Į DELFI redakciją kreipėsi prieš 10 dienų tymais susirgusio vyro, gyvenančio Vilniuje, žmona.

„Vyras pradėjo karščiuoti, temperatūra kilo iki 39oC, skaudėjo galvą, purtė drebulys, „laužė kaulus“. Galvojome apie gripą. Gėrė priešgripinius vaistus, temperatūra nekrito. Ketvirtą sirgimo dieną kreipėmės į Vilniuje esančią polikliniką, budėjusi gydytoja įtarė tymus, nukreipė į Vilniaus infekcinę ligoninę (VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centras – DELFI)“, – laiške rašė moteris.

Poliklinikoje budėjusi gydytoja patvirtino tymų diagnozę, paėmė kraujo tyrimą dėl antikūnų nustatymo ir informavo, kad atsakymas bus tik pirmadienį. Laboratorijos šiuo metu dirba įprasta tvarka – savaitgaliais nedirba.

„Nesuteikus pirmosios pagalbos, karščiuojantį, intoksikuotą žmogų paleido namo. Nors namų sąlygomis jau nebepavyko mažinti temperatūros, gydytojai pasiūlė gerti daug skysčių ir vaistus nuo temperatūros. Kadangi įtarė tymus, prašėme paguldyti į ligoninę ir jį izoliuoti nuo visuomenės, tačiau buvo pasakyta, kad vietų nėra, sakė važiuoti namo. Skambinome dar ir kitą dieną, mums buvo pasakyta, kad vietų nėra, paguldyti negali“, – pasakojo susirgusiojo žmona.

Tymai
Foto: Shutterstock

Nors didžioji dalis tymų atvejų gydomi namuose, visgi vyro artimieji nerimavo dėl prastėjančios jo būklės ir galimų komplikacijų. Komplikuoti tymų atvejai gydomi namuose ir kartais prireikia net ir intensyvios priežiūros.

„Kadangi vyro būklė blogėjo, tapo vangus, karščiavimas laikėsi 39o-40oC, nors gėrė vaistus nuo temperatūros, paskambinome į Lazdijų ligoninę, kurioje vyras yra registruotas. Ten patvirtinta tymų diagnozė: ryški intoksikacija, skysčių netekimas, prasidedantis plaučių uždegimas, ryškus kepenų pažeidimas. Ačiū Lazdijuose budėjusiam priėmimo kambaryje personalui, vyrui buvo suteikta kvalifikuota pagalba, pradėjo sveikti, nors dar išlieka ryškus kepenų pažeidimas. Nors rajonines ligonines norima išnaikinti, bet Vilniuje pagalba neteikiama, ligoninės nepasiruošę infekcijų protrūkiams. Mūsų atveju, uždelsus dar vieną dieną, būtų paskelbta statistika, kad nuo sunkios tymų formos mirė žmogus, – nuogąstavo moteris.

– Infekcinėje ligoninėje sužinojome, kad Vilniuje ir apskritai Lietuvoje skiepų nuo tymų nėra. Budinti gydytoja net pasiūlė vykti į Lenkiją ir ten pirkti skiepus. Taip pat Vilniaus laboratorija, kuri paėmė kraujo tyrimą, tik šį trečiadienį patvirtino, kad vyras išties serga tymais. O, kaip sako specialistai, šeimos nariams bei kontaktą su sergančių turėjusiems asmenims reikėtų pasiskiepyti per 3 dienas nuo kontakto su ligoniu. Tuo tarpu kraujo tyrimo atsakymas gaunamas tik šeštą dieną, nes laboratorijos nedirba savaitgaliais. Kyla klausimas, kaip reikėjo laiku pasiskiepyti šeimos nariams? Tuo tarpu ligonis išsiunčiamas namo toliau skleisti infekciją, jau nekalbant apie pagalbos nebuvimą. Nežinau, kaip vertinti šį absurdą, ko verta sveikatos apsauga Lietuvoje jeigu„skęstančio gelbėjimas yra tik jo reikalas‘‘. Už ką mes mokame mokesčius, jeigu susirgus neteikiama pagalba ir turi pats galvoti, kur rasti ligoninę, kuri tave priimti ir padėtų. Nėra jokios sistemos net epidemijos atveju.“

