17 procentų Šveicarijos vyrų laikomi turinčiais vaisingumo problemų – labai tikėtina, kad susilaukti vaikų jiems gali būti sudėtinga, vertinant pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas ribas. Tai reiškia, kad viename mililitre šių vyrų ejakuliato yra mažiau nei 15 milijonų spermijų.

Vidutinė jaunų Europos vyrų spermijų koncentracija svyruoja nuo 41 iki 67 milijonų viename mililitre. Šveicarijos vyrų vidurkis – 47 milijonai spermijų viename mililitre ejakuliato, kaip parodė žurnale „Andrology“ paskelbtas tyrimas.

„Svarbu suprasti, kad pastojimui reikalingas laikotarpis smarkiai pailgėja, jei vyro spermos koncentracija yra mažesnė nei 40 milijonų spermijų viename mililitre ejakuliato“, – pažymi tyrimą atlikti padėjęs Ženevos universiteto (UNIGE) profesorius Serge‘as Nefas.

Ankstesni tyrimai parodė, kad Danijos, Norvegijos ir Vokietijos vyrų spermos kokybė taip pat yra labai prasta.

Manoma, kad aukščiausios kokybės sperma pasižymi Lietuvos, Estijos ir Ispanijos vyrai, nors sunku lyginti tiesiogiai, nes kiekvienoje šalyje tyrimas buvo atliekamas skirtingai. Šiuo metu dar nėra Jungtinės Karalystės duomenų, kuriuos būtų galima pateikti palyginimui.

Iš esmės tyrimas rodo žymų spermijų kiekio sumažėjimą išsivysčiusiose šalyse, tačiau mokslininkai kol jas negali pasakyti, kodėl taip yra.

Profesorius S. Nefas „The Independent“ sakė, kad šį sumažėjimą gali sukelti aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, pesticidai, taip pat gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ar antsvoris.

„Šį klausimą šiuo metu tiria kelios Europos laboratorijos“, – teigia profesorius.

Dabartiniai tyrimai rodo, kad spermos suprastėjimas dažniau pasitaiko vyrams, kurių motinos jų besilaukdamos rūkė.

Mokslininkai ištyrė 2500 nuo 18 iki 22 metų amžiaus vyrų spermos kokybę – tai buvo jų parengimo karinei tarnybai dalis. Vyriškiai buvo kilę iš įvairiausių Šveicarijos vietų, pradėti ir gimę šioje šalyje.

Tyrimo dalyviai užpildė klausimyną apie savo sveikatą, gyvenimo būdą, mitybą ir išsilavinimą. Panašų klausimyną užpildė ir jų tėvai.

Mokslininkai spermos kokybę įvertina pagal jos koncentraciją (spermijų kiekį viename mililitre), spermijų judrumą ir formą.

„Kai kažkuris iš duomenų, pagal kuriuos vertinama spermos kokybė, yra prastas, tai gali paveikti vyro vaisingumą. Kuomet prastas visas duomenų derinys, vyro pajėgumui apvaisinti iškyla grėsmė“, – aiškina pagrindinė tyrėja UNIGE doktorantė Rita Rahban

Daktaras Alfredas Sennas, andrologas ir vienas iš tyrimo autorių, teigia, kad vien spermos analizės nepakanka norint „visiškai prognozuoti“ asmens vaisingumą.

Tačiau jis visgi perspėja, jog „jaunų Šveicarijos vyrų spermos kokybė yra kritinės būklės. Labai didelė tikimybė, kad ateityje tai turės įtakos jų vaisingumui“.

Tyrime neanalizuota, kaip spermos kokybė skiriasi priklausomai nuo Švecarijos geografinio ar kalbinio regiono. Taip pat nesiaiškinta, kokie skirtumai egzistuoja tarp miesto ir kaimo vietovių.

Prasta spermos kokybė taip pat siejama su sėklidžių vėžio atvejų padažnėjimu ir genitalijų vystymosi sutrikimais.

„Per 35 metus sėklidžių vėžio atvejų kiekis stabiliai augo iki 10 atvejų 100 tūkstančių vyrų – lyginant su kitomis Europos šalimis, tai yra labai daug. Spermos kokybė iš esmės yra prastesnė tose šalyse, kuriose sėklidžių vėžio atvejai dažnesni“, – sako profesorius S. Nefas.

Tokia situacija beveik neabejotinai susiklostė dėl sėklidžių vystymosi pokyčių embriono stadijoje, tvirtina mokslininkai.

Šveicarijoje nevaisingų porų, besinaudojančių pagalbinio apvaisinimo technologijomis, skaičius nuo 2002 iki 2010 metų padvigubėjo nuo trijų iki šešių tūkstančių per metus.

Tiesa, Jungtinės Karalystės duomenys šiuo klausimu apima tik tuos vyrus, kurie lankėsi vaisingumo klinikose, tad jie negali būti lyginami su Šveicarijos tyrimo rezultatais.

Tačiau Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba teigia, kad spermos kokybės problemos yra ganėtinai dažnos. Jungtinėje Karalystėje jos yra ta priežastis, dėl kurios maždaug kas trečia pastoti bandanti pora patiria sunkumų.