„Švino spalvos veidas rodo širdies aritmiją, o blyškus – kad kraujotakos sistemoje trūksta kraujo. Širdies problemas indikuoja ir violetinis liežuvis, sutrikusi artikuliacija, skrandžio srities skausmas ir net prakaitavimo ypatumai“, – teigia žinomas žolininkas.

Pasak jo, sklandų širdies darbą lemia kraujas, o šį maitina mūsų vartojamas maistas. V. Skirkevičius tvirtai įsitikinęs, kad virškinimas ir širdies veikla – neatsiejami procesai, rašoma pranešime spaudai.

Jei žmogus blogai maitinasi, nepakankamai maitinamas ir jo kraujas. Vadinasi, kyla rizika, kad širdies darbas sutriks – širdis nusilps. Nors turtinga maisto kultūra užtikrina, jog valgome gan įvairų maistą, tačiau jį normaliai virškinti ir įsisavinti dažnai sutrukdo vėlgi modernaus gyvenimo ypatumai, pvz., tai, kad neretai valgydami skaitome, žiūrime televizorių, kalbamės (valgymas nebėra aktas), skubame, laisvalaikiu nepakankamai ilsimės ir ištisai stresuojame.

Virgilijus Skirkevičius

Kokių simptomų negalima ignoruoti?

Skirkevičius sako, kad silpstančią širdį rodo atsiradęs dusulys, širdies permušimai, tankus plakimas, sunkumas širdies plote, padidėjęs cholesterolio kiekis, veido ar liežuvio spalvos pasikeitimai. Vizito pas gydytojus negalima atidėlioti, jei oro trūksta net gulint.

Oro trūkumas, skausmas širdies plote, skrandžio srityje ar diskomfortas krūtinėje gali pasireikšti ir visiškai jauniems žmonėms; dažniausiai tai reiškia, kad širdis nepakankamai gerai aprūpinama deguonimi. Sutrikusi kraujotaka pasireiškia galūnių tirpimu, bendru silpnumu, ir tai yra gana pavojinga būklė, ilgainiui galinti pažeisti nervus.

Širdies nepakankamumą gali rodyti tinstančios rankos ar kojos, apetito netekimas ir nuovargis, staiga padidėjęs svoris.

Kaip sau padėti?

Sutrikus širdies ar kraujagyslių veiklai, tikslius tyrimus atliks ir reikalingą gydymą paskirs gydytojas. Tačiau kartais nepavyksta iš karto pas jį patekti arba medikams prireikia laiko atlikti išsamius tyrimus. Jei vizito pas gydytoją arba tikslios diagnozės tenka laukti, tačiau širdies sveikata neramina, galima sau padėti vartojant saugius, mokslo bei laiko patikrintus vaistažolių mišinius.

Vaistažolės ir jų deriniai jau daug metų (netgi tūkstantmečių) patikimai padeda stiprinti širdį. Skundžiantis suprastėjusia širdies ir kraujagyslių veikla (dideliu kraujo spaudimu, tankiu pulsu, širdies permušimais, sunkumu širdies plote, nerimu ir pan.) nepamainomas yra gudobelių, sukatžolių ir valerijonų ekstraktų derinys.

Valerijonas

Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti moksliniai tyrimai jau tvirtai teigia, kad, pvz., gudobelėje esantys flavonoidai didina kitų junginių biologinį aktyvumą, o ypač puikiai veikia derinyje su sukatžole ir valerijonu kovojant su nereguliariu širdies ritmu, aukštu kraujospūdžiu bei norint susitvarkyti su širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančiu stresu.

Skirkevičius atkreipia dėmesį, kad šių trijų vaistinių augalų tinktūra stiprina širdies darbą ir saugo nuo rimtų ligų.

Gudobelė, pasak žinomo fitoterapeuto, yra itin senas vaistas; ji žinoma kaip bene labiausiai širdį stiprinantis augalas. Gudobelė raminamai veikia, mažina įtampą ir kraujo spaudimą, reguliuoja širdies ritmą, gerina virškinimą, kadangi padeda plonajame žarnyne geriau įsisavinti maistingas medžiagas ir „pamaitinti“ kraują, taip saugodama širdį.

„Aš gudobelę vadinu širdies toniku, kurį vartojant pastebimai didėja fizinio krūvio tolerancija ir mažėja per aukštas kraujo spaudimas ­– du dalykai, kuriuos visada paminime kalbėdami apie širdies negalavimus“, – pasakoja V. Skirkevičius.

Itin populiarus valerijonas ramina nervų sistemą, vadinasi, gerina ir širdies darbą: sumažina simpatinės nervų sistemos veiklą, atpalaiduoja kraujagysles, mažina nerimą, o taip pat stabdo maisto rūgimo ir puvimo procesus, meteorizmą, valo storąjį žarnyną. Fitoterapeutas sako, kad valerijonas ramina ne tik galvą, bet ir virškinimą, o šis, kaip minėta, veikia kraujo kokybę.

Sukatžolė pasižymi dar stipresniu raminamuoju poveikiu negu valerijonas, tačiau neleidžia nugrimzti į apatiją. Sukatžolė lėtina širdies ritmą, išplečia arterijas (todėl širdis geriau pamaitinama deguonimi), mažina kraujospūdį, tvarko nereguliarų pulsą ar tachikardiją, gydo širdies nepakankamumą.

