Ketvirtadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras paskelbė, kad Lietuvoje šiemet jau registruota 224 tymų atvejų (iš jų 52 vaikai). Medikai į tymų protrūkį visame pasaulyje duria pirštu į vienintelę to priežastį – antivakcininį judėjimą.
Todėl rezoliucija siekiama, kad kuo greičiau Lietuvoje būtų imtasi specialių priemonių dėl žmonių švietimo ir skatinimo skiepytis – ypač paskiepyti vaikus nuo šiuo metu siaučiančio tymų viruso.
„Mano galva, šiuo metu mums trūksta viešojoje erdvėje moksliškai pagrįstos informacijos apie skiepų naudą, socialinių reklamų, informacijos poliklinikose, tėvų bendruomenėse ir kitose susibūrimo vietose, kur tokios diskusijos vyksta“, – ketvirtadienį Seimo posėdyje sakė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Rezoliucijai buvo pritarta – už 66, prieš 10, susilaikė 32.
Visgi po balsavimo vyko karštos diskusijos, progos pasisakyti nepraleido ir D. Kepenis.
„Jūs dar turėtumėte pasakyti, kad ne visi tokie skiepai Lietuvoje yra tokie populiarūs, kaip ir Europoje. Tik trys skiepai yra nuo meningokoko, mes būtinai turime skiepytis, mergaičių papilomos virusą, kur reikėtų kalbėti apie mergaičių dorovinį auklėjimą, nuo 11 metų mes jau norime paskiepyti nuo paleistuvystės. Tai reikia pradėti galvoti“, – sakė D. Kepenis. Įsikarščiavusį Seimo narį nutraukė posėdį vedęs Arvydas Nekrošius.
Tokius žodžius išgirdusi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė nemaloniai nustebo.
„Reikia skiepyti mergaites (nuo žmogaus papilomos viruso – DELFI) ir visos šalys tai daro. Mergaitės skiepijamos du kartus ir įgyja imunitetą 10-15 metų, kai ji jau gyvens lytinį gyvenimą, reikia ruoštis prieš. Vaikas 11 metų dar neturi lytinių santykių, bet po 5-7 metų ji jau gyvens kitą gyvenimą, tai ir turės būti tam pasiruošusi. Nes nebūtinai dėl partnerių kaitos gali būti perduodamas žmogaus papilomos virusas, ir su vienu partneriu gyvenant tai gali įvykti. Kažkada girdėjome, kad hepatito B vakcina yra, atsiprašau, „prostitučių vakcina“, bet tokiu laiku, kai Lietuvoje vyksta tymų protrūkis, Lietuvoje, apskritai, taip kalbėti yra nusikaltimas“, – DELFI komentavo D. Razmuvienė.
VU Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis tokius politiko žodžius pavadino „visiška nesąmone.“
„Europoje dabar svarstoma, kad nuo ŽPV būtų galima skiepyti mergaites ir nuo 9 metų. ŽPV plinta ne tik lytiniu būdu, bet ir kitais. Ilgas viruso buvimas organizme gali daryti įtakos navikiniam vystymuisi. Norint to išvengti, reikia profilaktikos priemonių, kurių imtis reikia ne tada, kai blogai, o iš anksto. Rekomenduojama skiepyti net ir nuo 9 metų, kai mergaitei dar nėra nei minties apie lytinius santykius. Toks (D. Kepenio – DELFI) kalbėjimas yra absoliučiai ortodoksinis, – sakė prof. V. Usonis.
– Jeigu aukščiausio lygio pareigūnas, Seimo narys, turi domenų, kad skiepai Lietuvoje yra nesaugūs, tegul deda juos ant stalo. Bet jei tokių duomenų nėra, nėra apie ką kalbėti.“
Kalbant apie tymus, VU profesorius sako, kad šis virusas dar greit nepaliks Lietuvos, ypač tokiu atveju, jei nebus imtasi specialių priemonių.
„Nenoriu būti blogu pranašu, bet tuoj bus valstybinis protrūkis, ir tai nepraeis greitai. Po kelių mėnesių bus antra banga. Ši problema turi būti sprendžiama kompleksiškai. Reikia stebėti, ką daro medikai, ką – atsakingos institucijos. Mes gi 10 metų neturėjome tymų, kiti net pamiršo. Bet per tą laiką nieko naujo neatsitiko – vaistų neturime, virusas toks pat, priemonės tos pačios. Kitaip nebus, jei visuomenė nesupras grėsmės. Tymų virusas Plinta tiek, kiek leidžia visuomenės imunitetas“, – sakė profesorius.
Veryga: „Dainius yra ne medikas“
Po tokių Seimo nario pasisakymų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad D. Kepenis nėra medikas.
„Jis turi savo įsitikinimus kaip sveikuolis, ir man tiesiog yra gaila, kad ir iš jo pusės yra supriešinama vakcinacija su grūdinimųsi. Tai vienas kitam netrukdo, yra gerai, kai žmonės grūdinasi, rūpinasi sveikata, bet nereikėtų to priešpastatyti skiepijimusi. Negerai, kai taip yra kalba iš Seimo. Aš jam šiuo klausimu nepritariu“, – DELFI sakė A. Veryga.
Jis taip pat neįžvelgė prieštaros tarp idėjų, kad reikia kalbėti apie atsakingą lytinį gyvenimą ir skiepų nuo Žmogaus papilomos viruso.
„Galima kalbėti apie viską – ir apie mergaičių auklėjimą, ir apie kitus dalykus. Aš neneigiu, kad reikia ir atsakingai elgtis, ir atsakingai kalbėti apie lytinį gyvenimą, bet tai niekaip neprieštarauja gimdos kaklelio vėžio profilaktikai skiepijant nuo Žmogaus papildomos viruso. Mes visų mergaičių nesusekiosime, kad ir kaip dorovingai auklėsime, visko bus. Žmonės yra žmonės. Tai kam rizikuoti, jeigu gali ligos išvengti?“, – retoriškai klausė A. Veryga.
Ministras teigė su D. Kepeniu neketinąs pyktis, tačiau pabrėžia, kad jo žodžius reikėtų vertinti kaip nemediko nuomonę.
„Aš tikrai nesipyksiu su kolega Dainiumi, nes absoliučia klausimų mes sutariame (…), bet kaip ir sakiau, Dainius nėra medikas, jį kaip nemediką ir reikia vertinti“, – sakė A. Veryga.
Pagal ULAC informaciją, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra tai virusinė, dažniausiai, lėtinė liga, kai šios infekcijos sukėlėjas išlieka latentinėje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti kliniškai įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi ikivėžiniai ar vėžiniai susirgimai.
ŽPV plinta lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu, tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius. ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu. Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu. Kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.
Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai (ŽPV 16 ir 18) kartu su kitais veiksniais sąlygoja gimdos kaklelio vėžį. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pažeidimai taip pat susiję su ŽPV infekcija. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pažeidimai. Skiepai nuo ŽPV mažina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Rekomenduojama skiepyti mergaites (9-13 metų), t.y. iki seksualinių santykių pradžios.
Kas yra tymai?
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
