Ankstesnių VK auditų analizė parodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir sudėtis vis dar nėra aiški, kainos nepagrįstos objektyviomis sąnaudomis, neišnaudojamos galimybės gerinti paslaugų kokybę, neužtikrinamas paslaugų prieinamumas.
VK išvadoje pažymima, kad valstybė yra prisiėmusi finansinių galimybių neatitinkančius įsipareigojimus – mokėti valstybės lėšomis už 19 grupių draudžiamųjų. Šios socialiai remtinos grupės sudaro 54 proc. visų apdraustųjų, t. y. tokių asmenų yra daugiau, negu dirbančiųjų. Tačiau Valstybė už savo draudžiamą asmenį į Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondą moka apie 30 proc. mažiau, negu vidutinis dirbantysis ir netgi 16 proc. mažiau už asmenis, gaunančius minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA).
Verta pastebėti, kad valstybės draudžiamieji dažniau ir daugiau naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, išnaudodami didelę PSDF dalį, kuri skiriama, kompensuojant valstybės skolą. Iš kitos pusės, vienai dirbančiųjų grupei (smulkiesiems ūkininkams) valstybė suteikia nepagrįstą sveikatos draudimo įmokos lengvatą, pažeisdama teisumo principą ir nepadengdama įmokų skirtumo.
VK ataskaitoje taip pat pažymima, kad ir kitoms 4 valstybės įsipareigotoms funkcijoms vykdyti skiriama tik penktadalis reikalingų lėšų. Konstitucinis teismas yra nustatęs, jog būtinoji pagalba ir greitosios pagalbos paslaugos visiems piliečiams, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra apdrausti PSD, turi būti teikiama valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau į KT sprendimą neatsižvelgiama ir asignavimai šioms funkcijoms yra per maži, todėl nepagrįstai naudojamos PSD fondo lėšos. Kita vertus, nepilnai apmokėdama net būtinąją pagalbą, valstybė yra įsipareigojusi skirti asignavimus nesusijusioms su draudimo tikslu įmokoms (pvz., imunoprofilaktikai, neatlygintinai kraujo donorystei kompensuoti), už kurias vėlgi moka nepakankamai. Visos nepakankamai apmokamos išlaidos kompensuojamos iš PSD fondo įmokų.
VK auditas aiškiai pabrėžia, kad Valstybei ne pagal išgales prisiimant įsipareigojimus ir jų nevykdant, nukenčia apdraustųjų asmenų interesai. Akivaizdu, kad sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje funkcionuoja neužtikrindama pakankamos sveikatos priežiūros kokybės. Tai pabrėžiama ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitose – Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra šešeriais metais trumpesnė nei statistinio europiečio, išvengiamų mirčių skaičius Lietuvoje du kartus viršija Europos sąjungos (ES) vidurkį.
Taip pat svarbu priminti, kad tiesioginės valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai jau daug metų neviršija 4.5 proc. nuo BVP. 2018 metais, remiantis Sveikatos ekonomikos centro skaičiavimais, vėl skiriama 4.3 proc. Toks finansavimo lygmuo neleidžia spręsti esminių sveikatos priežiūros problemų.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą situaciją, Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) kreipiasi Lietuvos medikų vardu, reikalaudamas vykdyti VK audito rekomendacijas ir primena, kad jau ne kartą įvairiais būdais kėlė minėtas problemas, į kurias atsižvelgta nebuvo:
1. 2017 m. parengta Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų peticija, kurioje medikai išdėstė reikalavimus valstybės valdymo institucijoms. Peticiją pasirašė daugiau kaip 42000 asmenų.
2. 2018 sausio 4 d. pirmojo medikų mitingo metu buvo įvardintos medikų emigracijos priežastys – blogos darbo sąlygos, nepakankamas dėmesys sveikatos priežiūros kokybei. Pabrėžta, kad sveikatos sektorius turi būti investicinis ir prioritetinis sektorius, bet vis dar yra nepakankamai finansuojamas ir neefektyviai valdomas.
3. 2018 balandžio 26 d. LMS organizuoto mitingo metu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui buvo įteikta minėta medikų peticija bei buvo įvardinta įsipareigojimų už valstybės draudžiamuosius nevykdymo problema, reikalaujant įsipareigojimus vykdyti. Tačiau valstybės įmokos padidintos nepakankamai ir iki šiol nesiekia įmokų, kurias moka mažesnes pajamas nei MMA gaunantys asmenys.
4. 2018 spalio 18 d. LMS pateikė siūlymų paketą Sveikatos apsaugos ministrui ir Valstybinės ligonių kasos direktoriui dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų („eilių įstatymo“) ir ambulatorinių sveikatos apsaugos paslaugų teikimo efektyvinimo. Iki šiol laukiame atsakymo ir diskusijos.
Medikų bendruomenė dėkoja LR Valstybės kontrolei, atlikus didelį ir reikšmingą darbą ir primena, kad Konstitucinio teismo sprendimus ir LR Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijas Vyriausybė vykdyti privalo.
Tikimės Lietuvos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio bei atsakingai sudaryto veiksmų plano kuo skubesniam ir tikslesniam Valstybės kontrolės rekomendacijų vykdymui.
