Vaistų kompensavimo sistema Lietuvoje yra labai sudėtinga, dažnai keičiama ir pacientams sunkiai suprantama. LPOAT visada kovojo dėl vaistų kompensavimo paprastumo, skaidrumo ir aiškumo, dėl geresnio vaistų prieinamumo ir jų pasirinkimo. Tačiau visos mūsų teikiamos pastabos ar komentarai yra ignoruojami, į juos neatsižvelgiama. Todėl atviru laišku kreipiamės į sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą, išreikšdami susirūpinimą susidariusia padėtimi, kuri paskutiniais metais vis labiau blogėja – pacientai verčiami pirkti vaistus už visą kainą, vaistai brangsta.
Praeitais metais ministras pradėjo „didžiąją vaistų kompensavimo reformą“ – pirmas jo sprendimas buvo pakeisti kompensuojamųjų vaistų didmeninius ir mažmeninius antkainius. Ir tikrai „pavyko“ – dėl įsakymo, paskelbto 2018 m. kovo 30 d., pigiausi vaistai ženkliai pabrango, kai kurie net dvigubai. Dėl šio vieno sprendimo pakilo daugiau negu 500 pigiausių kompensuojamųjų vaistų kaina, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos padidėjo milijonais eurų, kurie tiesiog buvo padovanoti farmacininkams. Ar ne geriau tas PSDF lėšas buvo panaudoti naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti?
Padidėjus vaistų kainoms, išaugo ir priemokos pacientams. Ministras vėl sugalvojo „genialų“ planą, kaip padaryti, kad pacientai priemokų padidėjimo nepajustų. Nuo 2018 m. liepos 18 d. jis tiesiog pakeitė vaistų kompensavimo lygmenis: vieniems vaistams iš 80 į 90 procentų, kitiems vaistams iš 80 ar 90 proc. į 100 proc. Šis sprendimas PSDF biudžetą vėl „patuštino“ milijonais eurų, o tai juk yra visų Lietuvos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu žmonių pinigai.
Suprantama, kad PSDF biudžeto išlaidos vaistams nėra begalinės, todėl ministras nusprendė „pataupyti“ – nuo 2018 m. liepos 18 d. išbraukė iš kainyno daugiau negu 300 kompensuojamųjų vaistų. Jis teigė, kad tai padidins konkurenciją tarp farmacijos kompanijų, ir vaistai atpigs... Apie pacientą, kuris yra priverstas jam įprastus, labiausiai tinkamus vaistus pirkti už visą kainą, A. Veryga kažkodėl nepagalvojo.
Sveikatos apsaugos ministras paaiškino, kad visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodi, skiriasi tik pakuotė ir tablečių spalva...
Deja, tikėti ministro paaiškinimais labai sunku, nes Europos vaistų agentūra aiškiai nurodo reikalavimus, registruojant generinius vaistus – ekvivalentiškas dviejų vaistų (referencinio ir palyginamojo) biologinis prieinamumas turi būti nustatytų ribų, kurios užtikrina panašų (bet nebūtinai tokį patį) veikimą, saugumą ir veiksmingumą. Šios ribos labai plačios – 80–125 proc. Vadinasi, skirtingų gamintojų tos pačios veikliosios medžiagos koncentracija kraujuje gali skirtis beveik pusantro karto, o vaistų efektyvumas gali skirtis dar daugiau. Kitokia gali būti ne tik tablečių spalva, bet ir veikliosios medžiagos, druskos, izomerai, esteriai, izomerų mišiniai, taip pat ir sudedamosios medžiagos, nuo kurių priklauso vaisto sąveikos su kitais vaistais, alerginės reakcijos.
Sintezuojant veikliąsias medžiagas, gaunama daug šalutinių produktų, kurie gali būti labai kenksmingi žmonių sveikatai. Šių šalutinių produktų pašalinimas kartais kainuoja daugiau nei veikliosios medžiagos sintezė. Norėdami atpiginti vaistų gamybą, vaistų gamintojai nesivargina šių šalutinių produktų pašalinti. Taip atsitiko su vaistu valsartanas. 2018 m. pigiausių gamintojų valsartanuose, kurių veiklioji medžiaga buvo pagaminta Kinijoje, aptikta kancerogeninių medžiagų, dėl kurių šie vaistai buvo išimti iš rinkos. Brangiausiuose valsartanuose šių kancerogenų nebuvo. Tai tik dar kartą patvirtina, kad skiriasi ne tik tablečių spalva. Kartais pigiausi vaistai gali būti netgi pavojingi. Bet svarbiausia, kad viso to mes, pacientai, net negalime sužinoti, nes jokių klinikinių tyrimų, įrodančių gydymo efektyvumą, galimus šalutinius poveikius su pigiausiais vaistais, tiesiog neatliekama.
