Penktadienį jau buvo užregistruoti 67 tymų atvejai, daugiausiai atvejų (44) – Kauno apskrityje. Apie tymų protrūkius skelbia ir Europos žiniasklaida. Kas yra tie tymai, kodėl jie plinta ir kuo jie gali būti pavojingi?
Šiemet tymais susirgo nuo šios ligos neskiepyti vaikai iki dešimties metų amžiaus ir suaugusieji, kurie taip pat nebuvo pasiskiepiję nuo tymų arba jų skiepijimo būklė buvo nežinoma.
Sveikatos apsaugos ministerija išsakė susirūpinimą padėtimi ir ragina žmones būti atsargius.
„Siekiant apsisaugoti nuo tymų, žmonėms, kurie buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys, ar buvo iš viso skiepyti, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Į gydytoją kreiptis reikėtų ir tiems žmonėms, kurie galimai turėjo kontaktą su tymais sergančiu asmeniu. Tymai yra itin užkrečiama ir pavojinga liga, vis dėlto jos galima išvengti pasiskiepijus. Paradoksalu, jog, turint efektyvias priemones, dalis žmonių vis dar rizikuoja savo bei aplinkinių sveikata ir nesiskiepija“, – pranešime cituojamas ministras Aurelijus Veryga.
Ministerija praneša, kad susirgimų daugėja, nes tymų virusai yra ypač lakūs, todėl lengvai plinta oru. Skaičiuojama, kad vienas sergantis žmogus gali sukelti 15-17 naujų susirgimų.
Apie tymus, nuo jų apsaugančius skiepus ir kodėl ši, jau buvusi pamiršta, liga grįžta, klausėme „Endemik“ medicinos klinikos šeimos gydytojos Elenos Šopytės.
Šiemet Lietuvoje užregistruoti jau 26 tymų atvejai, o visi susirgę žmonės nebuvo skiepyti nuo tymų arba šis faktas nėra žinomas. Ar, žvelgiant Lietuvos mastu, šie 26 atvejai yra skaičius, dėl kurio jau reikėtų susirūpinti?
Taip, tai didelis skaičius. Įprastai per metus Lietuvoje registruojami pavieniai atvejai, pavyzdžiui, 2011 m. – 7 atvejai, 2012 m. – 2. 2013 metais registruotas tymų protrūkis ir per visus metus užregistruoti 35 atvejai, 2014 metais – 11 atvejų, 2015 metais vėl registruotas tymų protrūkis su 50 susirgusiųjų, 2016 m. – 22 atvejai, 2017 – 2 atvejai ir abu įvežtiniai. Todėl iki šiol nustatyti 26 atvejai mūsų populiacijai yra didelis skaičius, kurį jau galima traktuoti kaip protrūkį.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuvoje kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina vaikai skiepijami du kartus: 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Taip susidaro ilgalaikis imunitetas. Kiek laiko tas imunitetas išsilaiko? Kaip elgtis tiems žmonėms, kurie buvo skiepyti, bet baiminasi užsikrėsti, nes nuo skiepų praėjo labai daug laiko?
Žmonės, kurie vaikystėje yra gavę dvi MMR vakcinas, yra saugūs visą gyvenimą. Vakcinos efektyvumas, pasak JAV infekcinių ligų draugijos CDC, yra 97 procentai. Tai reiškia, kad net gavus du skiepus 3 procentams žmonių gali nesusiformuoti imunitetas ir jie gali susirgti tymais.
Norint tai išsiaiškinti, galima atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar žmogus turi apsaugą nuo tymų viruso IgG. Tai nebrangus tyrimas, atliekamas iš veninio kraujo ir kainuojantis apie 13-15 eurų. Gavus neigiamą tyrimo atsakymą reikalinga pakartotinė vakcinacija. Jei tyrimas teigiamas, tačiau žmogus patiria didelę riziką – dirba medicinos srityje, keliauja į šalį, kurioje yra tymų protrūkis – reikalinga viena papildoma MMR vakcinos dozė. Besibaiminantiems dėl tymų visada rekomenduojame atlikti kraujo tyrimą ir po jo su gydytoju nuspręsti, ar vakcinacija reikalinga, ir jei taip – kiek dozių.
Kaip elgtis žmonėms, kurie nežino, ar buvo skiepyti? Kaip galima sužinoti, ar jie buvo paskiepyti abu imunitetui susidaryti reikalingus kartus?
Be kraujo tyrimo, informaciją apie vakcinaciją galima rasti poliklinikos ligos istorijoje, jei poliklinika dar turi vaikystės skiepų sąrašą.
Ar skiepai yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo tymų?
Taip, skiepai yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo tymų. Tymus sukelia virusas, kuriuo užsikrečiama oro-lašeliniu būdu nuo sergančių žmonių, kai jie kosti, čiaudi, pučia nosį. Virusas labai užkrečiamas, nes gali išlikti patalpos ore net iki 2 valandų.
Skaičiuojama, kad jei imuniteto tymams neturintis žmogus atsidurs vienoje patalpoje su tymais sergančiuoju, yra 90 procentų tikimybė, kad jis susirgs. Sergantys tymais virusą platina 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir dar 4 dienas po bėrimo atsiradimo. Tymų virusu galima apsikrėsti tik nuo žmogaus.
Kada vakcina nuo tymų veikia efektyviau: kai skiepijamas vaikas ar suaugęs žmogus?
