Laimei, berniuko gyvybę medikams pavyko išgelbėti. Nors medikai buvo priversti imtis smulkių amputacijų. Dažnu atveju dėl meningokoko, susirgusiems asmens šalinamos ir dalis ar net visa galūnė.
Liga užklupo staiga
Pasak marijampolietės, vakare vaikas buvo aktyvus, nekosėjo, nekarščiavo, džiaugėsi ir, kaip įprasta, žaidė. Rytais berniukas dažniausiai keliasi 9-10 valandą, tačiau 11 valandą jam vis dar miegant, mama, bandydama jį pažadinti, pastebėjo, jog jis karščiuoja.
Palaikiusi termometrą dvi minutes ir pamačius, kad sūnui 40oC temperatūros, greitai paskambino vyrui ir išvežė vaiką pas šeimos gydytoją. Poliklinikoje gavo siuntimą ligoninės į priimamąjį.
„Bevežant į ligoninę pamatėme bėrimus, tačiau jie nebuvo dideli. Priimamajame sūnui greitai suleido vaistų, išgirdome, kaip gydytoja paskambino į Kauną ir pasakė, kad atvežame vaiką su meningokoko infekcija. Viskas įvyko labai greitai, bėrimai daugėjo tiesiog akyse, tada staigiai išvažiavome į Kauno klinikų reanimaciją. Buvo taip baisu, kad net neprisimenu, kaip atsidūriau Kaune“, – pasakoja Akvilė.
Per pusantros valandos bėrimai taip išplito, jog iš kelių vietų atsirado ant viso vaiko kūno. Pirma mintis, kuri šovė mamai į galvą ryte, pamačius karščiuojantį vaiką, tikrai nebuvo tokia baisi – pasak jos, sūnus dažnai karščiuodavo dėl dantukų, todėl tą dieną ji pagalvojo būtent apie tai.
„Į ligoninę atvežėme sausio 10 dieną. Buvo labai baisu, pro ašaras beveik nieko nemačiau, vaiko būklė buvo labai sunki, kelias dienas jo gyvybei grėsė pavojus. Jam buvo sukelta dirbtinė koma. Tačiau dabar sūneliui jau žymiai geriau, šią ar kitą savaitę perkels iš reanimacijos,“ – sunkias dienas prisiminė marijampolietė.
Infekcija buvo žaibinė
Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis patvirtina, kad vaiką užklupusi meningokoko infekcija buvo žaibinė, tai įrodo bėrimai, kurie atsirado nepraėjus nei 12 valandų nuo karščiavimo pradžios. Gydymas buvo sunkus, tačiau pritaikius naują gydymo būdą, berniuko sveikata ėmė gerėti.
„Vaikas pas mus atvyko prieš 18 dienų, ketvirtadienio popietę. Kai pradėjome gydyti, nepaisant pakopinio gydymo, vaikui vis tiek palaipsniui blogėjo, todėl teko imtis papildomų gydymo formų. Pritaikėme naują gydymo būdą, kuris šiai ligai buvo pirmą kartą pritaikytas Lietuvoje, tačiau pasaulyje apie jį kalbama jau senokai. Jo esmė tokia, kad pakeičiama visa kraujo plazma – skystoji kraujo dalis ypatingai sunkioje paciento būklėje, kai kraujo komponentų keitimas yra itin sudėtingas ir kartais net pavojingas gyvybei“, – pasakojo gydytojas.
Nors žaibinė meningokoko forma nėra labai dažna, tačiau ji itin pavojinga. Pasak V. Gurskio, tokiu atveju labai svarbu kuo skubesnė pagalba, tad negalima delsti kreiptis į ligoninę.
„Bakterijų invazija žaibinio meningokoko atveju ypač stipri. Kai atsiranda bėrimai, tai nėra ženklas, kad liga labai pažengusi, tiesiog iškart suprantama, kad tai tikrai meningokokinis sepsis. Kol nėra bėrimų, labai sunku pasakyti, dėl ko karščiuojama, meningokoko pradžia visada būna labai klastinga. Mažiems vaikams ypač, nes jie dažnai karščiuoja ne dėl šios ligos. Kai liga nėra žaibinė, bėrimai gali atsirasti vėliau, pavyzdžiui, po paros. Tokiu atveju dar įmanoma išgelbėti ir suteikti pagalbą. Meningokokinio sepsio atveju miršta apie 10 procentų susirgusiųjų. Tačiau jei ši liga būna mažam vaikui, šansai išgyventi žymiai sumažėja. Nesvarbu, forma žaibinė ar ne, pasekmės gali būti tokios pat sunkios, gali negrįžtamai pakeisti organizmą“, – sakė gydytojas doc. V. Gurskis.
Dabar vaikas sąmoningas, žiūri filmukus, pats valgo. Pasekmių yra, tačiau jos palyginti nedidelės – rankų ir kojų pirštų netekimai. „Tikime, kad vaikas pagijęs galės gyventi normalų, kokybišką gyvenimą“, - pasakojo gydytojas.
Kaip apsisaugoti?
Pasak doc. V. Gurskio, apsisaugoti ir apsaugoti kitus reikia stengtis visiems: negalima čiaudėti, kosėti prisidengiant servetėle, būtina dažnai plauti rankas. Taip pat galima skiepytis – neseniai atsiradusi meningokoko B vakcina Lietuvoje kūdikiams yra nemokama.
„Kaip ir kiekviena vakcina, taip ir ši, gali sukelti pašalinių reakcijų, pavyzdžiui karščiavimą. Tačiau kiekvienam reikia apsispręsti – geriau pašalinė reakcija, ar sunki liga (ar net mirtis – DELFI)“, – sakė Kauno klinikų gydytojas.
Kas yra meningokokinė infekcija?
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC) Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Ligos sukėlėjas
Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.
Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.
Kokie yra simptomai?
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas.
Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).
Koks gydymas?
Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:
- reguliariai plauti rankas;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
- reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
- svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Skiepai
Lietuvoje nemokamai skiepijami patys mažiausi, 2 mėnesių sulaukę, pacientai.
Kaip ir įprasta, pilną skiepijimo schemą sudarys trys vakcinos dozės, tai reiškia, kad mažyliai bus skiepijami tris kartus ir tėveliams už tai mokėti nereikės. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4 mėn., o trečiąją – 12-15 mėn.
Vyresnius vaikus tėvams ar globėjams siūloma paskiepyti savo lėšomis. Tai galima padaryti kreipusis į savo šeimos gydytoją.
Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų:
- kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis;
- papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas;
- gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį;
- jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.
