Už sveikatinimo strategiją pritarta, balsavo 49, prieš – 6, susilaikė 28.
D. Kepenis žada šalyje sukurti atskirą sveikatos politiką ir ją vykdant siekti įteisinti sveikatos pasą, drausti transriebalus, įteisinti alternatyvią mediciną ir kt., žadama investuoti į Lietuvos piliečių sveikatą ir taip sumažinti išlaidas ligų gydyme.
Nors pats D. Kepenis Seime kalbėjo, kad Lietuvoje sveikatingumo iniciatyvų daugėja, parlamentaras vis tiek ragino pritarti gairėms ir prašė Seimo narių leisti pradėti darbą link geresnės Lietuvos gyventojų sveikatos.
Seimo nariai sprendė ir dėl kolegų siūlymo 12 gairių punkto pataisoms, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas.
'Formuojasi neteisingos mitybos įpročiai, tai labai veikia gyventojų sveikatą“, – gaires citavo politikas Gintaras Steponavičius.
„Ar nėra priešingos tendencijos, kad Lietuvoje žmonės kaip tik pradeda sveikiau maitintis, – kalbėjo Gintaras Steponavičius. – <...> Aš manau, kad tai yra perteklinės formuluotės.“
Pataisoms nepritarta (už 36, prieš 24, susilaikė 24).
„Dėkui Dievui, kad iš 33 puslapių liko tik 13, tai didelis pasiekimas, bet vis tiek liko dar visokių smulkmenų, daugiau nuomonės išraiškų negu rimtų argumentų“, – komentavo parlamentaras Edmundas Pupinis.
Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių tikslas yra inicijuoti naują Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities politikos kryptis ir iškelti jai įgyvendinti būtinus uždavinius.
Pasak dokumento rengėjų, įgyvendinant Gaires, būtina atnaujinti ir tarpusavyje suderinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką reglamentuojančius ir su jais susijusius teisės aktus, užtikrinant atsakingų valstybės institucijų bendradarbiavimą; Užtikrinti nuolatinį sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities, kaip Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo prioriteto, finansavimą.; Tikslinga įvertinti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų priemonių atitiktį Gairėms; Gairių įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos. Gairių įgyvendinimo priemonių plano vykdymo parlamentinę priežiūrą atlieka Seimas, rašoma dokumente.
