Neturint vaistų, kurie padėtų užkirsti kelią atmintį ardančiai būklei, galimybė nustatyti asmenis, kurie patenka į šią rizikos grupę, tikrai nepalengvins demencijos naštos ir tik pasės nerimą. Bet minimaliai invazinis tyrimas galėtų paspartinti terapijos kūrimą 152 mln. žmonių, kurie, kaip prognozuojama, gali susirgti šia liga iki 2050 metų.
„Turime būti atsargūs dėl to, kaip naudojamas šis testas, nes gydymo nėra“, – sakė K. Tanaka, duodamas interviu Kiote įsikūrusioje korporacijoje „Shimadzu Corp.“, kuriai jis atidavė 36 savo darbo metus. 59-erių metų inžinierius, kuris 2002 metais buvo vienas iš Nobelio chemijos premijos laureatų, sakė tikįs, kad testas, prie kurio kūrimo jis prisidėjo, kada nors bus skiriamas reguliariai. Bet šiuo metu tai priklauso nuo vaistų kūrėjų ir tyrimų laboratorijų.
Praėjus daugiau nei šimtmečiui po to, kai ląstelių pokyčiai, išduodantys Alzheimerio ligą, pirmą kartą buvo ištirti mikroskopu, ir gausiam bendrovių būriui, įskaitant „Roche Holding AG“, „Eli Lilly & Co.“, „Eisai Co.“ ir kitas, išleidus milijardus dolerių moksliniams tyrimams, iki šiol nėra vaisto, kuris galėtų sulėtinti šią ligą.
Kadangi proveržio šioje medicinos srityje nėra, su demencijos sutrikimais susijusios išlaidos viso pasaulio mastu, kaip prognozuojama, iki 2030 metų išaugs dvigubai ir sieks 2 trln. JAV dolerių.
Nors mokslininkai polemizuoja dėl Alzheimerio priežasties, dauguma sutaria, kad nėra gydymo ligoniams su rimtais pažinimo sutrikimais, nes jų smegenys negrįžtamai pažeidžiami, juose kaupiantis specifiniams pakitusiems baltymams ir dėl to žūnant nervų ląstelėms.
„Yra nemažai priežasčių, kodėl vaistų gamintojams nesiseka sukurti vaisto nuo Alzheimerio ligos, bet bėda ta, kad kai pacientams pasireiškia pirmieji šios ligos simptomai, būna per vėlu pradėti gydymą“, – sakė K. Tanaka.
Tyrime, pernai sausį publikuotame moksliniame leidinyje „Nature“ („Gamta“), K. Tanaka su kolegomis mėgino įrodyti, kad naudojant naują biologinį žymeklį, kurį sukūrė jo laboratorija, yra įmanoma tiksliai nustatyti smulkiausius beta amiloidų pėdsakus nedideliame kraujo kiekyje (sulig arbatiniu šaukšteliu) ir kartu įvertinti Alzheimerio ligos progresavimą, – būtent toks tyrimas suteikia galimybę nustatyti asmenis, kuriems artimiausiais dešimtmečiais greičiausiai išsivystys demencija.
Anksčiau smegenų veikslo pokyčiai, atsirandantys gerokai anksčiau nei pasireiškia Alzheimerio simptomai, galėjo būti patikimai nustatyti pasitelkus magnetinio rezonanso tomografiją (MRI) ir pozitronų emisijos tomografiją (PET), taip pat įvertinus amiloidus ir kitus pakitusius baltymus, vadinamus „Tau“ , stuburo smegenų skystyje, tokie diagnostiniai metodai yra brangūs ir, jei atliekama stuburo smegenų punkcija, invazyvūs.
„Roche“, „Quanterix“
Dešimtys bendrovių ir mokslininkų grupių iš viso pasaulio, įskaitant tokias bendroves kaip „Roche“, Ispanijos „ Araclon Biotech SL“, ir Masačusetse įsikūrusi korporacija „Quanterix Corp.“,. naudoja kraujo tyrimu paremtas diagnostines priemones, skirtas nustatyti Alzheimerio ir kitas degeneracines nervų ligas.
