Ką šiuo metu reikia žinoti apie gripą, papasakojo VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas, šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.
– Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiuo metu Lietuvoje tik didėja. Tikriausiai pacientų padaugėjo?
– Nedramatizuojame situacijos, bet pacientų tikrai daug, darbas sudėtingas. Pacientų skaičius išsaugo gerokai, šiomis dienomis turime gal 40 proc. daugiau pacientų nei įprastai, todėl labai sunku dorotis, tenka jiems mažiau skirti laiko, o kartu ir nepražiūrėti ligų, tai tikrai sudėtinga.
– Tūkstančiai Lietuvos gyventojų serga, pas šeimos gydytoją kaip ir nesinori vykti, tačiau nesinori ir ligos komplikacijų. Ką daryti?
– Yra tam tikros grupės žmonių, kurie yra rizikoje. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kuriems daugiau nei 65 metai arba maži vaikai, jaunesni nei 2 metų. Žinoma, būtų gerai, kad jie iki šiol jau būtų paskiepyti, bet turbūt didžioji dalis nėra. Tai, be abejo reikėtų galvoti, kad jiems tikrai tikslingas antivirusinis gydymas (skiriamas per pirmąsias 2 paras nuo simptomų pasireiškimo, tačiau svarbi gripo diagnozė, kurią nustato šeimos gydytojas). Reikėtų siekti kontakto su gydytoju ir kad gydymas būtų paskirtas.
Antivirusinis gydymas sirgimo gripu trukmę sutrumpina gal tik 1-2 dienas ir, atrodytų, kokia čia nauda, tačiau jis tikrai sumažina komplikacijų, ypač plaučių uždegimo riziką. Plaučių uždegimas dažnai vyresniems žmonėms būna ir mirtinas.
Kitas dalykas – patiems žmonėms reikėtų atidžiai vertinti savo būklę, nes reikia suprasti, kad gripo viruso banga ateina, pakyla aukšta temperatūra, gali pakilti net iki 40oC, kankina galvos skausmai, kaulų laužymas, tačiau tai po keleto dienų nuslūgsta. 3-4 dienos laikosi tokia bloga būklė, bet po to gerėja ir praeina.
Labai reikėtų atkreipti dėmesį tiems, kuriems simptomai lyg ir per 4 dienas praėjo, 5-6 dieną jau lyg viskas gerai, bet tada staigus temperatūros šuolis, stiprus kosulys, krūtinės skausmas, baisi sloga, galvos skausmas, tuomet reikėtų susirūpinti. Arba tiems, kuriems temperatūra po truputį krito ir liko 37,5oC, iki 38oC, bet bendras negalavimas lieka, tai tokie žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad tai tęsiasi, simptomai nepasibaigia ir gali būti, kad jau prasidėjo, greičiausiai, bakterinė komplikacija, o tai jau gydoma antibiotikais.
– Ketvirtadienį paskelbta, kad nuo gripo mirė 10 metų mergaitė. Kaip apsaugoti vaikus?
– Vaikai dažniausiai į riziką pakliūna, nes dažniausiai dar nebūna susidūrę su gripo padermėmis. Tai nebūtinai, kad tai baigėsi bakterinėmis komplikacijomis. Mes, vyresni, jau vienaip ar kitaip esame susidūrę su ta H1N1 gripo atmaina (A tipo), kuri ir dabar Lietuvoje vyrauja, o vaikai galbūt iki šiol nebuvo ir organizmas audringai sureagavo.
Prie mirčių nuo gripo gali prisidėti ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, bronchinė astma, plaučių ar širdies ligos. Tokiems vaikams bakterinių komplikacijų rizika yra didesnė. Apsisaugoti sudėtinga. Jei vaikai suserga, naudinga būtų laiku skirti antivirusinį gydymą.
– Jei miršta jaunas žmogus, nesergantis lėtinėmis ligomis, greičiausiai buvo padarytos gydymo klaidos?
– Individualaus atvejo nagrinėjimas greičiausiai atskleistų priežastis, kodėl taip atsitiko. Kartais lemia audringas organizmo reagavimas į virusą. Kai buvo pandemija (2009-2010 m.), daug žmonių mirė ne dėl komplikacijų, bet dėl virusinių pneumonijų – plaučius pažeisdavo ir reanimacijos skyriai jau nebepajėgdavo išgelbėti. Nėra taip, kad mirti nuo gripo gali tik senyvo amžiaus žmogus. Geriausia skiepytis.
– Ar yra gripas be temperatūros?
– Taip gali būti tokiais atvejais, kai žmogus yra „be imuniteto“, t. y. sergantis kokiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, kraujo, onkologinės ligos. Tokiu atveju gripo infekcija žmogų veikia, o temperatūros nėra. Senyvo amžiaus žmonės apskritai linkę mažiau karščiuoti, bet absoliuti dauguma žmonių vienaip ar kitaip sergant gripu karščiuoja ir jei jie nekarščiuoja, tai nėra gripas. Gripas be temperatūros – reti atvejai.
