DELFI neseniai rašė apie tai, ką medikai bei pacientai turi patirti, kai ligoninės patalpose temperatūra pasiekia 30 laipsnių karščio: gydytojai į darbą nešasi oro ventiliatorius, o pacientai ieško pavėsio.
Net gydymo įstaigoms, kurios turi kondicionavimo sistemas, iškyla problemų. „Suprantame, kad dideli karščiai yra nepatogūs ligoninėje gydomiems pacientams ir apsunkina gydytojų darbą, todėl stengiamės palaikyti optimalų patalpų vėdinimą.
Daugelyje Kauno klinikų operacinių, kuriose yra didžiausi pacientų srautai ir atliekamos sudėtingiausios chirurginės procedūros, įrengtos kondicionavimo sistemos. Iškilus šių sistemų gedimams, reikėjo šiek tiek perorganizuoti operacinių darbą, atsižvelgiant į pacientų ir gydytojų saugumą, tinkamas sąlygas vykdant operacijas. Tačiau, nepaisant aukštos oro temperatūros keliamų iššūkių, daugelis planinių operacijų vyko kaip ir buvo numatyta. Operacinėse buvo laikomasi visų saugumo ir sterilumo reikalavimų kaip įprastai“, – teigia Kauno klinikų atstovė spaudai Eglė Audickaitė.
Anot jos, aukšta oro temperatūra nėra tinkama sėkmingam pooperaciniam sveikimui – žaizdos gali gyti sunkiau, didėja komplikacijų tikimybė. „Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno klinikose gydomiems pacientams yra siūlomi šalti tirpalai ir kitos šaldymo priemonės, palengvinančios gijimą“, – teigia E. Audickaitė.
VUL Santaros klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė teigia, kad didžioji dalis Santaros klinikų patalpų yra modernios ir puikiai kondicionuojamos. „Deja, renovuotos yra dar ne visos. Todėl atsižvelgiant į galimybes stengiamasi užtikrinti komfortą ligoninės lankytojams bei darbuotojams. Šiais kaip ir kiekvienais metais pagal poreikį bei esamus resursus yra atliekamas vėdinimo sistemų atnaujinimas.
Kai kuriuose skyriuose pacientams leidžiama turėti savus ventiliatorius. Karštis negailestingas ne tik žmonėms, bet ir techninei įrangai, todėl pasitaiko sutrikimų, kurie skubiai šalinami. Nėra abejonės, jog karštis apskritai yra išskirtinis kasdienį gyvenimą apsunkinantis faktorius ir jo aukas Santaros klinikų medikai gelbsti kiekvieną dieną“, – teigia Santaros klinikų atstovė.
Anot Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubienės, ministras Aurelijus Veryga apie karščių sukeliamas problemas žino ir apie tai jau kalbasi su gydymo įstaigų vadovais, kurie vadovauja SAM pavaldžioms gydymo įstaigoms. „Tuo tarpu kitoms gydymo įstaigoms, kurių steigėjai yra savivaldybės ir kurių yra gerokai per 200 šalies mastu, planuojama artimiausiu metu išsiųsti rekomendacijas, kad gydymo įstaigų vadovai ir jų steigėjai – savivaldybės – ieškotų finansinių galimybių modernizuoti savo turimas kondicionavimo sistemas, kurios būtų pritaikytos atlaikyti rekordinius karščius.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kondicionavimo sistemų įrengimas gydymo įstaigose – tai įstaigų vadovų atsakomybės klausimas, nes tai vadybiniai ir organizaciniai dalykai“, – sako L. Bušinskaitė-Šriubienė.
Anot jos, naujai statomose gydymo įstaigose tokių problemų nebėra, nes suplanuotos modernios kondicionavimo sistemos. „Pavyzdžiui, šiuo metu baigiamoje statyti Infekcinėje ir tuberkuliozės ligoninėje Santaros klinikų miestelyje, kurią planuojama atidaryti šių metų rudenį, tokių problemų neturėtų kilti.
Tuo tarpu seniau pastatytos gydymo įstaigos turi palaipsniui prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių ir atnaujinti ar įsirengti galingesnes kondicionavimo sistemas, kurios padėtų sukurti konfortabilias sąlygas medikams ir pacientams“, – sako ministro patarėja.
Ji pabrėžia, kad iki šiol tokių didelių karščių, kaip šiemet, Lietuvoje nebuvo, tad ne visos gydymo įstaigoms galėjo tinkamai pasiruošti tokiems iššūkiams.
