Socialinio tinklo vartotojai aktyviai dalijasi šia nuotrauka ir įspėja vieni kitus.

Šia nuotrauka pasidalijome ir su Valstybine maisto veterinarijos tarnyba (VMVT). VMVT vyriausioji patarėja Eglė Petrokienė ramina visuomenę – ji sako, kad žmogui per dieną neįmanoma suvalgyti tiek vaisių ar daržovių, kad būtų galima apsinuodyti juose esančiais nitratais.

Kur kas didesnė tikimybė nitratais apsinuodyti geriant vandenį iš šulinio, ypač kūdikiams iki 3 mėnesių ir nėščiosioms.

„Gana didelis nitratų kiekis gali būti įvairiose daržovėse bei vaisiuose. Nitratų kiekiui įtakos turi metų laikas, laikymo bei auginimo sąlygos, naudojamų trąšų kiekis, jų sudėtis ir kt., – komentuoja specialistė.

– Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų nuomone, rizika sveikatai dėl per didelio nitratų kiekio, gauto vartojant vaisius ir daržoves yra minimali, o išanalizavus iš įvairių Europos Sąjungos valstybių surinktus tyrimų duomenis, darytina išvada, kad suvartotų vaisių ar daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą nitratų poveikio riziką. Lietuvoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse nustatomų nitratų kiekių tyrimų duomenys rodo, kad normaliomis sąlygomis įprastai besimaitinančiam žmogui fiziškai neįmanoma per parą suvalgyti tokio daržovių ar vaisių kiekio, kad susidarytų sveikatai galinti būti žalinga nitratų dozė.

Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, didžiausios leistinos nitratų koncentracijos nustatytos 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos Reglamente (EB) Nr.1881/2006.

Jos yra tokios:

  • šviežiems špinatams 3500 mg NO3/kg ,
  • konservuotiems, giliai užšaldytiems arba užšaldytiems špinatams 2000 mg NO3/kg
  • šviežioms salotoms (Lactuca sativa L.) (apsaugotos ir lauke augintos salotos) 3000-5000 mg NO3/kg
  • gūžinėms salotoms 2000-2500 mg NO3/kg
  • sėjamosioms gražgarstėms (Eruca sativa, Diplotaxis sp, Brassica tenuifolia, Sisymbrium tenuifolium) 6000-7000 mg NO3/kg
  • kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikių maistui 200 mg NO3/kg


Kitose daržovėse ir vaisiuose nitratų kiekis ES nėra reglamentuotas.

E. Petrokienė sako, kad VMVT kasmet atlieka nitratų koncentracijos daržovėse, kuriose gali būti didelė šios medžiagos koncentracija (pvz.: žalialapėse daržovėse), stebėseną.

„Mėginiai atrenkami didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose, importo metu. Tiriami švieži ir šaldyti špinatai, gūžinės ir lapinės salotos, vaikų ir kūdikių maistas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra vaisiai ir daržovės. Pastarųjų metų duomenimis, nustatytas normas viršijusių nitratų koncentracijų nebuvo nustatyta. Pastebėtina, kad nitratų koncentracijos tyrimai atliekami patvirtintoje laboratorijoje, taikant akredituotus tyrimų metodus, – komentuoja specialistė.

– Socialiniuose tinkluose platinamas nuotraukas ir komentarus neturime galimybės objektyviai įvertinti ar pakomentuoti, nes nėra aišku, kokiu įrenginiu matavimai atlikti, koks šio įrenginio patikimumas, be to ir nurodytos koncentracijos neturi nieko bendra su oficialiai teisės aktuose nustatytomis, tad neaišku, kuo remiantis nurodomos būtent tokios koncentracijos.“

Sumažinti nitratų kiekį, gaunamą su vartojamais vaisiais ir daržovėmis, galima:

  • Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaunant, dar geriau – nulupant odelę. Nitratų ir nitritų sumažėja daržoves verdant vandenyje, kepant;
  • Lapines daržoves (pvz. špinatus) rekomenduojama blanširuoti, t.y. keletą minučių palaikyti verdančiame vandenyje;
  • Daugiau rinktis sezonines daržoves ir vaisius, nes sezono metu lauke auginamos daržovės kaupia mažiau nitratų, nei auginamos šiltnamyje.
  • Daug nitritų ir nitratų gali sukaupti net ir savame darže ar šiltnamyje auginamos daržovės, todėl svarbu nepertręšti daržovių nei mineralinėmis, nei organinėmis trąšomis;


Nitratai vandenyje

Geriamajame vandenyje toksiniai (cheminiai) rodikliai – nitratai neturi viršyti 50 mg/l, nitritai – 0,50 mg/l. Jei geriamajame vandenyje nitratai ir / ar nitritai viršija nustatytas normas, toks vanduo netinkamas naudoti gėrimui, maistui gaminti. Nitratai virsta nitritais, kurie ypač pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus: nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemaglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir organizme išsivysto vidinis deguonies badas, rašoma VMTV puslapyje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gavęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje per 2 savaites nuo pranešimo gavimo dienos turi organizuoti šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Nitratai patekę į žmogaus organizmą sudaro kalcerogeniškus nitrazaminus bei nitrozamidus.

Nitratų poveikiui jautresnės besilaukiančios moterys, infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (122)