Antradienį gairės dar kartą pristatytos buvo Švietimo ir mokslo komiteto nario Kęstučio Smirnovo. Joms pritarta: už – 58, prieš 5, susilaikė – 31.
Nors dauguma parlamentarų mano, kad šis dokumentas reikalingas, balsavę prieš turėjo savo argumentų.
„Gerbiami kolegos, jūs visi, bent jau anksčiau parlamente dirbantys, žinote, kad yra priimta Lietuvos sveikatos strategija, ten yra atskiri skyriai, kuriose kalbama apie sveiką gyvenseną, sveikatos tausojimą ir logiška būtų papildyti gairėse surašytomis nuostatomis tą strategiją, kaip reikalinga gaminti antrą dokumentą? Kiek žinau, ir Sveikatos komiteto pozicija yra, kad nereikalinga dubliuoti dokumentus, numatyti kažkokį priemonių planą. Jūs paskaitykite išsamiai, kas ten yra rašoma. Tai yra bendro pobūdžio teiginiai dėl finansavimo, raginti privačius investuotojus, raginti savivaldybes, efektyviau vartoti, naudoti sveikatos fondo lėšas. Viskas, ten daugiau nieko nėra, kolegos, – Seime sakė Antanas Matulas.
– Negalima taip aklai – vienas žmogus nori realizuoti savo iniciatyvas pusiau logiškas, pusiau ne ir jūs vienbalsiai balsuojate. Dėl universitetų, kyla dideli įtarimai. Keli universitetai ruošia tam tikrus specialistus, kurie, neaišku, ką dirbs, kai rezidentams vietų neatsiranda trūksta specialistų neurologų, kardiologų, o čia mes radom pinigus ir pradėjome ruošti tam tikrų specialybių atstovus, kurie, neaišku, ką dirbs.“
Seimo narys Tomas Tomilinas pasisakė už: „Kai pažiūrime į Lietuvos sveikatos rodiklius, tai darosi liūdna ir neabejoju, kad ir opozicinėse partijose tie rodikliai nekelia šypsenos.“
Jam antrino ir Seimo narys Algimantas Kirkutis.
„Jei pasižiūrėsime į sergamumo rodiklius, jie ne tik negerėja, bet ir blogėja, reiškia, tam yra priežastys. Ta politika, kuri dabar yra vykdoma sveikatos apsaugos, ji neduoda tokio vaisiaus, kaip turėtų, jei 98 proc. visų lėšų yra skiriama ligų gydymui, o tik 2 proc. yra skiriami sveikatos tausojimui ir stiprinimui, tai reiškia, kad prioritetai yra neteisingi ir tai rodo rezultatai“, – mano A. Kirkutis.
Pasak D. Kepenio, kas buvo daroma iki šiol vardan šalies piliečių sveikatos – buvo tik imitacija.
Kaip anksčiau laidoje DELFI diena sakė D. Kepenis, jei artimiausiu metu atsakingai būtų imamasi darbo, per trejus metus šalyje jaustųsi ryškūs pokyčiai. „Bet darbą reikia pradėti, nes šiandien vyksta tik imitacinė veikla, dabar tam nėra nei laiko, nei pinigų, – pernai rugsėjį sakė Seimo narys. – <...> Jei mes pradėtume kryptingą veiklą, atskirtume sistemas ir būtų paskirti atsakingi žmonės, tai šiandien 80 proc. sumažėtų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžio, kvėpavimo ligų, diabeto.“
Pirmą kartą pristatytas gaires sudarė 33 puslapiai, po kelių mėnesių taisymo iš dokumento liko 13 puslapių, tad kai kurios anksčiau skelbtos idėjos, pavyzdžiui, nemokamas viešasis transportas, dingo.
Ko siekia?
Gairėse siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2019 m. rugsėjo 1 d. parengti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių planą ir kitus reikalingus teisės aktus; atsižvelgti į Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires rengiant 2020 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Dokumente nurodoma, kad Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėms įgyvendinti gali būti naudojamos ūkio subjektų, tarptautinių finansų institucijų, fondų, fizinių asmenų ir kitos lėšos.
Gairių tikslas – inicijuoti naują Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities politikos kryptis ir iškelti jai įgyvendinti būtinus uždavinius.
Gairėmis siekiama įtvirtinti nuostatą, kad visuomenės sveikata yra viena iš svarbiausių valstybės vertybių, deklaruojant sveikatos politikos prioritetą visose politikos srityse ir siekiant visų darnaus vystymosi tikslų; paskatinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijos „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ nustatytų tikslų įgyvendinimą, ypač dėl skurdo ir nelygybės mažinimo, apsirūpinimo maistu ir geresnės mitybos, sveikos gyvensenos skatinimo ir visų amžiaus grupių asmenų gerovės užtikrinimo; įtvirtinti PSO puoselėjamą sveikatos sampratą <...>; įtvirtinti, kad sveikatos puoselėjimas turi tapti svarbia Nacionalinio saugumo strategijos <...> dalimi; įtvirtinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo sritį kaip Valstybės ilgalaikės raidos strategijos <...> įgyvendinimo prioritetą, užtikrinti darnų asmenybės ir visuomenės vystymąsi, plėtoti veiksmingą, atsakingą ir įtraukią sveikatos tausojimo ir stiprinimo institucijų – švietimo, sporto, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos – veiklą; sudaryti sąlygas šiuolaikiškų, atvirų naujovėms ir mokslo pažangai, gebančių mokyti sveikai gyventi gydytojų, fizinio aktyvumo ir sporto specialistų rengimui, nuolatiniam jų kvalifikacijos tobulinimui.
