Tokiais duomenimis dalijasi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Liga dažniau nei pernai serga ir lietuviai, nors 2015-aisiais situacija čia buvo prastesnė.

Ar Lietuvai gresia mirtinų tymų epidemija? Kodėl dalis žmonių mūru stoja prieš efektyviausią priemonę – skiepus? Apie tai pokalbis laidoje „DELFI diena“ su VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų sk. vedėja Inga Ivaškevičiene ir ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuviene.

– Per dvejus metus Europoje sergamumas tymais padidėjo net 15 kartų. Kodėl taip atsitiko?

– D.R.: Manau, kad tas atsitikimas buvo prognozuojamas. Nes jau 7-eri metai tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse skiepijimo apimtys nebesiekia 95 procentų, kas galėtų suvaldyti tymų viruso plitimą. Todėl tie skaičiai Europoje didėja kartais, jau net ne procentais.

Daiva Razmuvienė

Praėjusiais metais Europos regione nustatyta virš 80 tūkst. susirgimų tymais, o mirties atvejai 72. Kalbant apie Lietuvą, praėjusiais metais turėjome 30 susirgimo atvejų, o šiais metais skaičiai auga. Per pusantro mėnesio jau turime 35 patvirtintus, o tie, kurie įtariami, daugiau nei 30. Čia dar tikrai ne galutiniai skaičiai. Reikia skiepytis, nes pradės sirgti vaikai. Lietuvoje skiepijimo apimtys nesiekia 93 procentus. Jeigu pažiūrėtume į atskiras savivaldybes, tai 11-12 savivaldybių, kur nesiekia net 95 proc. skiepijimo apimties. Kai apimtys mažesnės, o taip Lietuvoje ir yra, tymų virusas plinta.

tymai
Foto: Shutterstock

– Kur sergama daugiausiai?

– D.R. Daugiausia sergama Pietų Europoje: Italijoje ir Prancūzijoje, Graikijoje. Visoje Europoje skiepijimo apimtys yra labai panašios kaip ir Lietuvoje, nesiekia net 95 procentų. Kalbant apie Italiją, net nesiekia 85 procentų. Todėl turint omenyje migracijos ir kelionių rodiklius, virusas gali plisti labai imliai. Dėl to sergama ir Europoje, ir Lietuvoje. Tikėtina, kad tas virusas plis ir toliau.

– Bet Lietuvoje dar nėra mirčių?

– D.R.Ne, kol kas nėra. Tikrai nesinorėtų apie tai galvoti.

– Dar tik įpusėjo antras šių metų mėnuo, o Ukrainoje nuo tymų jau mirė 8 žmonės. Ar tai grėsmę keliantis dalykas?

– I.V. Tikrai taip. Mes labai daug metų apie tai kalbame. Mes ne vieną kartą esame kalbėję apie tai, kad ateis tas laikas, kai Lietuvoje pasieksime tokį rezultatą. Kad susidaro tos imlių asmenų grupės, tai leidžia virusui plisti. Skaičiuojama, kad plintant tymų virusui, vienam žmogui sergant jis gali užkrėsti net 18 kitų imlių žmonių. Kalbant apie gripą, tai tik iki 4 žmonių. Virusas tikrai plinta. Situacija Ukrainoje yra labai grėsminga. Vienas išvykęs žmogus galėtų užkrėsti Lietuvoje esančius imlius asmenis.

Bet mes turime atsigręžti į istoriją. Prieš pradedant skiepijimus, tymai buvo įvardijami kaip baisesnė liga nei raupai. Raupus turbūt daugelis įsivaizduoja kaip labai didelį siaubą, bet tymai buvo apibrėžiami kaip dar baisesnė liga.
I. Ivaškevičienė

– Kas bus, jeigu sergamumas Europoje ir toliau augs?

– D.R. Aš manau, kad mes jau dabar turėtume sunerimti, nes jeigu per pusantro mėnesio sergamumo skaičiai pasiekė 35 susirgusiuosius, iš jų beveik pusė yra vaikai. Vaikai patys negali apsispręsti dėl skiepijimosi. Tėvai arba globėjai, kai juos reikėjo skiepyti, to nepadarė.

– O ką kalba tėvai, kai jų vaikai atsiduria ant mirties slenksčio?

– D.R. Lietuvoje yra tokia "mada", kad jeigu jau atsiranda kokia bėda, arba atsiranda kažkokios, visiškai bet kurios ligos protrūkis, kurio galėjome išvengti, jeigu būtume skiepijęsi, tada kažkas mumyse sujuda ir pradedame skiepyti. Kiekvieną dieną gauname skambučių, net labai piktų, kad štai dabar jau norima skiepytis. Taip pat yra ir su tymais. Yra laikas, kada ir kaip reikia skiepytis. Paprastai mamos pradeda rinktis ir atsisako skiepų.

Tymai
Foto: Shutterstock

– I.V. Žmonės tiesiog vadovaujasi mitu, kuris yra labai gajus dėl tymų vakcinos. Neva ji gali sukelti autizmą. Tai yra beveik kiekvienos mamos klausimas: kaip bus mano vaikui, kai aš jį paskiepysiu. Yra labai daug tyrimų, kurie paneigė šį mitą. Bet jis daug metų yra gajus, mamos neįvertina rizikos, jos tiesiog pasielgia neatsakingai ir neskiepija vaikų. Neskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje tik didėja. Jeigu paskaičiuotume dešimties metų rezultatus, tai būtų apie 20 tūkst. vaikų, kurie kaupiasi į tam tikrą imlią grupę.

