Daugiau apie tai laidoje DELFI Diena papasakojo VUL Santaros klinikų gydytoja ginekologė Rūta Einikytė ir patologas Donatas Petroška.
„Liga gali nesukelti jokių simptomų, ypatingai pradinėse stadijose, kai vėžiniai pakitimai dar neryškūs. Tačiau tai galima nuspėti pagal kai kuriuos požymius.
Pavyzdžiui, gausesnės menstruacijos, svorio kritimas, didelis silpnumo jausmas, šlapinimosi sutrikimai ir galybė kitų simptomų“, – laidoje „DELFI diena“ sakė gydytoja ginekologė Rūta Einikytė.
Dauguma žmogaus papilomos virusu (ŽPV) infekuotų moterų nesuserga gimdos kaklelio vėžiu, tačiau kitoms moterims šios ligos išvengti nepavyksta, todėl yra labai svarbu, kad moterys turėtų galimybę dalyvauti profilaktinės patikros ir skiepų programose ir taip apsisaugotų nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio.
Gydytojai taip pat informavo, ką reikėtų daryti, kad šios pavojingos ligos pavyktų išvengti, arba susidūrus su ja ankstyvoje stadijoje – ligą įveikti. Medikai kone sutartinai tvirtina, kad moterims būtina žinoti tris dalykus.
„Pirmiausia, turėtų būti saugūs lytiniai santykiai, kad neužsikrėstų žmogus papilomos virusu. Antras dalykas – vakcinacija. Trečias – periodinė patikra. Norėčiau pabrėžti – periodinė patikra, kai ieškoma priešvėžinių būklių.
Šeimos gydytojas arba ginekologas gali paimti tepinėlį arba mėginį žmogaus papilomos viruso tyrimui. Tai irgi galima laikyti profilaktiniais tyrimais. Žinoma, geriausia tuos tris dalykus kombinuoti kartu. Tada yra didžiausia galimybė apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio“, - kalba patologas V. Petroška.
Medikas trumpai papasakojo, kas vyksta, kai pakinta genai.
„Ginekologo arba šeimos gydytojo paimtas tepinėlis atkeliauja pas mus, laboratorijoje yra specialiai paruošiamas ir mes mikroskopuojame. Iš tamsesnių branduolių matome, kur genai yra pakitę labiau ir vyksta nekontroliuojamas jų augimas, dalijimasis“, - kalbėjo V. Petroška.
Anot V. Petroškos, nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje vis dar miršta labai daug moterų.
„Dažnis yra galbūt santykinis. Lietuvos vėžio registro duomenyse, 2012 metų duomenimis, mirtingumas buvo antroje vietoje po krūties vėžio.
Sergamumas ir mirtingumas Lietuvos ir Europos Sąjungos mastu yra nemažas. Didesnis už Lietuvą yra tik Rumunijoje.
Lietuvoje priešvėžinių pakitimų yra nustatoma iki 4 tūkst. per metus, sakė patologas.
„Ar tai yra išgydomas vėžys, priklauso nuo to, kurioje stadijoje yra nustatomas. Dažnai ikivėžiniai pakitimai ir pradinės gimdos kaklelio stadijos gali būti pagydomos, taikant įvairius metodus, bet esant pažengusiam vėžiui jau prognozė skiriasi. Taikomi ir įvairūs intervenciniai metodai, ir chemoterapiija, ir tuomet jau prognozė kita.
Gydymo efektyvumas priklauso nuo to, kada nustatomas vėžys.
Jeigu pradinėse stadijose, tai gydymas gali būti labai efektyvus. Nuo šios ligos galima pasveikti, tačiau jeigu liga yra pažengusi, išgydyti ją yra sunku“, – sakė ginekologė R. Einikytė.
Visą pokalbį su VUL Santaros klinikų gydytojais specialistai žiūrėkite laidos DELFI Diena vaizdo įraše.
