Dirba nepakeliamomis sąlygomis
Nijolė Danilina daugiau nei 20 metų bendrosios praktikos slaugytoja ir psichikos slaugytoja dirba Alytaus pataisos namuose. Atvedė ją į šią darbo vietą anuomet buvę didesni atlyginimai nei ligoninėse ar poliklinikose. Dabar pataisos Lietuvos namuose ir kalėjimuose dirbantys medikai gauna mažiausius atlyginimus iš savo srities specialistų.
Alytiškė, kad oriai gyventų, dirba 1,75 etato – pilnu krūviu pataisos namuose ir 0,75 etato tuberkuliozės ligoninėje. Dirbdama dienomis, naktimis, o kartais paromis, moteris gauna apie 1000 eurų į rankas, o jos kolegių, dirbančių tik pataisos namuose atlyginimas siekia apie 600 eurų į rankas.
Toks atlygis skamba gal ir „iš bėdos“ neblogai, tačiau sąlygų, kokias kenčia įkalinimo įstaigų medikės, niekas nelinkėtų nė didžiausiam priešui.
„Darbe aš nepavargstu, pavargsta jaunos ir kartais tiesiog pasako „aš neisiu“. Taip pat reikia ir įgūdžių turėti. Tada ir man tenka eiti padėti“, – pasakojo N. Danilina.
Nijolė sako, kad pagrindinės įkalinimo įstaigose dirbančių problemos yra etatų mažinimas, dešimtmetį nekeliami atlyginimai, jau nekalbant apie įtemptas darbo sąlygas.
„Nepasidomima, kokiomis sąlygomis lieka dirbti kiti darbuotojai, kad tai yra nepakeliami krūviai. Atlyginimų kelti niekas nenori, nesiruošia ir nekelia. Sakė, kai atleis kitus darbuotojus ir liks dirbti vienas už 3, tai gal pakels. Skaičiavo apie 80 eurų „ant popieriaus“, – pasakojo Alytaus pataisos namų medikė.
– Dabar mūsų atlyginimai yra vieni iš mažiausių tarp medikų Lietuvoje. Ligoninėse atlyginimai yra didesni nei mūsų, kalėjimų sąlygomis.
Darbo ginčų komisija pripažino, kad mes esame teisūs ir mums priteisė. Tada mūsų administracija mus padavė į teismą. Buvo Alytaus teismo nuosprendis, kad mes esame teisūs. Šią savaitę bus paduotas apeliacinis skundas.“
Kaip pasakojo N. Danilina, pataisos namų „galvos“ nesutinka, kad darbo sąlygos yra pavojingos.
„Iš tikrųjų darbas neatitinka normalių darbo sąlygų. Alytaus pataisos namuose yra labai daug nuteistųjų, kurie turi ŽIV infekciją, ji pereina į AIDS, yra jau mirusių nuteistųjų. Mes dirbame su pacientais, kuriems diagnozuotas hepatitas C, labai daug odos susirgimų, kadangi organizmai nėra atsparūs, turint ŽIV infekciją, labai silpsta imunitetas ir puola kitos ligos. Yra labai daug grybelinių susirgimų, – pasakojo Nijolė.
– Mes pastoviai turime imti be proto daug kraujo tyrimų visiems ŽIV infekuotiems, kas tris mėnesius privaloma imti tyrimus kontrolei. Tai yra be proto sunkus darbas, nes daugiausiai kalinčių yra narkomanai. Jų venos yra labai prastos. Jie ateina nervingi, nusiteikę taip, kad, jei jau iš pirmo karto įdūrei, tai gerai, bet antro karto jau nebus. Duriam ir į koją ir į ranką, ir į pažastį. Visur. Ir ant kelių atsiklaupusi – kaip nori. Su jais reikia bendrauti, bet niekas nepripažįsta, kad tai yra nenormalios sąlygos. Iš tikrųjų tai yra tikrai nenormalu.
Medikai būna ir užpuolami
Sesutės vakare lieka vienos, būna labai daug apsinuodijimų, dabar ypatingai yra rūkoma „kobra“ (ant tabako užpurškiama tam tikrų medžiagų ir taip svaiginamasi). Juo labiau, kad nuo tokio rūkymo nėra, kas padėtų. Reikia gaivinti, o gaivina vienas žmogus, nes daugiau nieko nėra. Tai yra be proto sunku. Pagalba turi būti suteikiama labai greitai. Kol atvažiuos greitoji, tai labai daug bus mirusių.“
Nijolė pasakoja, kad kaliniai neretai būna agresyvūs, pikti. Reikalauja psichotropinių vaistų, kuriais taip pat svaiginasi.
„Ne per seniausiai mane buvo užpuolę, turėjau nemalonumų, buvo akis pamušta. Gyniau gydytoją, buvo incidentas. O tų incidentų praktiškai yra kiekvieną dieną, jie liepia pildyti jų reikalavimus. Reikalavimai labai įvairūs ir absurdiški, – pasakojo medikė.
– Tarkime, jei kalinys gauna kelias tabletes, tai jis nori daugiau, kad galėtų apsvaigti. Gydytis nuo narkomanijos niekas nenori.“
Skaitant tokią istoriją tikriausiai kirba mintis – tai kodėl nekeičia darbo? To N. Danilinos ir paklausėmė.
„Yra labai absurdiška išeiti, nes, kas ateis po manęs, susidurs su lygiai ta pačia problema. Sakykime, išspręskime šitą problemą ir po to aš jau galėsiu išeiti, – sakė medikė.
