Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė sako, kad tik skiepais galima suvaldyti užkrečiamąsias ligas, šiuo atveju – tymus.
„Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tie skaičiai kiekvieną valandą auga. Per šių metų 2,5 mėnesio yra sergančiųjų skaičius užregistruotas 5 kartus didesnis nei pernai per visus metus. Jie kinta kiekvieną valandą, šiai dienai yra 159 atvejai ir didžiausia dalis sergančiųjų – Kauno apskrityje. Kad ir kaip kalbėtų kiti žmonės, kad apsisaugoti yra kitos priemonės, bet nėra kitos priemonės apsisaugoti išskyrus skiepus. Tai yra specifinė priemonė, gebanti suformuoti specifinį imunitetą prieš vieną ar kitą ligą. Apie tai mes jau kalbėjome seniau ir garsiai, kad, jei žmonės nebesiskiepys, bus problema, šiandien mes tą problemą jau turime, – Seime antradienį sakė D. Razmuvienė.
– Pasaulio sveikatos organizacija, matydama, kad sergančiųjų skaičius jau viršija visus tymų sergamumo rodiklius, kurie buvo sumažėję prieš porą metų tiek Europoje, tiek ir kituose žemynuose, paskelbė, kad užkrečiamosios ligos ir nesiskiepyjimas – didžiulė grėsmė pasaulio visuomenės sveikatai. Ir jei mes dar šiandien svarstome – reikia skiepytis, ar ne, skaičiuojame pinigus ten, kur jų nereikėtų skaičiuoti, tai ne tie žmonės kalba apie problemą.“
Pavyzdžiui, Kauno apskrityje skiepyjimo apimtys kai kuriose savivaldybėse nesiekia net 85 proc. Norint suvaldyti tymus, reikalinga apimtis visuomenėje – 95 proc. Visu Lietuvos mastu, vaikų skiepyjimo apimtys siekia 92,2 proc.
„Todėl šiandien mes turime tokią situaciją. Šiandien sužinojome, kad už praėjusią dieną yra įtariama dar 40 tymų atvejų. Todėl visi turi suvienyti jėgas ir kalbėti mokslu pagrįsta informacija ir neklaidinti žmonių apie imunitetą, kuris yra įgyjamas gyvenimo eigoje. Nemaišyti dviejų dalykų – yra imunitetas ir užkrečiamųjų ligų imunitetas, kuris formuojamas tik skiepais, – sakė D. Razmuvienė.
– Skiepyjimas yra prioritetinė šio tymų protrūkio valdymo priemonė ir vaikų skiepijimo pagal profilaktinį ligų kalendorių vakcinos užtenka, taip pat vakcinos užtenka ir kontaktinių asmenų skiepijimui – yra skiepijama iš valstybės PSDF lėšų. Visi kiti gali pasiskiepyti savo lėšomis arba tai turėjo padaryti darbdavys jau 2004 metais, jeigu to dar nepadarė, reikia susigriebti labiausiai pažeidžiamas rizikos grupes, be abejonės, pirmiausia tai yra medikai. Iš visų 159 susirgusiųjų didžioji dalis yra medikų.“
VU Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis pabrėžia, kad pastaruoju metu dažnai tenka girdėti, kad sveikas gyvenimo būdas, geros socialinės ir ekonominės sąlygos, racionali mityba, šaltas dušas ar eketė gali apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. „Labai kategoriškai galiu pasakyti, kad tai yra netiesa. Be specifinių priemonių mes išsiversti negalime, – tvirtina profesorius.
– Nesuprantu, kodėl yra konfliktas – arba sveikas gyvenimo būdas, arba skiepai. Mes daug metų kalbame kad ir tas, ir tas turi didelės įtakos mūsų gyvenimo kokybei.“
Prof. V. Usonis sako, kad mes niekaip neišmokstame jau praeitų pamokų. „Prisiminkime 1994-1995 metus. Lietuvoje – difterijos protrūkis, mirtys nuo difterijos. Atrodytų, kad tai liga, kurios seniai nebėra, tik knygose galima rasti aprašus. Kodėl liga grįžo į Lietuvą, buvo vienintelė vienintelė priežastis – skiepų sutrikimai. Vienintelis sprendimo kelias buvo visuotinė skiepijimo programa, kuri buvo labai veiksminga, – sako VU profesorius.
– Kalbant apie šiandieninę situaciją Lietuvoje, yra pagrindinė žinia, kurią norėčiau akcentuoti – Lietuvoje nėra saugus kraštas tymų atžvilgiu. Jeigu prieš 10 metų mes kalbėjome apie tai, kad ši infekcija buvo suvaldyta, kad pas mus viskas yra gerai, kad net jei ir tymai kur nors atsiranda kitoje šalyje, net jei į Lietuvą atvyksta sergantis tymais, mūsų situacija yra saugi. Tai ši situacija pasikeitusi ir Lietuva nėra saugi.“
Profesoriaus nuomone, būtina peržiūrėti visą sistemą. „Akivaizdu, kad šiandien medikų pastabų nebeužtenka. Mes turime peržiūrėti, kas vyksta pirminėje sveiktos priežiūros grandyje, kaip suteikiama pagalba dideliam ir mažam žmogui, ar saugu atvykti į polikliniką, ligoninę. Visi dokumentai buvo paruošti, bet jie dešimtmečiais mums nereikalingi, [todėl galėjo būti pamiršti]“, – sako prof. V. Usonis.
