Apie tai, kokios ligos ir problemos gresia vengiantiems prisižiūrėti, laidoje „DELFI diena“ kalbėsimės su Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstove Viktorija Šadiul-Zadvornaja.

– Žmonės dažnai bijo odontologų. Kodėl?

– Taip. Iš tiesų, nemažai žmonių bijo odontologų ir dėl savaime suprantamų priežasčių, nes pas jį einame dėl nelabai malonių atvejų, pavyzdžiui, skausmo. Tada gydymas būna sudėtingesnis. Dėl to Vilniaus visuomenės sveikatos biuras rekomenduoja pas odontologus lankytis profilaktiškai, kai tai tik įprasta procedūra. Tada mes ateiname, nusišypsome ir gydytojas pažiūri mūsų burnos būklę. Tada, manau, ir pats procesas būtų daug malonesnis.

– Kiek tokių lietuvių yra, kurie maloniai eina pas odontologą?

– Tokių duomenų neturime, tačiau statistika, kurią mes turime, rodo, kad beveik 80 procentų Lietuvos gyventojų turi ėduonį. Tai reiškia, kad mūsų mitybos principai nėra tinkami ir dantų valymo kokybė nėra pakankama.

Viktorija Šadiul-Zadvornaja

– Ar yra ir daugiau ženklų, kad žmonės nesirūpina savo burnos ertme ir dantų būkle?

– Galime įvardyti, kas yra sveikas žmogus odontologiniu atžvilgiu. Tai žmogus, kuris turi visus 32 dantis ir neturi ėduonies. Pagalvokime, kiek yra tokių žmonių, kurie turėtų 100 procentų sveikus dantis. Remiantis statistika, tokių yra tik 20 procentų.

– Kaip dažnai reikėtų lankytis pas odontologą?

– Pas odontologą privaloma apsilankyti bent kartą metuose, ypač vaikams ir mokiniams, kuriems yra būtina pristatyti sveikatos pažymą, kurioje irgi yra odontologo išvada apie jo burnos būklę. Ar reikia dažniau? Tai priklauso nuo to, kokia yra mūsų dantų būklė. Tačiau tai gali įvertinti odontologas, pavyzdžiui, pastebėjus kažkokius neigiamus pokyčius.

– Nuo kelių metukų vaiką reikėtų vesti pas burnos higienistą?

– Remiantis statistika, jau 3 metų vaikai turi plombuotus dantis, tai reiškia, kad higiena nėra pakankama. Mūsų įgūdžiai nėra pakankamai geri, mes praleidžiame krūminius dantis, jų nepasiekiame, todėl higienistas yra tinkamas kelias. Jis gali pamatyti, kur susikaupia apnašos ir jas pašalinti. Vaikams irgi atliekama profilaktiškai procedūra.

– Kokių patarimų turite tėvams?

– Mano nuomonė yra griežta. Tėvai turėtų suprasti, kad dantų valymas – kasdienė pareiga. Kai kurie tėvai sako, kad jų vaikai nenori, verkia, tačiau yra geras palyginimas. Taip, vaikas gal pusmetį prieštaraus, bet ateis ta diena, kai jis pasakys, kad reikia valytis dantis.

– Ar užtenka dantų pastos ir šepetėlio?

– Užtenka paprastų priemonių, turime valytis mažiausiai du kartus. Žinoma, dantų šepetukas turi būti pritaikytas, šereliai turi būti minkšti, tėvai taip pat turi atsiminti, kad dantų negalima spausti. Būtina dantų pasta, kuri turėtų chloridus. Augantys dantys nėra pakankamai mineralizuoti ir chloras padeda dantims būti tvirtesniems. Skalavimo skystis nerekomenduojamas iki 6 metų.

– Ar galima pasikliauti kitų žmonių nuomone, pavyzdžiui, apie dantų pastą? Ar tai individualu?

– Nėra tokios priemonės, kuri visiems tiktų vienodai. Tai geriausiai žino mūsų odontologas, jis tikrai turėtų rekomenduoti tą pastą, kuri tinka būtent jums.

Viktorija Šadiul-Zadvornaja

– Kaip pamatyti, kad jūsų burnai reikia jau nebe įprastos priežiūros, o skubios pagalbos?

- Jeigu nėra skausmo, mums reikia remtis vizualiu vaizdu. Jeigu matome spalvinius pakitimus, jeigu matome, kad dantis dygsta ne toje vietoje, kur turėtų, tada reikia lankytis pas gydytoją, kuris pasakys, ką reikia daryti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)