

Pacientas savo ruožtu gali gauti jį dominančią informaciją ir paaiškinimus, užduoti klausimus, išgirsti gydytojo versiją.“