Sveikatos apsaugos ministerija į pacientų reikalavimus nereaguoja, kol nesuorganizuojamos protesto akcijos. Tik po protesto akcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pasiekta, kad sergantiesiems epilepsija būtų kompensuojami visi tos grupės vaistai. Kodėl tik daliai ligonių, ministre, Jūs suteikiate galimybę rinktis vaistą? Ar tikrai, norėdami gauti visiems ligoniams reikalingą gydymą, turime organizuoti protesto akcijas?
Tiesiog nesuprantame, kam Jūs, ministre, tarnaujate?
Pacientų susirūpinimą vaistų prieinamumu sustiprina LR specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2019 m. kovo 18 d. antikorupcinio vertinimo išvadose nurodomos įvairios išimtys vaistų gamintojams patekti į Kompensuojamųjų iš PSDF biudžeto vaistų kainyną, didėjančios vaistų kainos. Iš STT išvados: „Tai patvirtina konkretūs skaičiai, pvz., kad vaistų kainos skirtingose tiekėjų grupėse, įsigaliojus 2018 m. pakeitimams, daugiau augo negu mažėjo: palyginus 2018 m. II ir IV ketvirčius, matyti, kad vieno tiekėjo grupėse 377 vaistų pakuočių (61,40 proc.) bazinės kainos padidėjo, o 237 vaistų pakuočių (38,60 proc.) sumažėjo. Dviejų tiekėjų grupėse bazinės kainos padidėjo 261 vaistų pakuočių (77,45 proc.), o sumažėjo tik 76 vaistų pakuočių (22,55 proc.). Trijų ir daugiau tiekėjų grupėse bazinės kainos didėjo 347 vaistų pakuočių (56,42 proc.), o mažėjo 268 vaistų pakuočių (43,58 proc.).“
Nors Sveikatos apsaugos ministerija dėl „kainų konkurso“ iš kainyno išbraukė daugiau nei 300 vaistų tų grupių, kurias sudaro trijų ir daugiau gamintojų vaistiniai preparatai, STT išvadose nurodoma: „Palyginus 2017 m. IV ketvirčio ir 2018 m. IV ketvirčio kainynų grupes, kurias sudaro tie patys trijų ir daugiau gamintojų vaistiniai preparatai, faktinių bazinių kainų ir priemokų pokyčiai buvo tokie: 2017 m. IV ketvirtį tokiems vaistams išleista 9,23 mln. eurų, 2018 m. IV ketvirtį – 10,48 mln. eurų, t. y. daugiau nei 12 proc. (apie 1,26 mln. eurų), tuo tarpu pacientų priemokos mažėjo atitinkamai nuo 3,45 mln. eurų iki 2,21 mln. eurų (sumažėjo 1,24 mln. eurų).“ Aritmetika labai paprasta – pacientai sutaupė 1,24 mln. eurų, bet papildomai išleido apie 4 mln. eurų už išbrauktus iš kainyno vaistus, mokėdami visą kainą per tą patį 2018 m. IV ketvirtį. Tokių pacientų (pagal neoficialią statistiką) buvo apie 150 000.
Dar vienas Sveikatos apsaugos ministerijos „išradimas“ – vaistai „tik tęstiniam gydymui“: suprask – jei pacientui pasisekė susirgti iki ministro A. Verygos atėjimo į ministrus, tai vaistai pacientui bus kompensuojami, bet jeigu sunkiausia liga susirgai dabar, tai už vaistus reikės mokėti visą kainą.
Grėsmingiausia šios „vaistų kompensavimo reformos“ pasekmė, kad daug vaistų tiesiog dingo iš vaistinių. Gauti net pigiausius grupės vaistus Lietuvos vaistinėse tapo dideliu iššūkiu. Kasdien vaistinės pritrūksta vis daugiau pacientams būtinų vaistų.
Dar kartą kreipiamės į Jus, ministre, reikalaudami kompensuoti visus tos pačios grupės vaistus, paliekant visiems pacientams teisę gauti tinkamą gydymą. Mums nesuprantamas prievartinis tik pigiausio vaisto brukimas, vaistų išbraukimas iš PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamųjų vaistų kainyno, kai kompensuojama vienoda bazinė tos pačios vaistų grupės vaistų kaina. Tuo labiau kad žadėtų paciento išlaidų vaistams mažėjimo ar PSDF biudžeto taupymo mes nesulaukėme – PSDF biudžetas vaistams 2019 metais didėja daugiau nei 38 mln. eurų, palyginti su 2017 metais, o pacientai priversti mokėti milijonus eurų už išbrauktus iš kainyno vaistus. Gal geriau tuo 38 mln. eurų skirti naujiems vaistams kompensuoti, o ne Jūsų nepasisekusioms „reformoms“.
Ministre, įsiklausykite į pacientų lūkesčius ir tarnaukite Lietuvos pacientams!
