„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pataria, ką daryti papuolus į duobę.
Būtina paisyti ženklus
„Kai jūros bangos nuvilnija iki kranto, visam šiam vandeniui reikia grįžti atgal. Toje vietoje, kur dugne yra susidariusi duobė, vandens teka žymiai daugiau. Žmogus, pakliuvęs į duobę, negali grįžti atgal į krantą, tai tas pats, tarsi upėje plauktum prieš srovę“, – sakė A. Siakki.
Duobės Klaipėdos paplūdimiuose sužymėtos ženklais, deja, jų mažai kas paiso. Kai vyksta stiprus bangavimas, būtent tose vietose įvyksta daugiausiai nelaimių – juose skęsta daugiausiai žmonių.
„Nors gelbėtojai žmones iš pavojingų vietų išprašo, po kiek laiko jie vėl ten eina. Kartais, kai duobė būna labai didelė, statome STOP juostas, tačiau ir per jas poilsiautojai peržengia. Į paplūdimį neretai ateina tėvai su vaikais, atsigula tose vietose, šalia kurių jūroje yra duobės, o vaikai ten lenda maudytis“, – kalbėjo gelbėtojas.
Jei pakliuvote į duobę, pirmiausia reikia atsipalaiduoti ir nepanikuoti. Tada iš lėto pradėti po truputį judėti link jūros gilumos tol, kol srovė nusilps. Viską reikia daryti nenaudojant daug energijos. Trečia – pažiūrėti, iš kurios pusės pučia vėjas ir ta kryptimi plaukti į dešinę ar kairę pusę. Taip plaukti tol, kol duobė pati jus išleis.
Priplaukus lūžtančias bangas jūra pati padės išplaukti į krantą. Svarbiausia – neleisti sau pradėti panikuoti, nes dažniausiai pamačius, jog plaukti į krantą nebeįmanoma, žmogus nebesivadovauja šaltu protu, jį užlieja keletas bangų, gauna kelis gurkšnius, išeikvoja energiją ir pradeda skęsti, sako gelbėtojas.
Kaip pastebėti duobes
Einant maudytis svarbu pažymėti vietą ar susirasti kokį nors orientyrą, kuris primintų, iš kurios vietos atėjote. Povandeninės jūros srovės neša į vieną ar kitą pusę, tad lengva nuklysti nuo savo paplūdimio taško ir pakliūti į duobę.
Duobes galima pastebėti pamačius jas žyminčius ženklus arba stebint bangas. Stipriai ir tvarkingai lūžtančios bangos parodo, kad toje vietoje dugnas lygus. Ten, kur bangos tampa tarsi koše, lūžio vietų nebesimato – slypi duobė.
Jas išduoda ir kitokia vandens spalva – dažniausiai tamsesnio vandens juosta, taip pat dumbliai, oro burbulai, „šiukšlės“, plaukiančios į jūrą nuo kranto, bei neramus, sūkuringas vanduo kranto zonoje.
Kaip elgtis, jei žmogus skęsta?
„Lįsti gelbėti skęstančiojo – labai pavojingas ir sunkus veiksmas. Visų pirma, pamačius skęstantįjį, reikia pranešti gelbėtojams arba bendruoju pagalbos telefonu 112. „Klaipėdos paplūdimių“ persirengimo kabinos yra sužymėtos numeriais, todėl paskambinus gelbėtojams reikia pranešti ant jų esantį skaičių – pagal jį bus lengviau ir greičiau rasti nelaimės vietą“, – patarė gelbėtojas A. Siakki.
Jei žmogus, pranešęs gelbėtojams, nori padėti ir pats, iš pradžių turi įvertinti savo plaukimo įgūdžius. Gelbėti skęstantįjį gali tik labai patyręs plaukikas. Jeigu įgūdžiai geri, ant kranto reikia rasti daiktą, kuris plūduriuotų: pripučiamą ratą, čiužinį, tinka net ir plastikiniai buteliai be vandens, sudėti į plastikinį maišą, ar tinklinio kamuolys.
Vis dėlto gelbėti skęstančiojo be reikiamos įrangos ir įgūdžių gelbėtojai nerekomenduoja. Pasak jų, dažnai nutinka taip, kad vietoje vieno skęstančiojo, gelbėti tenka du. Ypač, kai būna iškelta raudona vėliava.
Šiais metais, pasak A. Siakki, ypatingai daug neblaivių poilsiautojų, kurie į paplūdimį ateina ne tik išsimaudyti, bet ir vartoti alkoholinius gėrimus.
„Neseniai buvo toks atvejis, kai visiškai girtas žmogus nebepastovėjo ant kojų, jį teko traukti iš jūros, nors gylis buvo tik iki kelių. Alkoholio vartojimas paplūdimiuose tikrai nėra geras sprendimas, deja, taip daroma labai dažnai“, – sakė A. Siakki.