Dokumentu žadama, kad didėjant sveikų gyventojų skaičiui, mažėtų valstybės išlaidos įstatymuose įtvirtintai asmens sveikatos priežiūrai (gydymui).
Ko imsis?
Gairėse numatoma, kad būtina įtraukti žiniasklaidą į visuomenės mokymą apie sveiką, subalansuotą mitybą, aktyviau populiarinti gyventojų, ypač vaikų, sveikatai palankių produktų pasirinkimą.
Žadama siekti skatinti ekologinius ir tradicinius Lietuvos ūkius naudoti mažiau mineralinių trąšų ir cheminių priemonių <...>.
Gairėse numatyta formuoti vaikų įprotį gyventi fiziškai aktyviai, per ilgąsias pertraukas ugdymo įstaigose organizuoti fizinio aktyvumo veiklą. Žadama siekti kolegijų, universitetų studentus rinktis fizinio aktyvumo užsiėmimus ir už tai gauti kreditus.
Numatoma skatinti judėti ne tik vaikus ir jaunimą, bet ir suaugusiuosius. Gairėse nurodoma, kad būtina siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo pusiausvyros – skatinti lankstų darbo grafiką, kuris sudarytų palankesnes sąlygas puoselėti sveiką gyvenseną.
Dokumente pateikiama, kad būtina sukurti ir įdiegti modernias psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės stebėsenos priemones, teikti pagalbą susidūrusiems su psichikos sveikatos sutrikimais asmenims ir skatinti prevencinių priemonių įgyvendinimą.
Žadama, kad ateityje darbdaviai bus skatinami atsakingiau rūpintis darbuotojų sveikata.
Gairėse nurodoma, kad būtina sudaryti tinkamas sąlygas ir skatinti gyventojus naudotis alternatyviomis susisiekimo priemonėmis, plėtoti šioms priemonėms palankią infrastruktūrą, plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą.
Dokumente taip pat siūloma kurti patrauklias aktyvaus poilsio zonas visuose šalies regionuose, siekti tolygaus sveikatingumo statinių pasiskirstymo skirtinguose regionuose. Gairėmis grindžiama, kad aktyviai fizinei veiklai būtina pritaikyti šalies švietimo įstaigų aplinką, kuri būtų prieinama vietos bendruomenei, neįgaliesiems, taip pat užtikrinti tinkamą švietimo įstaigų aprūpinimą sporto priemonėmis.
Patrumpintose gairėse neatsisakyta sveikos gyvensenos paso idėjos, neva juo bus skatinama asmenis sveikai gyventi.
Anksčiau buvo žadama viešąjį transportą padaryti nemokamą, tačiau dabar šios idėjos atsisakyta.
Dokumente nurodoma, kad veiksmingos integruotos sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimas turi būti suvokiamas kaip atsakingų institucijų kompetencijos, atitinkamų veiksmų derinimas ir koordinavimas, užtikrinant jų bendradarbiavimą, taip pat vykdant parlamentinę kontrolę.
Nurodoma, kad įgyvendinant gaires, būtina atnaujinti ir tarpusavyje suderinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką reglamentuojančius ir su jais susijusius teisės aktus, užtikrinant atsakingų valstybės institucijų bendradarbiavimą.
Ką mano specialistai?
VUL Santaros klinikų ir „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sutinka, kad sveikatinimo problema Lietuvoje egzistuoja. Gydytojas mano, kad dokumento „nupieštas“ dabartinis vaizdas pakankamai niūrus. „Manau, tai yra teisinga – nėra ko žiūrėti į problemas pro rožinius akinius ir melagingai save raminti, – DELFI sakė gydytojas.
– Mes vis dar anksti mirštame nuo širdies kraujagyslių ligų ir nesirūpiname savo sveikata, kol nesusergame. Visgi nesu epidemiologas, negaliu atsakyti, kaip visoje šalyje kinta tendencijos, bet iš savo pacientų tendencijas matau geresnes nei buvo prieš 10-15 metų, ypač jaunimo grupėse.“
Šeimos gydytojo nuomone, pats dokumentas pakankamai „komjaunuoliškas“ – siekti, stengtis, gerinti, bet neaiškios priemonės ir realizavimas.
„Kaip medikui, kyla pagrįsta baimė, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai, ar nebus nueita iki absurdo: popieriukų pildymo ir ataskaitų rašymo. Bet čia mano asmeninės baimės, – kalbėjo gydytojas V. Morozovas.
