Jovita serga vėžiu ir šiuo metu vykdomas gydymas.
„Aš dar nepasveikusi, aš dar tik einu tuo gydymo keliu, bet aš žinau, kad pasveiksiu, ne tik dėl savo optimistinio požiūrio, bet ir dėl gydytojų požiūrio“, – tiki moteris.
Visgi, Jovita pasakoja, kad ji kasdien dėl savo ligos jaučia diskriminaciją. Ypač dėl to, kad pagal šiu metu galiojančią tvarką, ji Lietuvoje negali auginti įsivaikintų vaikų. Žinoma, moteris norėtų auginti savo pačios biologinius vaikus, tačiau dėl gydymo šią galimybę ji prarado.
„Aš diskriminaciją pradėjau patirti tada, kai sužinojau apie tą ligą. Apie tą ligą sužinojau tada, kai pradėjau planuoti šeimos pagausėjimą. Aš neturiu vaikų ir ateityje aš jų negalėsiu turėti Lietuvoje, – graudinosi Jovita.
– Aš įžvelgiau labai skubotą gydytojų stūmimą pradėti gydymą, nepasiūlius išsaugoti vaisingumo. Visą tą informaciją, būdama dideliame šoke, kai sužinojau apie ligą, turėjau rinktis pati. Pati domėjausi, man tai užėmė pakankamai daug laiko, o, mano atveju, jis man buvo labai svarbus.
Santaros klinikose turiu užsišaldžiusi embrionus, bet aš negaliu pati jų panaudoti, dėl ligos aš praradau galimybę išnešioti vaiką. Pradėjau domėtis, kokiais keliais Lietuvoje galėčiau tapti mama. Pirmiausia sužinojau apie surogatinę motinystę, bet, deja, Lietuvoje nei altruistinės, nei komercinės surogatinės motinystės nėra.“
Moteris ieškojo, kas galėtų padėti ir taip ji susipažino su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentu Šarūnu Narbutu.
„Aš vis dar nenuleidžiu rankų. Aš dabar gydausi, gal dabar aš esu silpnesnė, galbūt mano emocijos dabar yra aukščiau visko, bet aš noriu apie tai kuo anksčiau kalbėti. Galbūt to sulauksiu ir aš nebūsiu labai sena, kad galėčiau susilaukti biologinio vaiko Lietuvoje, – viliasi J. Stalmakova.
– Žinoma, aš galvojau ir apie įvaikinimą ir globą. Aš buvau nusprendusi, kad bet kokiu atveju bent vieną vaiką aš įsivaikinsiu. Bet ir šiuo atveju man durys buvo užvertos. Onkologiniai ligoniai negali įsivaikinti ir globoti vaikų. Man yra tai labai skaudu suvokti, kadangi aš dirbau, gyvenau, kūriau savo ateitį. Mes su vyru statome namą, tam, kad turėtume pilnavertę šeimą. Bet šiuo metu visos durys man yra užvertos. Aš negaliu turėti vaikų. Aš žinau, kad moksliškai tai įmanoma, aš net turiu susiradusi surogatinę motiną, bet Lietuvoje galimybių nėra.
Žinau, kad labai mažai žmonių išdrįsta apie tai kalbėti viešai. Aš noriu, kad Lietuva išgirstų, kad tai yra labai didelė problema. Aš žinau, kad tokių moterų kaip aš, yra daugiau. Ne aš vienintelė. Tiesiog aš prašau, kad man būtų suteikta galimybė auginti savo ar ne savo vaiką. Mano ateitis siejasi tik su tuo, kad aš šeimoje auginu vaikus. Meldžiu Dievo, kad kas nors ateityje keistųsi, nes galimybių tikrai yra. O jei yra galimybės, mes tikrai galime ką nors pakeisti. Aš eisiu tol, kol man pasakys, kad tai tikrai neįmanoma. Tačiau kartais neįmanoma tampa įmanoma.“
Seimo narė Agnė Bilotaitė pastebi, kad Lietuvoje dėl vėžio diagnozės diskriminaciją jaučia tūkstančiai žmonių įvairiomis formomis.
