Nors U. Kiguolis ir D. Kepenis pastaruoju metu tvirtina, kad jie už vakcinas, tačiau saugias, visuomenė šiuos žmones neretai atpažįsta kaip skiepų priešininkus. Ši konferencija-diskusija susilaukė daug medikų kritikos. Lietuvos medikų sąjūdis aukščiausiems šalies pareigūnams išsiuntė kreipimąsi, tačiau atsakymo negavo, o renginys įvyko.
Pasak D. Kepenio, į diskusiją užsiregistravo apie 300 žmonių.
„Mes šiandien susirinkome sužinoti atsakymus į klausimus. Sąžiningus, atsakingus ir garbingus. <...> Ramybė, susitelkimas ir tiesios ieškojimas“, – renginio pradžioje kalbėjo D. Kepenis. Pasak Seimo nario, tie, kurie pradeda ieškoti tos tiesos, vadinami antivakseriais.
„Atėję žmonės nori tiesos ir jie nori, kad juos išklausytų specialistai, kurie yra už tai atsakingi – Sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai. <...> Mes tada visi spręsime, kas yra teisus. Mane vadina melagiu, neišmanėliu, fizruku. <...> Pakentėkite pora valandų, viską sužinosite. Tai, ką mes sužinosime šiandien, yra tik pradžia, – prieš konferenciją žurnalistams kalbėjo D. Kepenis.
– 33 žmonės Europoje mirė nuo tymų (per pastaruosius 12 mėnesių – DELFI). Tuo metu, kai Lietuvoje numirs vienas, kitas, suskaičiuokite, kiek tame tarpe mirs nuo girtavimo, nuo persivalgymo, pamatysite, kur problema yra didžiausia.“
Papildyta 12.52 val.
Asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė pateikė kelis pasiūlymus.
L. Rutkauskienė sako, kad reikia padaryti skaidresnę sistemą, kurioje registruojami šalutiniai skiepų poveikiai. „Visos strėlės siunčiamos į medikus. Medikų bendruomenė yra nepaprastai abejinga ir nepaprastai linkusi pripažinti, kad vaiko ir žmogaus sveikatos būklė sutriko dėl skiepo. Tą gali patvirtinti daugiau nei 4000 nuo skiepų nukentėjusių vaikų tėvų“, – sakė L. Rutkauskienė.
Asociacijos prezidentė taip pat siūlo, kad skiepytis atsisakę būtų konsultuojami privačiai. „Tėvams to ir trūksta – asmeninio požiūrio į jų vaiką“, – sakė L. Rutkauskienė.
Žydrūnas Martinėnas iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) uždavė klausimą L. Rutkauskienei: „Sakėte yra susilpnėjęs pasitikėjimas vakcinacijos priežiūra. Gal būtų galima išgirsti daugiau faktų iš tos srities? Mūsų tarnyba stebi nepageidaujamas reakcijas, analizuoja <...> norisi sužinoti šias problemas“, – sakė VVKT atstovas.
„Šioje salėje yra mama, kurios vienas iš dvynukų 2017 metų spalio mėnesį mirė trys dienos po 2 mėnesių skiepų. Medikų buvo pripažinta kaip sepsis, tai nebuvo deklaruota, kaip galimas skiepų šalutinis poveikis, atvejis nebuvo tirtas. Mūsų bendruomenėje turime mamą, kuri nėščia būdama buvo pakonsultuota pasiskiepyti nuo gripo ir jai įvyko persileidimas. Tai irgi nėra raportuota. Mūsų bendruomenėje turime apie 4000 tėvų. Tokios reakcijos kaip pabėrimai, atopiniai dermatitai, alergijos, kvėpavimo sutrikimai, traukuliai, karščiavimas, vėluojanti raida yra masiškai nepripažįstama, kad tai yra dėl skiepų, sakoma, kad tai yra sutapimas. Tai yra medikų bendruomenės problema dėl mums neaiškių priežasčių, kodėl jie neturi įrankių, nenori, atsisako net prileisti tokią mintį, kad tai galėjo „dalyvauti“, galbūt nesukelti, bet „dalyvauti“ tame sveikatos sutrikdyme“, – sakė L. Rutkauskienė.