DELFI primena, kad nemokamai nuo tymų pasiskiepyti gali tik vaikai ir asmenys, kurie per 72 valandas turėjo kontaktą su sergančiuoju. Visi kiti skiepytis gali savo lėšomis. Redakcijos žiniomis, šiuo metu mokamų vakcinų viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose nėra, visgi, įstaigos informuoja, kad rezervus pildo ir žada, jog skiepytis suaugusiems bus galimybių.

„Skundas nepagrįstas"

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė sako, kad šis skundas yra nepagrįstas, nes šios įstaigos Priėmimo skyriuje teikiama tik būtinoji pagalba.

„Jeigu nėra būtinosios pagalbos kriterijų, pacientui paskiriamas ambulatorinis gydymas, kuris toliau turi būti prižiūrimas šeimos gydytojo, kaip šiuo atveju ir buvo, – komentavo Ligita Jančorienė.

– Paciento būklė gali keistis ligos eigoje ir dėl tolimesnės gydymo taktikos taip pat sprendžia šeimos gydytojas."

Įstaigos vadovė priminė, kad tymų atveju jokio specifinio gydymo nėra, skysčiai ir antipiretikai - tai gydymas kuris dažniausiai ir skiriamas.

„Tą dieną, kai kreipėsi minėtas pacientas, dėl tymų į Priėmimo skyrių kreipėsi dar 30 ligonių, todėl hospitalizuoti buvo tik sunkiausiai sirgę ligoniai. Visi boksai, skirti lakioms infekcijoms gydyti tą dieną buvo užpildyti. Visi į Priėmimo skyrių atvykę pacientai buvo apžiūrėti, būklė įvertinta kliniškai, nustatyta preliminari diagnozė. Visiems pacientams buvo paskirtas simptominis gydymas, paimti tyrimai, kurie atliekami NVSPL pagal SAM nustatytą tvarką, duotas išrašas šeimos gydytojui. Kadangi vieną Priėmimo skyriaus pacientų apžiūros boksą teko paversti izoliatoriumi, tokiu būdu atskiriant išbertus pacientus nuo kitų ligonių, patalpų skirtų skubiai pagalbai teikti ligoniams su lakia infekcija tiesiog neliko, – komentavo įstaigos vadovė.

– Atkreipiame dėmesį į tai, kad pacientas su žmona kreipėsi 4-tą ligos parą, todėl poekspozicinė vakcinacija kontaktiniams asmenims (žmonai) buvo jau pavėluota (praėjo daugiau negu 72 val.)."

Tymai susirgusiojo vyro žmona taip pat pasigenda informacijos apie skiepus suaugusiems ligoniniams. „Kaip ir kada reiktų skiepytis? Nėra nustatytos tvarkos, ypač šiuo, epidemijos metu. Vėliau sužinojome, kad tarybiniais laikais buvome skiepijami tik vieną kartą nuo tymų, tačiau, kaip vėliau išaiškėjo, to nepakanka, reikalingas antras skiepas. Vadinasi, dauguma Lietuvos gyventojų jau neturi reikalingo imuniteto. Kaip tuomet? Kokia tvarka? Ką siūlo Sveikatos apsaugos ministerija? – teiravosi moteris.

– Taip pat reiktų pagalvoti ir apie kitas ligas (pvz. raudonukė, kokliušas ir t.t.), jeigu protrūkis yra dėlto, kad tėvai neskiepijo savo vaikų, tai jie neskiepijo ne tik nuo tymų, bet ir nuo kitų rekomenduojamų skiepyti ligų. Kokia tokių atvejų politika? Kokių prevencinių priemonių imasi ministerija?

