Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė pastebi, kad Lietuvoje daugiausia problemų kelia sunkaus atopinio dermatito sisteminis gydymas.

„Šiuo metu sisteminiam gydymui prienami medikamentai yra nesaugūs naudoti ilgą laiką. Tuo tarpu Europoje jau registruoti nauji vaistai sunkaus atopinio dermatito gydymui. Tai biologiniai vaistai, kurie pilnai blokuoja lėtinį odos uždegimą ir juos galima skirti ilgą laiką. Skiriant šiuos vaistus sunkaus atopinio dermatito simptomai malšinami pilnai, pacientui grąžinamas darbingumas, o tai itin svarbu jauniems darbingiems žmonėms, sergantiems sunkiu atopiniu dermatitu. Kol kas šie vaistai Lietuvoje nėra prieinami“, – paaiškina profesorė Skaidra Valiukevičienė.

Nauja gydymo era dar nepasiekė Lietuvos

Pašnekovei antrina ir Iveta Gylienė, Vilniaus universiteto Santaros klinikų dermatovenerologijos specialybės gydytoja rezidentė, teigdama, kad rinkoje jau atsirado inovatyvių, mažesnį šalutinį poveikį turinčių preparatų.

„2017 m. buvo patvirtintas pirmasis biologinis preparatas, skirtas suaugusiųjų vidutinio ar sunkaus atopinio dermatito gydymui. Šis vaistas reikšmingai sumažina ligos intensyvumą ir sukelia minimalų šalutinį poveikį. Vertinant užsienio patirtį, šis medikamentas reikšmingai pagerintų sunkiu atopiniu dermatitu sergančiųjų asmenų būklę bei gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja Iveta Gylienė.

Svarbiausia laiku identifikuoti ligą

Abi gydytojos pabrėžia, kad pastebėjus išsausėjusią, pleiskanojančią odą, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.

„Laiku diagnozavus atopinį dermatitą, pirmuosius ligos požymius sukontroliuosite kruopščiau prižiūrėdami odą, be papildomų intervencijų. Pirmiausia reikėtų trumpinti maudymosi laiką iki 5-10 minučių, praustis ne karštu, o apyšilčiu vandeniu ir naudoti specialius sausai odai skirtus prausiklius. Odos drėkinimui palaikyti, po kiekvieno prausimosi kūną reikėtų ištepti specialiomis odos barjerinę funkciją atstatančiomis priemonėmis – emolientais. Jie turėtų būti naudojami ne tik ligos paūmėjimo metu, tačiau ir tuomet, kai bėrimai yra išnykę. Tokia prevencinė priežiūra padės išvengti dažnų ligos atkryčių“, – vardija I. Gylienė.

Sergant atopiniu dermatitu svarbu ne tik tinkamai prižiūrėti odą, bet ir išmokti valdyti stresą. Nagrinėjant odos barjero funkcijos pasikeitimus streso poveikiui, pastebėta, kad ši būsena taip pat skatina atopinį dermatitą. Kai esame įsitempę, mūsų kūnas nori apsaugoti odą ir sukeliamas uždegiminis procesas, kuris dar labiau paskatina kitą uždegimą ir lydi į atopinės egzemos paūmėjimus.