„Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu atliktas tyrimas „Politikos užkulisiai. Lobizmo (ne)skaidrumas Lietuvoje“ atskleidė korupcijos ypatumus: dažniausiai įtaką sprendimų priėmimui siekiama daryti politinės energetikos (81 proc.), statybų (65 proc.) ir farmacijos bei sveikatos apsaugos (48 proc.) srityse. Visos sritys neabejotinai svarbios, tačiau sunku paneigti, kad, kuriant visuomenės pasitikėjimą, sveikatos sektorius išlieka vienas iš jautriausių būtent dėl jo tiesioginio sąlyčio su žmogumi: pusryčiams ligoninėje gautą sumuštinį su „daktariška“ dešra sunku suvalgyti, bet lengva nufotografuoti, išplatinti ir taip dar kartą paskleisti didelę negatyvo porciją ne tik apie sveikatos apsaugos sektorių, bet ir visą valstybę.

Po pigiais sumuštiniais, aliumininiais ar atvirkščiai – „auksiniais“ įrankiais gali slėptis daug priežasčių, bet viena svarbiausių ir konkrečiausių – neoptimalūs arba neskaidrūs viešieji pirkimai, kuriuos (kaip, beje, ir kitus ligoninių procesus) skaidriai įgyvendinti Lietuvoje niekada nebuvo lengva: daugiau negu pusė Respublikos mastu veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagarsėjo skandalais, galimai susijusiais su korupcinio pobūdžio veikomis, kai kurie iš jų, net ir ypač didelėse įstaigose, tiriami ir šiandien. Tačiau čia ir norėčiau dėti tašką, o tiksliau, jį jau padėjome kartu su Respublikine Vilniaus psichiatrijos ligonine pritaikydami labai konkretų antikorupcijos įrankį: viešųjų pirkimų vykdymo perdavimą Viešajai įstaigai „CPO LT“. Šis tekstas – atviras kvietimas ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms prisijungti prie šios iniciatyvos.

Vartoju žodį kvietimas, nes tokia perkėlimo operacija netgi nėra iššūkis – tai standartizuotas procesas, kurį jau pritaikė ne tik daugelis Vakarų Europos valstybių, bet ir kiti sektoriai Lietuvoje, pavyzdžiui, Ekonomikos bei inovacijų ministerija bei jai pavaldžios įstaigos. Beje, šis pirkimų įrankis nebuvo tik „papildoma galimybė“, tai – būtinybė, o analogiškų siūlymų ne kartą teikė ir STT tarnyba nuosekliai analizuojanti viešųjų pirkimų skaidrumą bei efektyvumą. Pateikiu ištrauką iš 2018 metų Valstybinio audito ataskaitos apie viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimą:

„Viešųjų pirkimų (toliau – VšP) specialistų rengimas nepakankamas, jie neturi reikiamų žinių ir kompetencijos tinkamai vykdyti VšP, didėja VšP klaidų tikimybė, o dėl to nukenčia ir VšP įvaizdis. Kadangi yra beveik 4 tūkst. aktyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų (toliau – PO), reikėtų svarstyti VšP centralizavimo klausimą ir kaupti VšP specialistų patirtį ir kompetenciją centralizuotus pirkimus vykdančiose PO“.

Dar nesusipažinusiems su minimomis viešųjų pirkimų centralizavimo galimybėmis, trumpai priminsiu, kaip šis įrankis gali padėti spręsti aukščiau aprašytas problemas bei, žinoma, patį opiausią korupcijos klausimą:

  • Viešųjų pirkimų procedūras vykdo Centrinė perkančioji organizacija („CPO LT“), būdama nepriklausoma nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kas užtikrina jų veiklos nešališkumą ir viešųjų pirkimų skaidrumo augimą. Pirkimo procesas vyksta automatizuotai, taip užkertant kelią bet kokiems subjektyviems sprendimams.
  • Pirkimus perkėlusi įstaiga sutaupo lėšų dėl viešųjų pirkimų specialistų kiekio sumažinimo bei dėl masto ekonomikos gautų geresnių kainų.
  • Valstybė sutaupo lėšų dėl aukščiau nurodytame punkte pateiktų priežasčių bei dėl mažėjančio pirkimų procedūrų skaičiaus. (Pazvyzdžiui, 2016 m. Lietuvoje atlikta viešųjų pirkimų už 4,6 mlrd. Eur, tačiau vien viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo sąnaudos siekė virš 95 mln. Eur).
  • Auga sveikatos priežiūros įstaigos reputacija, o svarbiausia – pacientų pasitikėjimas.

Kaip jau turbūt supratote, išbandėme viešųjų pirkimų vykdymo perdavimą VšĮ „CPO LT“, o sunkiausia šiame procese buvo... suprasti, kodėl tokio sprendimo iki šiol neįgyvendino kiti? Natūraliai kyla klausimas, kas trukdo spręsti amžinąją korupcijos ar neefektyvumo problemą čia ir dabar? Nežinojimas? Išankstinis nusistatymas prieš bet kokias naujoves? Galbūt kažkas pasakys, kad „reikia ir valstybės iniciatyvos...“, „nes, juk, valstybė turi pasirūpinti šiais klausimais“. Tačiau, ar tikrai visos geros idėjos turi eiti tik „iš viršaus“? Juk kartais daug vertingiau atlikti „pilotinį“ pokytį smulkesniame vienete, o tik tada modelį taikyti visai sistemai, kai idėjos jau išgrynintos ir patikrintos?

Būtent taip ir padarėme mes – palyginus nedidelė ir nišines paslaugas teikianti ligoninė. Žingsnis po žingsnio matome, kad tai veikia, todėl kviečiame prie šios iniciatyvos prisijungti ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas (džiugu, kad kelios iš jų šia galimybe jau domisi). Kuo daugiau mūsų dalyvaus centralizuotuose pirkimuose, tuo dėl masto ekonomikos sulauksime didesnio dėmesio ir patrauklesnių kainų iš tiekėjų rinkoje, o tinkamai tai komunikuojant kils ir pacientų pasitikėjimas.

Tai, ar pradedam diegti antivirusinę korupcijai DABAR ?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)