Remiantis PSO statistika, 2016-aisiais Europoje tymais sirgo 5 tūkst. žmonių, 2017-aisiais – jau 25 tūkst., o 2018-aisiais – net 82 tūkst.
Tymų virusas yra labai lakus, o tai reiškia, kad jeigu sergantysis sutinka žmogų, kuris nepasiskiepijęs nuo šios ligos, yra apie 90 proc. tikimybė, kad jis taip pat susirgs. Tiesa, sergančiojo galima nė nepamatyti – užtenka pabūti patalpoje, kur jis neseniai lankėsi: tymų virusas ore ar ant paviršių tykoti gali net 2 valandas. Lauke užsikrėsti liga tikimybė mažesnė (virusas neatsparus ultravioletinei radiacijai).
Pirmi simptomai – neišskirtiniai
Lietuvoje 2018-aisiais Lietuvoje iš viso užregistruota 30 tymų atvejų (keturiems vaikams ir 26 suaugusiems), o per šiek tiek daugiau nei vieną 2019-ųjų mėnesį – jau 18 susirgimų šia liga (9 vaikai iki dešimties metų amžiaus ir 9 suaugusieji). Paskutiniai ligos protrūkiai užfiksuoti 2015 ir 2013 metais: tada užfiksuota atitinkamai 50 ir 35 ligos atvejai. Lietuvoje gyvybių ši liga pastaruoju metu nepasiglemžė.
Pirmieji simptomai pajuntami praėjus 9–12 dienų nuo viruso patekimo į organizmą. O jie, kaip sakė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, nėra kažkuo išsiskiriantys, todėl ligą atpažinti iš pradžių gali būti sunku.
„Ligos požymiai – kaip ūmios virusinės infekcijos. Jie gali būti panašūs ir į kitas infekcijas: karščiavimas, bėrimai, kurie etapiškai plinta nuo galvos žemyn, kosulys, tam tikri reiškiniai, susiję su plaučiais. [...]
Bėrimai ir karščiavimas būdingi daug kam, net ir ne medikai galėtų pagalvoti, kad tai galėtų būti kažkokia vaikiška virusinė infekcija“, – LRT.lt komentavo medikė.
Pasak jos, tymai – „banali virusinė infekcija“, bet banalumas baigiasi, kai kalba pakrypsta apie komplikacijas: laringitą, otitą, plaučių ar net smegenų uždegimą. Būtent šie ligos palydovai 2018-aisiais ir nusinešė 72 europiečių gyvybes.
Vaistų nėra
„Jokio specifinio tymų gydymo nėra, jis simptominis – pagal tai, kokie simptomai vyrauja. Jeigu prisideda antrinė bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai“, – pasakojo L. Jančorienė.
Tai reiškia, kad sergant tymais vaistai vartojami nuo to, kas labiausiai kankina – ar tai būtų aukšta temperatūra, ar kosulys ir pan. – bet ne nuo tymų. Nes vaistų nuo tymų nėra. Ir svarbi gydymosi aplinkybė – negalima nosies kišti į lauką, reikia izoliuotis ir laukti, kol pavojingu virusu jau nebebus galima dalintis su kitais.
Lyg to dar būtų negana, pasveikus imuninė sistema bent mėnesį būna išvarginta, tad kitos ligos limpa daug lengviau. Nors vieną kartą tymais prasirgęs pacientas jais daugiau nebeserga niekada.
Beveik niekada tymais neserga ir tie, kurie būna nuo jų pasiskiepiję. Ir toks apsisaugojimas nuo ligos Lietuvoje toli gražu nėra naujiena – nuo tymų lietuviai skiepyti pradėti dar 1964 metais. Kad susidarytų imunitetas, skiepytis reikia 2 kartus: šiuo metu Lietuvoje nemokamai skiepijami 15 mėn. ir 6–7 metų vaikai, tačiau tai padaryti galima ir vėliau.
Pavojingiausia – vaikams
Europoje didžiausi tymų protrūkiai vyksta tose šalyse, kur paskiepijama mažiausiai vaikų: Ukrainoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Sakartvele, Rumunijoje.
Diagramoje – kiek procentų vaikų paskiepijama nuo tymų, PSO duomenys
Lietuva, remiantis PSO duomenimis, vis dar priskiriama prie tų šalių, kuriose skiepijama pakankamai aktyviai ir pastaruoju metu didesnių bėdų dėl ligos čia nebuvo, tačiau vis registruojami įvežtiniai ligos atvejai: šiemet – vienas atvejis iš Ukrainos, pernai – 2 iš Ukrainos, po vieną – iš Juodkalnijos, Lenkijos ir Indijos. O tai reiškia, kad riba iki naujo protrūkio yra labai trapi.
Imunitetas šiai ligai visiškai susidaro pasiskiepijus antrą kartą, Lietuvoje tai įprastai įvyksta 6–7 metų, tad vaikai iki tokio amžiaus turi labai didelę tikimybę liga susirgti, jeigu aplink atsiras jos virusas. Būtent vaikų mirtingumas nuo tymų yra didžiausias.
1980-aisiais, prieš vakcinaciją pasauliniu mastu, kasmet nuo šios ligos mirdavo apie 2,6 mln. žmonių. 2017-aisiais, pavyzdžiui, tokių mirčių pasaulyje buvo 110 tūkst. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.
Po sąlyčio su sergančiuoju tymais asmenims, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. po kontakto (Lietuvoje tokiais atvejais skiepijama nemokamai). Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