„Tokie kraujo testai yra labai svarbūs siekiant nustatyti šių ligonių grupes ir jau pasirengta juos išbandyti bei pamėginti paspartinti bei atpiginti diagnostinį procesą, – sakė Christopheris Rowe‘as, neurologas, vadovaujantis molekulinių vaizdų tyrimų skyriui Ostino ligoninėje, Melburno centre. – Savo ruožtu, tai leidžia tikėtis esminio poveikio epidemijai.“
Prognozuojama, kad pasaulinė Alzheimerio ligų diagnostikos bei gydymo rinka 2024 metais, palyginti su praėjusias metais, išaugs nuo 7,5 iki 11,1 mlrd. dolerių, šių metų kovą skelbė „ResearchAndMarkets.com“.
Daugiausia naudos iš kraujo testų, skirtų numatyti Alzheimerio ligą, galima tikėtis tada, kai bus prieinamas gydymas, skirtas užkirsti kelią demencijos simptomams, sakė Randallas Batemanas, Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos (Sent Luisas) profesorius. R. Batemanas su savo kolegomis 2017 metais pristatė naują metodą, kuriuo išmatuojamas amiloidų lygis kraujo plazmoje, taikant panašų metodą, kokį naudojo ir K. Tanakos grupė.
„Išimtinis tikslumas“
„Galima pasiekti išimtinio tikslumo, – sakė R. Batemanas , kurio laboratorija tiria Alzheimerio ligos priežastis, diagnozę ir gydymą. – Aš lengvai įsivaizduočiau, kad toks metodas galėtų tapti klinikiniu standartu.“
Tiek bendrovė „Shimadzu“, tiek Vašingtono universiteto mokslininkų grupė naudoja analitinį metodą, vadinamą masių spektrometrija, kurį pasitelkus ieškoma konkretaus junginio pagal specifinę jo molekulinę masę. Metodo tikslumas įvertintas 90 proc., kai jis buvo sutikrintas su smegenų skenavimu, teigia K. Tanaka ir jo kolegos straipsnyje, publikuotame „Nature“ leidinyje.
K. Tanaka lygina metodą su žvejyba su jauku, skirtu privilioti tik konkrečios rūšies žuvis. Toks metodas leido jam tiksliai įvertinti amiloidų kiekį kraujyje nei ankstesnis, antikūniais grįstas metodas, sakė jis. Nauja skaitmeninė technologija papildė antikūninio testo galimybes, – „Quanterix“ naudoja jį, norėdama, pavyzdžiui, nustatyti specifinius pakitusius baltymus, susijusius su Alzheimerio liga.
„Yra neįtikėtinų galimybių transformuoti smegenų būklę, jei suvoksime žmogaus neurologijos pagrindus, – sakė Kevinas Hrusovskis, įmonės „Quanterix“ generalinis direktorius.
„Lemiamas proveržis“
Keletas vaistų gamintojų mėgina pasiekti, kad neurofilamentų lengvųjų baltymų testai būtų patvirtinti kliniškai kaip papildoma diagnostinė priemonė, nes jie leistų stebėti ligonių reakcijas į medikamentus realiu laiku ir įsitikinti jų veiksmingumu, sakė K. Hrusovskis.
„Yra daug įrodymų, kad artėja lemiamas proveržis“, – sakė jis.
Testų, kurių dėka būtų galima anksti ir tiksliai diagnozuoti Alzheimerio ligą, taip pat numatyti ligos trajektoriją, pasaulinė paklausa yra „milžiniška, jau šiandien liga pažeidė 50 mln. žmonių, ir daug daugiau žmonių ši liga nediagnozuota“, teigia „Roche“. „Tai rinka, kuri turi erdvės daugeliui skirtingų technologijų ir rinkos dalyvių, nuo skaitmeninių biožymeklių ir vaizdų gavimo technologijų bei baltymų biologinių žymenų“, – įsitikinusi bendrovė.
„Shimadzu“ šių metų kovą baigė nagrinėti amiloidų lygį 2000 ligonių kraujo serumo mėginiuose, sakė K. Tanaka. Bendrovė šiais metais ruošiasi pasiūlyti paslaugas Jungtinėse Valstijose, o vėliau plėsti jas į Europą bei Kiniją. „Mes dabar telkiame dėmesį į vadinamąjį perspektyvinį grupės tyrimą, kad galėtume ištirti asmenis, kurių smegenyse ėmė kauptis amiloidai ir išsiaiškinti, kas konkrečiai – maistas, mankšta – gali padėti sulėtinti ligos progresavimą, – kalbėjo Nobelio premijos laureatas. – Ateityje laukia dar daugybė darbų.“