Vakcinos efektyvumui žmogaus amžius nėra svarbus. Nerekomenduojama skiepyti vaikų iki metų amžiaus, nes jų kraujyje dar esantys antikūnai iš motinos trukdo susidaryti geram imunitetui. Todėl pagal Lietuvos imunoprofilaktikos programą pirmasis skiepas rekomenduojamas 15-16 mėnesių amžiaus ir tada jis ir turėtų būti atliekamas, nebent yra kontraindikacijų dėl kitų sveikatos būklių. Negavus šių vakcinų vaikystėje, jas reikėtų skirti kuo skubiau.
Kuo ši liga yra pavojinga? Kokios gali būti komplikacijos?
Tymai yra rimta ir pavojinga liga bet kokio amžiaus žmonėms. Vis dėlto dažniausiai komplikacijos pasireiškia jaunesniems nei 5 metų arba vyresniems nei 20 metų žmonėms. Dažniausios su tymais susijusios komplikacijos yra vidurinės ausies uždegimas ir viduriavimas (pasireiškia 1 iš 10 sergančiųjų). Tai ganėtinai paprastos komplikacijos ir jas nėra sunku gydyti.
Rimtos komplikacijos yra plaučių uždegimas (pasireiškia 1 iš 20 sergančiųjų ir yra dažniausia vaikų iki 5 metų mirties priežastis nuo tymų), encefalitas (1 iš 1 000, gali sukelti mirti ar kurtumą, epilepsiją, įvairaus laipsnio neįgalumą visam gyvenimui), tymais sergančios nėščios moterys dažnai pagimdo neišnešiotus naujagimius arba turinčius mažą gimimo svorį. Iš 1 000 sergančiųjų tymais vidutiniškai miršta 1-2.
Apie tymų protrūkius rašo daugelio Europos šalių žiniasklaida. Kodėl taip padaugėjo susirgimų šia liga?
Pagrindinė tymų protrūkio priežastis yra „antivakcerių“ judėjimas – tai žmonės, skleidžiantys melagingą ir neteisingą informaciją apie vakcinas ir jų saugumą, ir šio judėjimo pasekėjai tėvai, kurie atsisako vaikus skiepyti.
Deja, bet bene daugiausia dėmesio šiame judėjime skiriama būtent MMR vakcinai ir jos dažniausiai tėvai atsisako. To istorija tokia: 1998 metais amerikietis gydytojas Andrew Wakefield su kolegomis paskelbė mokslinę studiją, kurios išvadoje teigė, kad MMR vakcina gali sukelti augimo ir vystymosi sulėtėjimą ir į autizmą panašų sindromą. Studijoje tirta tik 12 vaikų (juokingas ir absurdiškas skaičius medicinos moksle, kur imtis dažniausiai būna tūkstančiai ar šimtai tūkstančių), tyrimas atliktas nesilaikant elementarių medicininių tyrimų taisyklių.
Išleista studija susilaukė didelio dėmesio – beveik iškart kiti mokslininkai ir gydytojai ėmė kartoti studiją, tik žymiai didesnėmis apimtimis ir iškart pastebėjo, kad A. Wakefield gauti rezultatai visiškai nesusiję su realybe. Sujudimas dėl šios studijos vis didėjo, todėl netrukus net 10 iš originaliame straipsnyje Wakefield pažymėtų kolegų atsiėmė savo pavardes ir teigė, kad padarytos išvados visiškai neatitinka tyrimo ir kad turėjo per mažai duomenų tokioms išvadoms suformuluoti.
Tuomet paaiškėjo didžioji šios istorijos paslaptis – gydytojas A. Wakefield atsisakė atskleisti, kas finansavo jo tyrimą, o žurnalistams pasiaiškinus giliau paaiškėjo, kad visą finansavimą davė advokatų firma, kuri atstovavo tėvams, kurių vaikai nukentėjo nuo skiepų. 2010 metais ši A. Wakefield atlikta studija buvo galutinai pašalinta iš „Lancet“ žurnalo (tai vienas svarbiausių medicininių šaltinių pasaulyje) kaip neteisinga ir sufabrikuota, o pats A. Wakefield buvo apkaltintas rezultatų klastojimu ir melagystėmis, jam atimta medicinos gydytojo licencija.
Ši informacija greičiausiai perteklinė, tačiau retai šitą istoriją matau ir girdžiu viešumoje. Manau, tai puikus pavyzdys, atremiantis „antivakcerių“ teiginius apie autizmą ir padedantis lengviau suprasti, kodėl toks nesusipratimas įvyko.
Simptomai
Tymai pasireiškia karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios atsiranda neniežtintis bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas plinta žemyn per visą kūną. Todėl pastebėjus pirmuosius ligos simptomus patariama kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją. Įtarus arba patvirtinus susirgimą, sergantysis tymais izoliuojamas namuose nuo 9 iki 21 dienos, o pasireiškus komplikacijoms gali būti paguldytas į ligoninę. Atliekamas atvejo epidemiologinis tyrimas, siekiama išsiaiškinti turėjusius kontaktą ir galėjusius užsikrėsti asmenis. Neskiepyti žmonės, bendravę su užsikrėtusiu žmogumi, ne vėliau kaip per 72 val. po kontakto gali būti skiepijami, siekiant išvengti susirgimo.
Informacija
Lietuva turi naują Nacionalinę imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programą. Ją sausio pabaigoje patvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Taip siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų, kontroliuoti skiepijimais valdomas užkrečiamąsias ligas – išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc. Pirmoji tokia programa Lietuvoje buvo patvirtinta 1992 m. Tuomet pagal sudarytą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai buvo skiepijami nuo 6 infekcijų. Šiandien pagal šį kalendorių Lietuvos vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų.