Per paskutinius 12 mėnesių Europoje mirė 33 žmonės įvairiose šalyse. „Tai rimta problema ir jai reikia rimto sprendimo“, – sakė prof. V. Usonis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė pasakojo matanti, kaip į jos gydymo įstaigą patenka pacientai, kurie dar nebuvo skiepyti, jie dar buvo per maži. „Noriu pabrėžti, kad jau yra užregistruotas tymų susirgimas kūdikiui – Kaune 7 mėn. kūdikis sergantis tymais. Tai pati jautriausia amžiaus grupė, todėl turėtume dėti visas pastangas, kad tokie atvejai nesikartotų. Kita pacientų dalis – serga tie, kurių tėvai dėl įvairių įsitikinimų atsisakė juos skiepyti. Arba liga, arba skiepas – kitos išeities nėra, – teigia dr. I. Ivaškevičienė.
– Mano dideliam liūdesiui, į Lietuvą sugrįžo ta liga, kurios mes seniai nematėme. Mes išleidome ne vieną gydytoją, kuris mokydamasis nematė tymų ir mokėsi tik iš vadovėlių, bet dabar ligoninėje mes turime po kelis atvejus per savaitę ir gydytojai jau gali eiti ir mokytis, bet tai nėra mūsų tikslas, mūsų tikslas – sukontroliuoti tas infekcines ligas ir jų išvengti, o išvengti galima skiepais.“
Gydytoja pabrėžia, kad vaistų nuo tymų iki šiol nėra išrasta. „Tai yra virusinė infekcija, kuriai nėra jokių priešvirusinių vaistų. Mes negalime prognozuoti, kaip kiekvienas pacientas sirgs. Net ir turint visas galimybes ir naujausias priemones, tiek intensyvios terapijos skyriuose, tiek ir visoje ligoninėje, mes neturime kitų išeičių, tik padėti sirgti pacientui, bet paties proceso ne visada galime sukontroliuoti, – sako gydytoja.
– Labai norėčiau paraginti visus tėvelius atsakingai žiūrėti į šią situaciją, patikrinti savo vaikų skiepijimo būklę, kalbant apie tymus ir kitas infekcines ligas. Vakcina yra saugi, efektyvi, labai daug metų naudojama ir yra labai daug mokslinių duomenų, įrodančių vakcinos saugumą ir raginu labai kritiškai ir skeptiškai vertinti tas melagingas istorijas, kurios dažnai pasirodo spaudoje ar įvairiuose diskusijų forumuose.“
Tymai yra labai užkrečiama liga. Kaip sako prof. V. Usonis – viena užkrečiamiausių. Užkrečiamumo procentas skaičiuojamas 95-98 ar net 100 proc.
Nuo tymų Lietuvoje viena vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 metų. Nuo 1988 metų pradėta skiepyti dviem vakcinomis. Iki tol skiepyta rusiška vakcina. Norint įgyti pilną imunitetą tymams, reikalingos dvi vakcinos.
Tik nuo 1993 metų atsisakyta rusiškos vakcinos, imta skiepyti dabartinius europinius standartus atitinkančiomis dvejomis vakcinomis. Vakcina įtraukta į profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių.
Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Šiuo metu ramiausiai galėtų jaustis nebent gimę 1993 metais ir vėliau.
Jei gimėte iki 1988 metų, tikėtina, kad esate skiepyti tik viena vakcina, tačiau didelė tikimybė, kad ir tos negavote, tad medikai pataria šią informaciją pasitikslinti analizuojant sveikatos kortelę, jei yra tokia likusi nuo gimimo. Kitas būdas pasitikrinti – atlikti antikūnių tyrimą. Jei paaiškėtų, kad antikūnių nuo tymų neturite, medikai rekomenduoja pasiskiepyti.
D. Razmuvienė sako, kad šiuo metu ULAC sandėlyje yra 42 000 vakcinų nuo tymų, kurių užteks paskiepyti dar neskiepytiems vaikams ir žmonėms, kurie per 72 valandas turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais. Šiais atvejais vakcinos nuo tymų yra kompensuojamos valstybės. Visi kiti skiepytis gali tik asmeninėmis lėšomis. Jei vakcinos neturi jūsų gydymo įstaiga, patariama kreiptis į kitą, kuri suteiks skiepijimosi galimybę.
Kas yra tymai?
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