– Gydytoja, ar jūsų ligoninėje yra sergančiųjų tymais?

– I.V. Šiuo metu ne, bet buvo.

Dar labai noriu priminti tai, kad yra skiepijami 15-16 mėnesių vaikai. Tai reiškia, kad didėja grupė neskiepytų vaikų dėl tėvų sprendimų. Jeigu jie suserga, jie kelia pavojų kitiems vaikams. Tie sergantieji yra pavojingi ir tiems vaikams, kurie dar pagal savo amžių negali būti paskiepyti.

– Net ir Pasaulio sveikatos organizacija nesiskiepyti nusprendusius žmones įvardija kaip vieną didžiausių grėsmių. Skiepų kritikai sako, kad tymai tikrai nėra liga, nuo kurios reikėtų skiepytis. Sako – gi simptomai kaip peršalimo, persergi ir ramu. Kam to skiepo. Bet ar tikrai?

– D.R. Žinant, kad tai yra virusinė infekcija, kad jai nėra gydymo (jei imunitetas stiprus kovoti, žmogus pasveiksta pats, taikomas tik simptominis gydymas - DELFI) ir tai, kad komplikacijos yra ganėtinai sudėtingos, pradedant plaučių uždegimų ir kitų komplikacijų, tai labai neteisinga nuomonė arba žinių trūkumas. Galbūt tai yra net nenoras priimti informacijos, kurią tiksliausiai galėtų pasakyti medikai.

– I.V. Kaip ir kiekviena infekcinė liga, ligos sunkumas yra įvairus. Daug metų Lietuvoje nematėme tymų. Dar norėčiau pabrėžti, kad mes išauginome ne vieną gydytojų kartą, kurie nėra matę tymų. Galbūt dėl to ir kyla tokia nuomonė, kad tai nerimta liga. Bet mes turime atsigręžti į istoriją. Prieš pradedant skiepijimus, tymai buvo įvardijami kaip baisesnė liga nei raupai. Raupus turbūt daugelis įsivaizduoja kaip labai didelį siaubą, bet tymai buvo apibrėžiami kaip dar baisesnė liga. Pagrindiniai požymiai, kaip ir virusinės infekcijos, yra būdingas akių pažeidimas, sloga, kosulys, bėrimas. Tie simptomai atsiranda palaipsniui. (…) Man labai patinka toks posakis, kalbant apie tymus, kad susirgus nieko nebėra įmanoma padaryti, tėvai gali tik pasirūpinti, kad vaikui būtų „patogu sirgti“. Bet jeigu atsitiktų taip, kad vaikas patektų į intensyviosios terapijos skyrių ir išsivystytų tymų sukelta pneumonija arba smegenų pažeidimas, mūsų galimybės labai ribotos.

Inga Ivaškevičienė

– Ar galima sakyti, kad tymai kaip loterijos bilietas: gyvensi arba ne?

– I.V. Kiekviena infekcinė liga yra kaip loterijos bilietas, skiriasi tik statistika. Kalbant apie vėjaraupius, 95 procentai dažniausia yra gana lengva, kaip visuomenė įsivaizduoja, liga. Bet dabar žinau labai daug pacientų, kurie turi baisias komplikacijas, kurių daug metų net nesame matę.

– Kodėl jos atsirado?

– I.V. Niekas negali to paaiškinti. Tiesiog tokia ligos eiga.

– Ar gali būti taip, kad mes sunerimsime tik tada, kai nuo šios ligos pradės mirti žmonės?

– D.R. Nesinorėtų taip blogai galvoti apie mūsų visuomenę. Bet patirtis būtent taip ir rodo.

– Ar yra dabar Lietuvoje ligonių, kurie laviruoja tarp mirties ir gyvybės linijos?

– D.R. Negalėčiau tokių dalykų komentuoti, bet įtarimų dar yra.

Visą pokalbį žiūrėkite laidos „DELFI diena“ įraše.

Foto: Shutterstock


Bendra informacija apie ligą:

Pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 30 tymų atvejų. Iš 30-ies tymų atvejų registruoti 5 įvežtiniai tymų atvejai (po vieną atvejį iš Juodkalnijos, Lenkijos, Indijos, 2 atvejai iš Ukrainos). Kiti 25 tymų atvejai registruoti: Visagino mieste (18 atvejų), Ignalinos rajone (5 atvejai), Vilniaus rajone (1 atvejis), Vilniaus mieste (1 atvejis).

Dėl dviejų įvežtinių tymų atvejų iš Ukrainos, registruoti du tymų protrūkiai: šeiminis tymų protrūkis registruotas Vilniaus mieste, kitas protrūkis registruotas Visagino mieste, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Tymai diagnozuoti keturiems vaikams ir 26 suaugusiems asmenims.

Daugumos susirgusių asmenų skiepijimo būklė nežinoma. Didžioji dalis susirgusių tymais asmenų buvo gydyti ligoninėje.

Kas yra tymai?

Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Koks sukėlėjas?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.

Koks gydymas?

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.