„Didžiausios problemos yra tos, jau vien dėl to, kad jie gyvenime turi didžiulį iššūkį – šią ligą – jie susiduria ir su diskriminacija ir tai pasireiškia skirtingose srityse, nors Darbo kodekse rašoma, kad žmonės negali būt diskriminuojami dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su jų darbu. Deja, mes matome daug atvejų, kai žmonės, susirgę onkologine liga, dažnai yra atleidžiami iš darbo“, – sakė A. Bilotaitė.
Politikė taip pat priminė neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusį atvejį, kai moteris buvo diskriminuojama norint gauti jai priklausančią draudimo išmoką ir kitokius atvejus.
„Šiandien mes tą temą tik aktualizuojame, vėliau mes grįšime su konkrečiais siūlymais, kurie bus orientuoti į privačias draudimo kompanijas, kai kur prašysime ir Seimo pagalbos, kai kur reikės ir savivaldybių pagalbos. Kelias laukia tolimas ir ilgas“, – sakė POLA prezidentas Š.Narbutas.
Pasisakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai (SADM).
„Suprantamas žmonių noras turėti vaikų ir gaila, kad ne visi gali tai padaryti. Išties yra daug vaikų, kuriems reikia šeimos ir meilės, – DELFI komentavo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
– Visgi šioje situacijoje, teisės aktai visiems galioja vienodi ir pirmiausia yra žiūrima vaiko interesų. Ypač tokiu jautriu atveju, kai kalbama apie vaikus, kurie vieną kartą jau yra netekę šeimos, siekiama juos apsaugoti nuo stiprių negatyvių išgyvenimų dar kartą. Tad teisės aktais yra numatyta, kad vaikus įsivaikinti norintys žmonės turi būti sveiki."
SAM atstovė sako, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, įvaikintojais negali būti žmonės, sergantys tam tikromis ligomis.
„Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant žmonės negali būti įvaikintojai, sąrašas buvo patvirtintas 2015 metais, jis suderintas su gydytojais onkologais, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip jau minėta, įsakymas parengtas siekiant, kad būtų parenkama vaiko poreikius geriausiai atitinkanti galimų įvaikintojų šeima, o visos įsakyme įtrauktos ligos ir būklės yra rimtos sergančiam asmeniui, kuris pretenduoja įvaikinti, – sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
– Sergant piktybinio naviko II stadija arba I stadija ar in situ, po baigto aktyvaus gydymo praėjus atitinkamai 10 arba 5 metams, gydantis gydytojas gali pateikti išvadą, kad nenustatytas ligos progresavimas ir tuomet šie žmonės galės įsivaikinti. Tačiau sergant III ar IV piktybinio naviko stadija tokios galimybės nėra numatyta.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad sprendimą konkrečiu atveju priima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo sprendimu. Įvaikintojų sveikatos būklė yra tik vienas iš komponentų, pagal kuriuos nustatoma įvaikinimo galimybė."
SADM ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė nurodė, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2018 m. sausio mėnesį per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai apsvarstyti galimybes pakeisti dviejų ministrų įsakymą, kuriame išdėstytos medicininės kontraindikacijos, kai asmenys negali būti įvaikintojai. Ministrų įsakymą galima rasti čia.
„Įvaikinimo tarnyba pranešė, kad daugiausia gyventojų klausimų sulaukia dėl diagnozių, susijusių su onkologiniais susirgimais ir jų vertinimo. Sveikatos apsaugos ministerija atsakė, kad būtinybės keisti šio sąrašo nėra, nes naujausias sąrašas buvo patikslintas pagal gydytojų psichiatrų, onkologų, infekcinių ligų specialistų pateiktus duomenis (2015 metais)", – komentavo E. Samoškaitė.