Virškinimas

Saugiausi – profesionaliai paruošti mišiniai

Fitoterapeutas teigia, kad žoleles ar jų mišinius širdžiai stiprinti galima rinkti ir ruošti patiems, tačiau tam prireiks nemažai specialiųjų žinių. Pavyzdžiui, reikia žinoti ne tik kada tiksliai kuriuos augalus rinkti, tačiau ir rasti vietas, kuriose jie bus „neragavę“ pesticidų.

Profesionaliai paruošti augalai ne tik būna surinkti tinkamu metu pagal visas taisykles, bet dar ir kiekvienu atveju yra kruopščiai ištiriami, patikrinant „švarą“, veikliųjų medžiagų sudėtį ir kiekį, t. y. užtikrinant mišiniui naudojamų vaistažolių aukščiausią kokybę ir poveikį.

Saugiausia yra vartoti laiko išbandytus vaistažolių mišinius, o ne kelias atskirų augalų ištraukas. „Pavyzdžiui, ne visi žmonės gali vartoti valerijoną, nors jis tūkstančius metų naudojamas isterijai, nerimui gydyti, tačiau, laikui bėgant, gali sukelti ir apatiją. Laimė, šį pašalinį poveikį neutralizuoja mišinyje esanti sukatžolė“, – žiniomis dalinasi žolininkas V. Skirkevičius.

Jo teigimu, kruopščiai parinkti ir patikrinti tam tikri vaistiniai augalai deriniuose vieni kitus harmonizuoja, pašalina nepageidautiną poveikį, todėl juos galima ilgiau ir visiškai saugiai vartoti.

Alkoholis užtikrina mišinio didesnį veiksmingumą

Vaistažolių mišiniuose labai svarbų vaidmenį vaidina etilo alkoholis – etanolis. Jis naudojamas gaminant pavienių augalų arba jų mišinių tinktūras.

Skirkevičius teigia, kad širdis ir virškinimas yra neatsiejamai susiję, o alkoholis yra tarsi darbinis arklys, kuris į organizmą atneša augalų geriausias gydomąsias medžiagas.

Visų pirma, etilo alkoholis padeda „ištraukti“ iš augalų naudingiausias jų medžiagas. Pavyzdžiui, kai kuriems mišiniams kaip ekstrahentas gali būti naudojamas ir vanduo, tačiau tyrimai rodo, kad vandenyje vaistažolės atiduoda tris kartus mažiau veikliųjų medžiagų. O štai valerijono šaknyje esantys raminamuoju poveikiu pasižymintys valepotriatai yra netirpūs vandenyje, tačiau puikiai išsiskiria naudojant etanolį. Etanolis laisvai pereina ląstelių membranas, todėl nesunkiai ištraukia augaluose esančias veikliąsias medžiagas, kai vanduo tokiomis savybėmis nepasižymi.

Antra, etanolio tinktūra kur kas greičiau veikia negu paprastai gana lėtai įsisavinami augalai ir jų arbatos ar vandens užpilai. Alkoholis pagerina medžiagų pasisavinimą plonajame žarnyne, be to, dalis veikliųjų medžiagų pasisavinama iš karto per burnos gleivinę. Greita pagalba yra itin aktuali susidūrus su širdies sutrikimais.

Trečia, etanolio tinktūros pasižymi dvigubai stipresniu antioksidaciniu poveikiu, negu, pavyzdžiui, vandens tirpalai, todėl efektyviau neutralizuoja susidarančius laisvuosius radikalus.

Ketvirta, etanolyje aktyvios medžiagos geriau tirpsta ir ilgiau išsilaiko, vadinasi, nereikia naudoti sintetinių konservantų (kalio sorbato ar natrio benzoato). Etanolis veikia kaip natūralus konservantas, ilgą laiką saugantis tinktūras nuo sugedimo, puvimo, pelijimo bei išsaugantis veikliųjų medžiagų aktyvumą.

Kadangi vaistažolių tinktūrose yra tegu ir nedidelis kiekis alkoholio, o vaistažolėse – daug stiprių veikliųjų medžiagų, labai svarbu jas vartoti atsakingai.

Reikia keisti gyvenimo būdą

Skirkevičius mano, kad žmogus pats geriausiai jaučia, kada jam būtina kreiptis į gydytoją. Kartu fitoterapeutas pabrėžia ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie padės jei ne išgyti nuo ligų, tai bent jau sumažins riziką jomis susirgti. V. Skirkevičius pataria mesti rūkyti, itin saikingai vartoti alkoholį, pradėti reguliariai mankštintis, atsisakyti perdirbtų maisto produktų su daug cukraus, vartoti daug skaidulų turintį maistą, mažinti druskos vartojimą, surasti tinkamus ir patinkančius būdus atsikratyti streso, palaikyti stabilų ir sveiką kūno svorį bei, žinoma, pajutus kokius nors įtartinus simptomus kreiptis į medikus.

Beje, V. Skirkevičius siūlo kad ir kasdien suvalgyti du keptus obuolius su žiupsniu cinamono. Anot jo, tai puikus desertas širdžiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)