– Visi klausia, ką ten veikiu ir kodėl ten esu. Nuteistieji irgi yra žmonės. Jie mane pažįsta ir elgiasi kiek išeina nuoširdžiau. Kai pasikarščiuoja, ateina ir atsiprašo. Jie supranta, kad yra daromas geras darbas.“
Slaugytoja pasakojo, kad šiuo metu Alytaus pataisos namuose nėra nei vieno gydytojo terapeuto. Bendrosios praktikos slaugytojos kaliniams skiria gydymą, nors tam neturi teisės.
„Prieš porą savaičių nuteistajam buvo miokardo infarktas, gerai, kad mes seniai dirbančios, visko mačiusios. Išsikvietėme greitąją pagalbą, suteikėme pirmąją pagalbą. Jam atlikta operacija, jis liko gyvas. O jei nebūtų buvę mūsų? Kol atvažiuos greitoji, kol kas supras, kas jam atsitiko, jo jau nebūtų. Kodėl apie tai negalvojama? Kodėl negalvojama apie nuteistuosius, jie irgi žmonės“, – sakė N. Danilina.
Kalėjime bausmę atlieka įvairiomis ligomis sergantys vyrai. Visus juos turi apžiūrėti slaugytojos, išduoti vaistus, viską dokumentuoti.
„Krūvis yra nepakeliamas, – <...> pasakojo medikė. – Viena ranka automatiškai renki tas tabletes, kita žiūri į receptą ir greitai atiduodi ir visa šitą turi atlikti maitinimo metu. Galvoti nėra kada.
Būna autoagresijos, susipjausto, reikia tvarstyti, o jei susipjausto ne vienas, o jei dar kam nors bloga... Ne tik narkotikai, bet būna ir įvairių susirgimų ir viena sesutė turi nustatyti – jam reikalinga ar ne skubi pagalba. Ji likusi viena neturi su kuo pasitarti. Tai yra labai atsakingas ir intensyvus darbas. O atlyginimai nekelti gal 10 metų.“
Nijolė pasakoja, kad galėtų pragyventi, ne pilnu etatu dirba ir ligoninėje. Bendrai sudėjus, už 1,75 etato krūvį jį susirenka 1000 eurų.
„Dirbu naktimis, dienomis, kaip išeina. Ir paromis dirbu. Jei man kalėjime mokėtų 1000 eurų, aš kitur nedirbčiau. Kiek dirbu šitame kalėjime, visada čia būdavo didesni atlyginimai negu ligoninėje, dėl to mes čia ir atėjome dirbti. Sveikatos apsaugos ministerija visiems medikams pakėlė atlyginimus, o mums Teisingumo ministerija – ne," – nusivylimą liejo Nijolė.
Neapsikentę piketavo
Kaip informuoja įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, piketą organizavo neapsikentę dėl nevykdomų pažadų pagerinti įkalinimo įstaigų medikų apmokėjimą ir darbo sąlygas. Medikai protestavo prieš Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento siūlomą pertvarką, kuri vykdoma, pasak sąjungos, pažeidžiant sudarytus susitarimus ir socialinio dialogo principus.
Piketo dalyviai reikalavo nustoti diskriminuoti įkalinimo įstaigų medikus, kelti atlyginimus, skirti priedus, gerinti darbo sąlygas. Laikytis profesinės sąjungos ir Teisingumo ministro susitarimo dėl sveikatos priežiūros sistemos įkalinimo įstaigose optimizavimo. Stabdyti iki galo neapsvarstytą pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų sujungimą Laisvės vietų atėmimo ligoninėje ir reoganizaciją. Nenaikinti vaistinių ir vaistininkų etatų įkalinimo įstaigose tol, kol nebus aišku, kas atliks jų darbus. Skirti pakankamą finansavimą vaistams ir kitoms būtinoms sveikatos priežiūros priemonėms ir kt.
Jei atsakingos institucijos nesiims spręsti šių problemų, profesinė sąjunga „Solidarumas“ ruošiasi rengti įspėjamuosius streikus, inicijuodami masinius išėjimus iš darbo.
Papildyta:
Kalėjimų departamento patarėja ryšiams su visuomene Simona Banėnienė DELFI sakė, kad sudarytoje darbo grupėje, kurioje dalyvavo medikų atstovai, buvo diskutuojama dėl efektyvių veiklos organizavimo formų, kalbėta ir apie tai, kaip bus išskirstomos administravimo funkcijos, patikslinta, kad kai kurios funkcijos bus deleguotos pagal veiklos adresus esantiems sveikatos priežiūros padaliniams – tai leis užtikrinti sklandų darbo organizavimą ir proporcingai paskirstyti darbo krūvius.
„Bausmių vykdymo sistemoje dirbančių medikų darbo užmokestis didėjo: pvz. 2016 metais gydytojų atlyginimų vidurkis – 850 eurų, slaugytojų – 600 eurų, o 2018 metais gydytojų atlyginimų vidurkis - 1385 eurai, o slaugytojų – 850 eurų, – komentavo S. Banėnienė.
– Medicinos darbuotojų darbas įkalinimo įstaigose yra susijęs su nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, todėl medikų atlyginimas turėtų atitikti jų darbo pobūdį. Vienas iš reformos tikslų ir yra racionaliai paskirstant lėšas, padidinti medikų darbo užmokestį."
