ULAC duomenimis, iki šiol Lietuvoje tymais šiemet sirgo 741 asmuo. Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras (ECDC) iki gegužės mėnesio fiksuoja, kad mūsų šalyje tymais sirgo 580 žmonių. Daugiau tymų atvejų fiksuota Italijoje (1730), Rumunijoje (1066), Prancūzijoje (1022), Jungtinėje karalystėje (778), Lenkijoje (664), Slovakijoje (608).
Iš viso Europoje tymais šiemet sirgo daugiau nei 9000 asmenų.
Pagal ECDC sergamumą, tekantį milijonui žmonių, Lietuva Europoje (Europos sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse) pirmauja (580), tačiau ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė sako, kad pagal tai vertinti situacijos šalyje nėra tikslinga.
„Pagrindinis aspektas, kodėl visi galvoja, kad mes pirmaujame, tai žiūrima į sergamumo rodiklį, bet jis priklauso nuo žmonių populiacijos. Lietuva yra maža šalis, tik 2,8 mln. gyventojų, tai kuo mažesnė populiacija, tuo visada didesnis bus sergamumo rodiklis, – sakė K. Žukauskaitė. – Jei žiūrėtume į atvejų skaičių, tai Lietuva tikrai nepirmauja. Pavyzdžiui, per sausį-balandį, pagal ECDC duomenis, Lietuvoje buvo registruota 580 tymų atvejų, o, pavyzdžiui, Rumunijoje – 1066 atvejai. Tai atvejų skaičius didesnis nei Lietuvos, bet Rumunijoje sergamumo rodiklis mažesnis (71), nes toje šalyje didesnė populiacija. Tai yra labai svarbus aspektas.“
Visuomenės sveikatos specialistė sako, kad tai yra vienas iš epidemiologinių rodiklių. „Bet taip akivaizdžiai lyginti ir gąsdinti visuomenės negalima, visuomenei tai nėra suprantama, mums, epidemiologams tai yra suprantama, bet visuomenei ne. Visuomenei reikia pateikti atvejų skaičių, o pagal tai Lietuva Europoje tikrai nepirmauja“, – tikina ULAC atstovė.
Iki šiol, pagal ULAC, Lietuvoje fiksuota 471 tymų atvejis, tačiau, kaip sako K. Žukauskaitė, tai yra tik pirmi metai, kai Lietuvoje yra toks didelis tymų atvejų skaičius.
„Kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Rumunija nuo 2016 metų apskritai iš tymų protrūkio dar niekaip neišsikapstė“, – sako epidemiologė.
Europoje (Europos sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse) šiemet fiksuotos 7 mirtys. 5 – Rumunijoje, 1 – Italijoje, 1 – Prancūzijoje.
„Mirštama ten, kur daugiausiai sergama. Lietuva turi dar vieną privalumą, kad čia mirties atvejų nuo tymų dar nebuvo, – pastebi visuomenės sveikatos specialistė. – Dažniausiai, kai būna 1000 tymų atvejų, pasireiškia ir mirtys.“
ULAC atstovė sako, kad nuo gegužės 31 dienos specialistai registruoja pavienius tymų atvejus Lietuvoje – po 1-2, kai metų pradžioje kartais ir per dieną buvo registruota dešimtys tymų atvejų. „Galima sakyti, kad tymų protrūkis yra suvaldytas ir greitu laiku tikimės apskritai neregistruoti“, – sako K. Žukauskaitė.
Sergamumas ženkliai sumažėjo ir dėl oro sąlygų.
„Tymų virusas yra jautrus UV spinduliuotei, žmonės mažiau leidžia laiko uždarose patalpose, jos vėdinamos, nes labai karšta, tai labai turėjo tam įtakos. Ir, žinoma, ženkliai padidėjo pasiskiepijusių skaičius“, – sako ULAC atstovė.
ULAC duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio – balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys. 30 kartų padidėjo 18 m. ir vyresniųjų pasiskiepijusių asmenų skaičius (nuo 292 – pernai iki 9019 – šiemet). Pasiskiepijusių vaikų iki 17 m. skaičius šiemet, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo trečdaliu - atitinkamai 19 042 ir 13 261 vaikų.
„Vėstant orams didelė tikimybė, kad tymų atvejų vėl padaugės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės serga, yra nesiskiepijimas. Jei nuo peršalimo ligų galima kažkiek stiprinti imunitetą, prieš tymus grūdinimasis ar kitos priemonės visiškai nepadeda. Arba imunitetas yra imlus tymams, arba ne. Vienintelė efektyvi priemonė – tik skiepai“, – sako epidemiologė.
Bendroji informacija.
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir munosupresiniams asmenims. Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.
Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai viena lengviausiai plintančių ligų.
Sąlytis tarp žmonių trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti tiki 18 žmonių.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7-18-21d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuris po savaitės išnyksta.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo tymų – skiepijimas. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus.
Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