Replika būsimai medikei: turėsite savo vaikų, suprasite
Per konferenciją nuskambėjo tėvų, kurie yra įsitikinę, kad jų vaikai nukentėjo nuo skiepų, istorijos. Tėvai daugiausiai nuogąstavimų turėjo dėl neišnešiotų vaikų skiepijimo.
Su konferencijos dalyviais bandė diskutuoti medicinos penkto kurso studentė, kuri replikavo vienai iš kalbėtojų, kad internete nerado jokios informacijos, kad kalbėtojos minima Harvardo imunologė būtų išleidusi kokių nors tyrimų iš šio universiteto arba iš tikrųjų būtų Harvardo imunologė.
„Gal galėtumėte patikslinti, kur Jūs radote tą informaciją?“, – klausė studentė, kuri taip pat tikslinosi kalbėtojos požiūrį į riziką sirgti tuberkulioze.
Kalbėtoja nuo scenos sureagavo replika į būsimos medikės amžių.
„Aš matau, Jūs esate dar jauna, ir dar jums tikrai – labai daug mokytis. (…)Mūsų aplinkoje nėra tuberkuliozės. Kodėl aš turiu rizikuoti, ir leisti jam (vaikui) tokius toksinus, kur jam jau po pirmo skiepo yra limfadenitas? Jūs, kai turėsite savo vaikus, Jūs žinokite suprasite, ką tai reiškia “, – sakė šnekėtoja, kuri mano, kad skiepyti nuo tuberkuliozės reikia tik vaikus, kurie yra patiria rizika susirgti šia liga.
***
Prieš D. Kepenio organizuotą diskusiją įvyko konservatorių rengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo mokslininkai ir medikai.
„Su vakcinacija – kaip su krašto gynyba, kol ramu, atrodo, kad nieko daryti nereikia. (…) Tymai yra tik ledkalnio viršūnė, kai sugrįš poliomielitas, difterija, tada jau bus per vėlu galvoti“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas Linas Svetikas. Gydytojas diskusijas apie tai, ar reikia skiepytis, prilygino kalboms, ar žemė yra plokščia.
VU Gyvybės mokslų centro imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė pasakojo, kad pradžiai net negalėjo patikėti tuo, ką girdi, iš D. Kepenio lūpų. „Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo Kepenio, kuris paskleidė žinią labai plačiai. Esu net kažkiek jam dėkinga, nes išgirdau, kokie gandai sklando visuomenėje, ir dar baisiau, kad dalis žmonių tuo tiki“, – sakė A. Žvirblienė.
„Tai labai kenkia Seimo reputacijai, mūsų mokslininkų bendruomenė yra apstulbinta. Nežinau, kokių reikia pajėgų, kad tokios žinios nesklistų“, – sakė A. Žvirblienė.
***
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis kur kas ankčiau paneigė dažniausius mitus apie skiepus:
Mitas „Skiepai neapsaugo nuo ligos, dauguma paskiepytųjų vis tiek suserga“
V. Usonis: Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, iš kur atsiranda tokie duomenys, t.y. ar tikrai patvirtinta, kad pasiskiepijęs žmogus vis tiek susirgo ta liga, nuo kurios jis buvo skiepijamas. Norint tokius dalykus patvirtinti, būtina atlikti klinikinius, laboratorinius tyrimus. Taip pat reikėtų prisiminti, kad neegzistuoja jokie vaistai, kurių veiksmingumas siektų 100 procentų. Vakcinų veiksmingumas svyruoja nuo maždaug 80 proc. iki 95 proc., taigi egzistuoja tikimybė, kad žmogus po skiepo neįgyja imuniteto, visgi tokie atvejai pasitaiko labai retai. Net jeigu paskiepytieji suserga, dažniausiai jie serga lengvai, rašoma BENU vaistinės leidinyje „Laikas sau".