– Pradžiugino mintis priversti jausti asmeninę atsakomybę dėl savo sveikatos ir gyvensenos, tačiau, esu įsitikinęs, toliau žodžių tai nenueis. Pritarčiau ir fizinio krūvio didinimui mokymo įstaigose, ir sveikos mitybos pradmenų įskiepijimui, tačiau kol kas matau dokumente norą įteisinti naujų specialistų parengimą ir jų etatinį apmokėjimą. Tikiuosi, aš klystu.“
Lietuvos sporto universiteto profesorius Albertas Skurvydas šias gaires vertina palankiai, tačiau pabrėžia, kad šio dokumento svoris yra tik kaip vertybinis.
„Jame nurodyti tik principai, jokiu būdu čia nėra nurodytos nei priemonės, nei programos, nei lėšos, nei valdymas, kaip turėtų būti daroma, – DELFI komentavo profesorius. – Toliau turėtų Vyriausybė išdėlioti visą programą per visas ministerijas, iki pat žmonių bendruomenių ir individualaus žmogaus. Tai nėra lengvas kelias.“
Prof. A. Skurvydas sako, pavyzdžiui, jei pasaulyje, Europoje, planuojama, kad per metus sveikiau gyventi pradės 2-3 proc. šalies gyventojų ir tai pavyksta pasiekti, tai jau neblogas rezultatas.
„Pirmutinius rezultatus apčiuopiamai būtų galima pasiekti per 5 metus, ypač gerinant dviračių takus, pigesnius baseinus, žalias vejas, – mano LSU profesorius. – Nebūtinai tik sau, bet ir kitoms kartoms reikia palikti kažko gero, gražaus, protingo. Tai nereiškia, kad jei per vieną Seimo kadenciją nepadarei, tai jau nieko, dar 5-6 Seimo kadencijos keisis, kol galėtume pasidžiaugti rezultatu.“
Profesorius sako, kad šiuo dokumentu siekiama įtvirtinti pasaulyje ištyrinėtas tris pagrindines nefarmakologinės sveikatinimo strategijos.
„Pirmiausia, optimalaus fizinio aktyvumo strategijos keturioms amžiaus grupėms. Streso reguliavimo technologijos, susietos su psichine sveikata ir, be abejo, mitybos, – pasakoja profesorius.
– Tai trys pagrindinės strategijos, kurios tarpusavyje turėtų būti derinamos, kurios prailgina žmogaus gyvenimo trukmę, kokybę, sėkmingai kovoja prieš 40 lėtinių ligų. Jeigu žmonės taiko sveiką gyvenseną – mitybą, optimaliai juda ir mažina stresą, nėra labai įsitempę, tai tokie žmonės sutaupo gydymo kaštus. Vienas žmogus sumažina nuo 1 iki 3000 eurų.“
Profesorius sako, kad yra paskaičiuota, jog sveikai judančių amerikiečių tėra 7 procentai. Prof. A. Skurvydo nuomone, Lietuvoje tokių žmonių – 10-15 proc. Jis turi omenyje asmenis, kurie per savaitę juda 300 min.
„Nors matoma, kad padaugėjo dviračių takų, važiuojančių dviračiais, padaugėjo žmonių įvairiuose sveikatinimo centruose, klubuose, gamtoje, tačiau fiziškai aktyvių žmonių skaičius vis tiek yra velniškai mažas. Dėl to mes išleidžiame daug gydymo išlaidų“, – teigia LSU profesorius A. Skurvydas.
Profesoriaus paklausiau, dėl kokių priežasčių Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse toks žemas sveikatingumo lygis.
„Yra 3 pagrindiniai ištyrinėti veiksniai ir kiekviena šalis turi savo kontekstą, – sako prof. A. Skurvydas. – Pirma, žmonių išprusimas toje srityje yra labai menkas. Žmonės nežino, kokią naudą duoda judėjimas, streso valdymas ir mityba. Nei mokykloje, nei universitetuose mes to nemokėme, tiesa, ir pats sveikatinimo mokslas yra pakankamai naujas.
Antra, infrastruktūra. Vienareikšmiškai mums trūksta pigių baseinų, apsilankymas juose kainuoja labai brangiai. Trūksta dviračių takų, nebrangių salių, žalių vejų, trūksta prieinamos infrastruktūros. Mes atsiliekame nuo pažangiausių Europos šalių.
Trečia, vienareikšmiškai, kaip ir visame pasaulyje, yra visokių pagundų: įvairios informacinės technologijos, įvairių prekybos centrai, kelionės, pilna visokių pagundų, kuriomis žmogus gali leisti laisvalaikį ne vien tik judėdamas, bet gali užsiimti ir kitomis veiklomis. Vien jaunimas per dieną dešimtį valandų prasėdi prie kompiuterių, tai nutraukia nuo gamtos, judėjimo, sveikatos stiprinimo.“
Gairėse siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2019 m. rugsėjo 1 d. parengti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių planą ir kitus reikalingus teisės aktus. Pokyčiai – ne už kalnų?
