4-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 21–27 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 155,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
4-ąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 252 asmenys, iš kurių – 32 vaikai iki 2 m., 113 vaikų 2–17 m. amžiaus grupėje ir 107 suaugusieji. Ligoninėje gydytos šešios nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 19 asmenų.
Gripas – sezoninis virusinis susirgimas. Jis sukelia komplikacijas ir pagreitina kitų susirgimų eigą. Deja, vis dar daug žmonių mano, kad gripą įmanoma įveikti patiems, deja, tokia savigyda yra kur kas pavojingesnė.
Kokie gripo simptomai yra patys pavojingiausi, kada metas rimtai sunerimti, kodėl negalima gydytis tik namuose, ar reikia skiepytis ir kada, kalbame su Santarų klinikų gydytoju Valerijumi Morozovu.
– Pakilo temperatūra, šiek tiek laužo kaulus, skauda galvą ir sloga – ar jau skubėti pas medikus? O gal geriau likti namuose ir bandyti pačiam gydytis?
– Jeigu simptomai nėra labai sudėtingi, jeigu išgėrus paprastų vaistų simptomai yra koreguojami ir temperatūra pradeda kristi, jeigu nejaučiame didelio šaltkrėčio, jeigu nėra pavojingos būklės, aukštos temperatūros, sąnarių sukimas, tai klausimas ar mums yra gripas, galbūt tik peršalimas ir mums užtenka tik kelias dienas praleisti namuose.
Tačiau jeigu turėjome kontaktą su sergančiuoju, labai tikėtina, kad būtina kreiptis rimtesnės pagalbos. Žinoma, ne visada ir tyrimų metų pavyksta iš karto nustatyti, ar tai yra gripas.
Tyrimai yra jautrūs ir turi tam tikrą paklaidą. Žinoma, kreipiantis pirmą-antrą parą tikrai galima padaryti testą ir nustatyti. Dažniausiai tai yra nosiaryklės tepinėlis. Po keliolikos ar keliasdešimt minučių galima tikėtis atsakymo.
– Kokį gydymą skiriate pacientams, jei nustatomas gripas?
– Yra priešvirusiniai vaistai. Netgi sakyčiau priešgripiniai vaistai. Labai dažnai žmonės galvoja, kad pavartos vaistus ir jie padės, tačiau būtent tokie vaistai veikia tik gripą.
Bet koks kitas vartojimas yra ne tik nenaudingas, bet ir žalingas. Jeigu įtariame arba nustatome gripą, yra skiriami būtent tokie vaistai, kokių ir reikia pacientui. Svarbu yra pradėti juos vartoti per pirmas dvi paras. Jeigu tik po savaitės pradedame kažką įtarti, tai prasmės jų vartoti nebėra (šiuos vaistus skiria šeimos gydytojas – DELFI).
– Sergamumas didelis ir vis didėja, ar mes neturėsime problemos su vaistų trūkumu?
– Šiuo metu yra vienos grupės vaistai, kitos nėra, bet čia reikėtų klausti tiekėjų, kodėl nėra. Kai mes turėjome pandemiją 2010 metais, iš tiesų buvo lentynos iššluotos. Bet dabar trūkumo, kiek žinau, nėra ir visiems užtenka vaistų.
– Ką susirgusiems būtų galima rekomenduoti?
– Jeigu mūsų organizmo būklė yra gera, jeigu esame užsigrūdinę, tai galime tikėtis, kad pasveiksime savaime. Visada gydant gripą patarčiau tai daryti sveiko proto ribose. Jeigu būklė gerėja, tai turbūt visko užteks. Jeigu nepavyksta koreguoti simptomų, jeigu jaučiamės sumišę, jeigu progresuoja skausmai, tai vienareikšmiškai reikia kreiptis pas gydytoją. Reikia vartoti daug skysčių, kad mūsų nepykintų ir viruso mažiau liktų.
– Jūsų nuomone, ar reikia nuo gripo skiepytis? Kodėl?
– Vienareikšmiškai reikia skiepytis. Diskusija gali būti tik viena, ar valstybė skiepija visus piliečius ar tik rizikos grupes.
Kaip ir minėjau, skiepas tikrai apsaugo nuo liūdniausių atvejų. Jeigu mes skiepijamės penkis metus iš eilės, tai rizika mažėja penkiskart. Aišku, kad skiepas nėra stebuklingas dalykas, jis turi savo pašalinio poveikio, savo indikacijų.
– O ką daryti, jei žmogus nepasiskiepijo, ar galima dabar kaip nors apsisaugoti?
– Kalbant apie skiepą, tai turbūt būtų neracionalu dabar skiepytis. Oficialios rekomendacijos yra tokios, kad skiepytis dabar yra neverta. Jeigu mes pasiskiepijame šiandien, tai jis apsaugos mus tik po poros savaičių, tačiau nežinia, kada mes susirgsime.
Pamirškite visas imuniteto savybes iš vaistinės, deja, nieko su imuniteto stiprinimu ten nerasime.
Visą pokalbį su gydytoju žiūrėkite laidos DELFI Diena vaizdo įraše.
***
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Šiuo metu gripo epidemija paskelbta devyniose šalies savivaldybėse: Panevėžio, Kauno miesto savivaldybėse, Prienų, Ukmergės, Ignalinos, Kėdainių, Jonavos, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.
ULAC medikai primena, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia S. pneumoniae bakterijos. Asmenys, priklausantys rizikos grupėms, nuo pneumokokinės infekcijos gali pasiskiepyti nemokamai, kiti tai gali padaryti savo arba darbdavio lėšomis.
Kokie yra gripo simptomai?
ULAC informuoja, gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės,
galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra
šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų:
pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis
rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Pasiskiepyti nuo gripo
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių
asmenims:
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis,
- lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių
kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai
paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės
ir pietų pusrutuliui.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos
plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