Vietoje to dabar kalbama apie receptus (vaistų pavadinimus), privačias vaistines (komercinius klausimus), kas nėra „degantys“ klausimai, kuriuos reiktų spręsti neatidėliotinai, o rimti klausimai lieka „užšaldyti“.

Papildyta:

SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Nerijos Kuprevičienės komentaras:

„Minimu atveju Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas gavo informaciją apie įtariamą tymų atvejį ir nedelsiant ėmėsi visų numatytų veiksmų – pradėjo įtariamo tymų atvejo epidemiologinę diagnostiką (atvejo epidemiologinį tyrimą), siekiant išsiaiškinti kontaktinius asmenis. Specialistams buvo atsisakyta nurodyti su užsikrėtimu susijusias aplinkybes, nurodyta, kad sąlytį su įtariamu sergant tymais žmogumi turėjo tik vaikai, kurie yra skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, teisės aktų nustatyta tvarka gydytojas, įtaręs užkrečiamąją ligą, turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), kuris pradeda kiekvieno atvejo epidemiologinį tyrimą, įskaitant sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimą, poekspozicinės profilaktikos jiems skyrimą ir kt.

NVSC specialistai, gavęs informaciją apie įtariamus tymų atvejus, nedelsdami imasi visų tarptautinių sveikatos organizacijų rekomenduojamų veiksmų tymų atvejo suvaldymui:

  • atlieka kiekvieno įtariamo tymų atvejo epidemiologinį tyrimą;
  • išsiaiškina sąlytį su sergančiaisiais turėjusius asmenis, sudaro jų sąrašą ir tuos, kuriems reikia skiepytis (pagal surinktą informaciją), siunčia juos skiepytis (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto);
  • konsultuoja sąlytį turėjusius asmenis apie tymus, sveikatos stebėsenos trukmę ir atsako į užduodamus klausimus;
  • atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus, praneša atsakingoms institucijoms apie užregistruotus tymų atvejus ir vykdo kitas teisės aktais pavestas funkcijas.


Kadangi NVSC pradeda aiškintis sąlytį turėjusius asmenis iškart gavę informaciją apie įtariamą atvejį, sąlytį turėjusių asmenų skiepijimo organizavimas vykdomas nedelsiant, įvertinus visas aplinkybes.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, siekiant operatyvaus tyrimų atlikimo, dirba ir šeštadieniais.

Lietuvoje šiuo metu ligonių kasų lėšomis MMR (tymų, epideminio parotito ir raudonukės) vakcina skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pirmoji dozė – 15-16 mėn., antroji dozė – 6-7 m.) ir sąlytį su tymais sergančiu žmogumi turėję asmenys, kurie turi būti paskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio, įskaitant medicinos personalą, turėjusį kontaktą su pacientu, sergančiu tymais. Taip užkertamas kelias tolesniam tymų plitimui. Vakcinos šioms tikslinėms grupėms yra pakankamai ir nepritrūks. Be to, šiuo metu Valstybinė ligonių kasa vykdo viešojo pirkimo procedūras papildomam vakcinos kiekiui įsigyti. Kai tik paaiškės, kad įvyko Valstybinės ligonių kasos organizuojamas tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos pirkimas ir jos galimi anksčiausi pristatymo terminai, nedelsiant bus svarstomas kitų tikslinių grupių skiepijimas.

Tam, kad panašių protrūkių būtų išvengta ateityje, labai svarbu skiepyti vaikus – ne tik nuo tymų, bet ir kitų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Labai svarbu, kad žmonės kritiškai vertintų viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie skiepus ir pasitikėtų mokslo įrodymais pagrįstomis tarptautinių ir nacionalinių organizacijų rekomendacijomis. Ligos plitimui užkertamas kelias, kai 95 iš 100 žmonių turi imunitetą šiam susirgimui. Tačiau Lietuvoje stebimas ženklus paskiepijamų vaikų dalies mažėjimas – kai kuriose savivaldybėse pernai nesiekė nė 84 proc., tai atsispindi ir sergamumo geografijoje – ir dėl to formuojasi imlių tymams žmonių grupės bei tymų virusas gali plisti.

