– Buvo pranešta, kad socialinių tinklų milžinai kaip „Facebook“ ir „Pinterest“ ims blokuoti tam tikras grupes, susijusias su antivakcininiais judėjimais. Kaip socialinėje erdvėje, kur esame bombarduojami informacijos, patikrinti faktus, susijusius su šia tema?
– Nesu komunikacijos specialistas, tačiau veikiausiai šiuo atveju galima vadovautis visiems žinomomis taisyklėmis. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kokiame šaltinyje radote tam tikrą informaciją ir ar jos autorius yra patikima organizacija ar asmuo. Vertėtų atsižvelgti ir į tai, ar įmanoma patikrinti tam tikrus faktus, pažiūrėti ar yra kokios nors nuorodos ir pan.
Iš tiesų manau, kad pasigendame tinklalapių, kuriuose skelbiama oficialių institucijų, kaip pvz., Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerija, išsakytų aiškią poziciją skiepų klausimu. Tai valstybinė programa ir ji turėtų būti tinkamai pristatyta.
– Remiantis duomenimis, per mėnesį užregistruota tiek tymų atvejų, kiek per visus praėjusius metus. Tymai tarsi jau buvo kažkada pamiršti.
– Jie nebuvo pamiršti. Iš tiesų 2002 m. buvo deklaruota, kad Amerikos žemynas laisvas nuo tymų. Pasaulinė Sveikatos organizacija suformulavo tikslą, kad tymai gali būti išnaikinti planetoje, kaip buvo išnaikinti raupai. Sutrikus skiepijimo programoms, vietinių tymų protrūkiai atsirado JAV ir kai kuriose Europos šalyse. Lietuvoje kažkada buvo paskiepijama apie 98 proc. gyventojų. Dabar paskiepijama apie 93 proc., o tai reiškia, jog apie 2000 vaikų lieka nepaskiepytų. Metams bėgant visuomenės imunitetas sumažėja taip, kad liga gali plisti protrūkiais. Vadinasi, jau reikia imtis papildomų priemonių.
– Gripo epidemija pamažu atsitraukia. Lietuva buvo informuojama apie epidemiją ir kaip jos metu saugotis. Žmonės atkreipia dėmesį į gripo aukų skaičių, nors visur buvo minima, kad nė viena iš šių metų gripų aukų nebuvo paskiepyta.
– Skiepytis reikia spalio, lapkričio mėnesį, kai apie gripą negalvojame. Prasidėjus epidemijai, tų skiepų veiksmingumas yra kitoks. Reikia nepamiršti, kad mūsų imuninei sistemai reikia mažiausiai dviejų savaičių ar mėnesio, kad vakcina sužadintų apsaugą.
Beje, kasmet gripo virusas yra truputėlį kitoks, todėl kiekvienam gripo sezonui gaminama tam sezonui tinkama vakcina. Ši informacija ne visada pasiekia.
– Kaip manote, kodėl tėvai nusprendžia savo vaikų neskiepyti?
– Sakoma, kad skiepai tapo savo sėkmės įkaitais. Kol ligos egzistuoja ir visuomenė mato sunkią ligos eigą bei skaudžias pasekmes, tol stengiasi tų ligų išvengti. Galime kalbėti apie daugelį ligų: pradedant raupais, tymais ar difterija. O kai atrodo, kad šių ligų nebelieka, pasidaro labai sunku paaiškinti žmonėms, kodėl svarbu skiepytis ir kad tų ligų nėra, nes daug dirbama tam, kad būtų jų išvengta.
Žinoma, yra sakančių, kad jų vaikas neserga, nors yra neskiepytas. Tačiau tas vaikas neserga, nes gyvena aplinkoje, kur per 90 proc. vaikų paskiepyti.
Be to, žmonės daug keliauja ir suserga grįžę po atostogų, kur skiepijimo programos kitokios nei pas mus.
Išsamiau – Laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