Mitas „Vakcinos dažnai sukelia šalutinį poveikį, ligas ir net mirtį, taip pat gali sukelti ilgalaikių, mums nežinomų pasekmių“
V. Usonis: Skiepus lydintys nepageidaujami reiškiniai dažniausiai būna lengvi ir trumpalaikiai, pvz., skiepijimo vietoje atsiradęs paraudimas, patinimas ar lengvas karščiavimas. Sunkesni po skiepo atsirandantys simptomai pasireiškia taip retai, kad net negali būti nustatytas tiesioginis skiepo ir negalavimo ryšys. Europoje ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema. Tai reiškia, kad apie šalutinį vaisto poveikį sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai privalo pranešti VVKT (Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai), o pastarosios darbuotojai apie reakcijas į vaistą praneša Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). Pranešimai analizuojami, nustatomi nauji farmakologinio budrumo signalai. Todėl neverta tikėti, kad medicinoje naudojamos vakcinos gali būti žalingos, nes tai nėra pagrįsta. Mums, gydytojams, svarbu, kad žmonės būtų sveiki, todėl nelogiška galvoti, jog siūlytume vaistą, kuris būtų žalingas.
Mitas „Tam tikros ligos mano šalyje yra beveik išnykusios, todėl skiepytis nėra reikalo“
V. Usonis: Kai kurios ligos tebėra paplitusios kitose pasaulio šalyse. Nors Lietuvoje jos gali būti fiksuojamos retai, šiuolaikiniai žmonės daug keliauja, todėl, patys to nežinodami, gali atsivežti šias ligas į namus ir taip jos gali greitai išplisti. Suprantu, kad gali atrodyti, jog tikimybė užsikrėsti tam tikra liga yra maža, bet, susirgus vienam žmogui, greitai užsikrėtusiųjų skaičius gali išaugti į dešimtis, todėl turėtume skiepytis ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių.
Mitas „Skiepijimas nuo kelių ligų tuo pačiu metu gali perkrauti imuninę sistemą“
V. Usonis: Mūsų imuninė sistema vienu metu pajėgi reaguoti į labai didelį antigenų skaičių. Atlikti tyrimai rodo, kad kelios vakcinos, įskiepytos vienu metu, nedaro neigiamo poveikio normaliai funkcionuojančiai imuninei sistemai. Mažai tikėtina, kad atskiri antigenai, esantys vakcinose, sudarytų didelę papildomą naštą mūsų organizmui. Iki registruojant kombinuotas vakcinas plačiam vartojimui, mokslininkai ne kartą vertina įvairių vakcinų derinių poveikį. Visos Europos Sąjungoje užregistruotos vakcinos yra tokios pat veiksmingos – tiek skiepijant jomis vienu metu, tiek atskirai – ir tai nekelia grėsmės sveikatai.
Mitas „Vakcinos yra nesaugios nėščiosioms ir kūdikiams“
V. Usonis: Paskiepijus nėščiąją, nuo ligos galima apsaugoti ir motiną, ir vaisių, ir naujagimį. Nėščiosioms skiepyti gali būti saugiai naudojamos negyvos vakcinos (su tam tikrais mikroorganizmų komponentais), o gyvos (su nuslopinto veikimo gyvais mikroorganizmais) vakcinos yra nerekomenduojamos. Negyvos vakcinos gali būti skiriamos bet kuriuo nėštumo metu, o per placentą imunitetą ligai įgauna ir vaisius. Kalbant apie naujagimių skiepijimą, pabrėžtina tai, kad mikroorganizmai kolonizuoja kūdikius jau gimdymo metu, o ypač intensyviai – iškart po gimimo. Mikroorganizmai apsigyvena ant naujagimio odos, virškinamojo trakto ir kitose organizmo vietose. Tai natūralus procesas ir kūdikio imuninė sistema tam puikiai prisitaikiusi. Naujagimio imunitetas, atsakydamas į mikroorganizmų poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų – ir antikūnų.
Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais. Įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia žymesnių ligos požymių. Skiepijimu siekiama sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių.