Ligonių kasų apmokamomis vakcinomis vaikai Lietuvoje skiepijami iš viso nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Daug naudingos informacijos apie skiepus pateikiama Užkrečiamų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje bei Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, pasikonsultuoti galima ir telefonu (8 5) 230 0123 (konsultuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, konsultacijos teikiamos pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00-16.45 val., penktadieniais – 8.00-15.45 val.).|

Papildoma informacija

Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis, tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos skiepijimo schemą sudaro 2 dozės. Skiepijant pagal skiepijimų kalendorius, pirmoji dozė skiriama antraisiais vaiko gyvenimo metais, antroji – dažniausiai prieš mokyklą (šalis gali pasirinkti ir kitą amžių). Po pirmosios tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozės specifinį imunitetą įgyja apie 95 proc. paskiepytųjų, po antrosios – apie 99 proc. paskiepytųjų. Tyrimų duomenys rodo, kad ir viena tymų vakcinos dozė gali sukelti ilgalaikį imunitetą, ypač jei tymų virusas cirkuliuoja natūraliai, t.y. kai didelis sergamumas. Todėl prieš keletą dešimtmečių skiepijimo schemą sudarė viena dozė, ir tik vėliau buvo pereita prie 2 dozių schemos.

Lietuvoje nuo tymų vaikai skiepijami nuo 1964 metų, priklausomai nuo amžiaus, žmogus gali būti skiepytas 1 arba 2 kartus. Taigi, didžioji suaugusiųjų dalis jau turėtų būti paskiepyti arba persirgę šia liga.

Tam tikrais atvejais net ir skiepytas žmogus gali neturėti pakankamo atsparumo tymams, pavyzdžiui, dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako. Nežinant, ar reikia skiepytis, pirmiausia rekomenduotume pasitarti su savo šeimos gydytoju. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, taip pat ir kitose laboratorijose, galima pasitikrinti dėl specifinio imuniteto šiam susirgimui. Šeimos gydytojas taip pat padės įvertinti antikūnų tyrimo rezultatus pagal konkretaus žmogaus sveikatos būklę, situaciją.

VUL Santaros klinikų šeimos gydytojo prof. Vytauto Kasiulevičius 10 patarimų, kurie daugeliui pravers šiuo metu:

1. Lietuvoje saugūs tik po 1988 m. dviem vakcinos dozėmis skiepyti arba tymais jau sirgę asmenys. Jeigu gimėte iki 1988 m. turite tris variantus:

1) pasitikrinkite savo skiepų pasą ar ligos istoriją – gal jūs visgi paskiepyti 2 MMR vakcinos dozėmis;

2) atlikite kraujo tyrimą – imunoglobulino G prieš tymus testą;

3) nieko nelaukę pasiskiepykite Priorix (MMR tymų-epideminio parotito-raudonukės) vakcina.

2. Jeigu yra tikimybė, kad galite sirgti tymais ir ką tik turėjote kontaktą su sergančiuoju, jums rekomenduojama pasiskiepyti viena tymų vakcinos doze per 72 valandas.

3. Tymais nesirgę ir neskiepyti asmenys turėtų vengti kontakto ir nebūti vienoje patalpoje su sergančiuoju. Praėjus 5 dienoms po kontakto su tymais sergančiu, netgi jeigu per 72 valandas spėjote pasiskiepyti, iki 21 dienos neikite į darbą ir venkite kontaktų su neskiepytais arba tymais nesirgusiais žmonėmis. Taip juos apsaugosite.