Sekmadienį sveikatos apsaugos ministras feisbuke paskelbė komentarą:
Esame laisvi, gyvename demokratinėje visuomenėje ir galime džiaugtis žodžio laisve. Gaila, kad joje pasitaiko ir demokratijos grimasų. Skiepų priešininkų judėjimas yra viena jų. Šių žmonių skleidžiami neatitinkantys tiesos, mokslo nepagrįsti, visuomenę klaidinantys mitai, pateikiami kaip neva tiesa. Jų keliamu nepasitikėjimu mokslu ir medicina daroma žala visuomenei, pradedant vaikais, kurie neatsakingi už savo tėvų klaidingus įsitikinimus.
Pavadinčiau neatsakingais ir kai kuriuos opozicijos bandymus pasinaudoti situacija ir rinkimų – savivaldos, Prezidento, Europos Parlamento – fone krautis politinius dividendus.
Ką siūlyčiau? Nesuteikti skiepų priešininkams jų trokštamo dėmesio, stiprinančio juos, nebūti jų klaidinančių idėjų ruporu, nes daug kartų pakartotas melas gali būti suprastas kaip tiesa. Svarbu skleisti patikimas, į žmonių sveikatą orientuotas idėjas. Juk gyvename nebe viduramžiais, kad tikėtume nebūtais dalykais, todėl kalbėkime tiesomis ir pagrįstais faktais.
• Visos vakcinos yra gaminamos laikantis itin griežtų geros gamybos praktikos standartų, o prieš tiekiant į Europos Sąjungos (ES) rinką (įskaitant Lietuvą), kiekvienos serijos kokybė yra patikrinama dukart – vakcinos gamintojo ir ES šalies kompetentingos institucijos vaistų kontrolės laboratorijos. Be to, iki registracijos atliekami didelės apimties kiekvienos vakcinos klinikiniai tyrimai, kurių metu patvirtinamas vakcinos saugumas ir veiksmingumas.
• Pasaulio ir Lietuvos mokslininkai darkart viešai pabrėžė: mitas apie tariamas tymų vakcinos ir autizmo sąsajas seniai paneigtas ir pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. Daugybė epidemiologinių studijų įvairiose šalyse pateikė nepaneigiamus mokslinius įrodymus, kad skiepai nesukelia autizmo. Vakcina yra saugi ir veiksminga.
• Aktyvaus stacionarinio gydymo atvejo dėl tymų kaina svyruoja nuo 406 iki 1144 eurų. Vidutinė vieno atvejo kaina – 836 eurai.
• Skiepų protrūkiai šiemet ES fiksuojami Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Austrijoje. Paskiepijamų vaikų procentas Lietuvoje nesiekia rekomenduojamo siektino 95 proc. lygio, dėl to neužkertamas kelias tymams plisti, tai būdinga daugeliui ES šalių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, lyginant 2017 metų ES šalių situaciją, pagal vaikų paskiepijimą pirmąja vakcinos doze Lietuva buvo tame pačiame lygmenyje kaip ir Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Italija, Suomija, Estija, Rumunija ir dar kelios ES šalys. Lyginant pagal vaikų paskiepijimą antrąja vakcinos doze, tame pačiame lygmenyje jau buvo ir Vokietija, Lenkija, Čekija, Ispanija, Norvegija, Latvija bei kitos šalys, o Prancūzijoje, Austrijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Maltoje situacija buvo dar prastesnė. ES ir pačiame Europos regione tymų protrūkiai fiksuojami nuo 2010 metų.
Dėkoju medikų, mokslo bendruomenei, visuomenės sveikatos specialistams už darbą skleidžiant žinią, kaip galime patikimai apsaugoti save ir savo vaikus. Ačiū žiniasklaidai už aktyviai nušviečiamą situaciją, džiugu, kad teisingą požiūrį į rūpinimąsi savo ir visuomenės sveikata, nepasitenkinimą skleidžiamomis melagingomis žiniomis, dėl kurių sudaromos sąlygos kilti protrūkiams, vis aktyviau reiškia įvairūs visuomenės nariai, nuomonių lyderiai.
Šį metą visuomenei kviečiu išnaudoti kaip laiką, kai iš naujo pervertiname savo vertybes, gyvensenos gaires ir atsirenkame tikras tiesas, naudojamės mokslo ir medicinos pasiekimais savo ir savo vaikų labui.
Turime bendrai siekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškeltų tikslų – išnaikinti tymus ir raudonukę visame pasaulyje.