4. Sergantys tymais asmenys turi likti namuose netrumpiau kaip 4 paras nuo bėrimo pradžios. Nepamirškite, kad susirgę galite užkrėsti net 18 žmonių. Susirgus tymais ir praėjus 3 paroms nuo bėrimo atsiradimo paciento kraujyje jau gali būti nustatytas imunoglobulinas M prieš tymus, kuris išlieka kraujyje iki 30 dienų. Po 7 dienų nuo bėrimo pradžios kraujyje jau galima aptikti ir imunoglobuliną G, kuris piką pasiekia po 14 dienų ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

5. Įtariant, kad į gydymo įstaigą atvykęs pacientas serga tymais, jis privalo būti izoliuotas atskiroje (idealiu atveju, neigiamo slėgio) patalpoje. Medicinos personalas turi dėvėti kaukes arba respiratorius.

Virusas išlieka patalpoje iki 2 valandų net po sergančiojo pasišalinimo iš patalpos.

6. Susirgus tymais svarbu adekvačiai skirti skysčius ir karščiavimą mažinančius vaistus, laiku pastebėti ir antibiotikais gydyti bakterines infekcijas – ausų ir plaučių uždegimą. Dažniausios mirčių priežastys - neefektyvus plaučių uždegimo ir viduriavimo gydymas.

7. Manoma, kad vaikų gydymui gali būti efektyvus vitaminas A ir ribavirinas. Vitaminas A susirgus skiriamas vieną kartą per dieną 2 dienas sekančiomis dozėmis: kūdikiai iki 6 mėnesių – 50 000 veikimo vienetų, 6-11 mėnesių – 100 000 veikimo vienetų, vyresni kaip 1 metų vaikai – 200 000 veikimo vienetų. Jeigu nustatomas vitamino A deficitas, trečia dozė skiriama po 4-6 savaičių.

8. Sveiki kūdikiai Lietuvoje pirmąja vakcinos doze skiepijami 15 mėnesių amžiaus, o antrąja – 6-7 metų. Kitos šalys taiko trumpesnius intervalus tarp dozių.

9. Negalima skiepyti, jeigu buvo alergija (anafilaksija) pirmai vakcinos dozei, yra nustatyta imunosupresinė organizmo būklė arba nėštumas. Visais kitais neaiškiais atvejais sprendžiama individualiai.

10. Retais atvejais paskiepyti 2 tymų (kombinuotos MMR tymų-epideminio parotito-raudonukės) vakcinos dozėmis žmonės gali susirgti, tačiau jų ligos eiga bus daug lengvesnė, o komplikacijų rizika mažesnė.

Tymais gali sirgti vaikai ir suaugusieji. Tymų sukėlėjas – virusas, infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, o liga perduodama oro lašeliniu būdu. Dažniausiai tarp žmonių sąlytis, trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų užsikrėtimas. Tymų inkubacinis laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmų klinikinių požymių vidutiniškai trunka 10 – 12 dienų. Tymai prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu.

Šis etapas vidutiniškai trunka 2-4 dienas (nuo 1 iki 7 dienų). Vėliau atsiranda bėrimas galvos srityje, vėliau bėrimas plinta į liemenį ir galūnes. Taigi nuo užsikrėtimo iki išbėrimo vidutiniškai praeina 14 dienų (intervalas 7-21 diena). Tymai gali komplikuotis plaučių, gerklų ar ausų uždegimu, kartais net ir smegenų uždegimu. Dažniausia tymų komplikacija ir mirties nuo tymų priežastis yra pneumonija (plaučių uždegimas). Manoma, kad plaučių uždegimu suserga kas 20 tymais užsikrėtęs vaikas, o 0,1 proc. yra rizika susirgti encefalitu ar mirti. Tymų komplikacijų rizikos grupės – vaikai iki 5 metų amžiaus, suaugę virš 20 metų amžiaus, nėščios moterys, sergantys leukemija ir AIDS.

Kas yra tymai?

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Tymai Europoje
Foto: Rimas Pocius

Koks sukėlėjas?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.

Koks gydymas?

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.