Pagal eilinį kontraversišką A. Verygos įsakymą, nuo šių metų kovo mėn. pacientams, kuriems kompensuojamasis vaistas išrašomas pirmą kartą arba po ilgesnės nei šešių mėnesių pertraukos, vaistininkai privalės automatiškai parinkti pigiausius generinius vaistus (originalių vaistų kopijas). Gyventojai, norėdami rinktis kitą, o ne pigiausią
vaistą, turės gydytis savo lėšomis.
Tiek iš televizijos ekranų, tiek ir straipsniuose aš ne kartą sakiau, kad niekas neabejoja generinių vaistų kokybe, ir tūkstančiams pacientų jie puikiausiai tiks, bet atsiras šimtai, kuriems dėl atsiradusių alerginių reakcijų ar kitų priežasčių bus reikalingi originalūs vaistai.
Tokiais atvejais gydytojams atimama teisė skirti gydymui optimalų vaistą, o pacientui – gauti tinkamiausią gydymą. Jau daug kartų buvo kalbėta, kodėl, nežiūrint to fakto, kad tiek originaliuose, tiek generiniuose medikamentuose veiklioji medžiaga yra ta pati, bet dėl skirtingų papildomų priedų tam tikrais atvejais klinikinis efektyvumas gali skirtis.
Atlikta reprezentacinė Lietuvos gydytojų apklausa parodė, kad apie 2/3 daktarų mato skirtumus tarp generinių ir originalių vaistų ir gydymuisi rinktųsi tik originalius vaistus.
Beje, įdomu pažymėti, kad, kuo gydytojų buvo didesnis klinikinis stažas, tuo tarp jų didesnis buvo procentas, pasisakantis už originalius vaistus. Man pristačius gydytojų apklausos rezultatus, buvau viceministrės Kristinos Garuolienė įspėtas, kad mano agitacija prieš generinius vaistus gali baigtis baudžiamąja byla. Norėtųsi paklausti, kam būtų reikėję kelti baudžiamąją bylą, jei plačiai Lietuvoje nuskambėjęs atvejis, kai sergančiai epilepsija mergaitei, pakeitus originalius vaistus generiniais, jos gyvybės nebūtų pavykę išgelbėti net ir reanimacijoje.
Iš kur ministerijos vadovybės tokia sunkiai suvokiama meilė tik generiniams vaistams?
Dar didesnę nuostabą sukėlė, kai pamačiau, jog televizijos ekrane vienas iš mūsų medicinos korifėjų prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis aiškina, jog jam uždraudė universitete skaityti paskaitas todėl, kad išdrįso pasakyti, jog, dalyvaudamas farmakologiniuose projektuose, įsitikino, kad generinių vaistų efektyvumas, lyginant su originaliais, yra mažesnis. Matomai, Veryga nepakenčia tų, kurie turi savo nuomonę ir labiau nepakenčia tų, kurie tą nuomonę oficialiai išsako.
Sveikatos ministerijos vadovybė, vykdydama naują vaistų politiką bando aiškinti, kad tokia tvarka galioja Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir kt. Europos šalyse, kurios stengiasi maksimaliai išplėsti generinių vaistų rinką. Lietuva, pradėjusi reformas vaistų rinkoje, sutaupė milijonus. Pritariu, kad sutaupė, matyt, pensininkų sąskaita, nes dalis pacientų paniškai superka jiems reikalingus vaistus, už kuriuos negauna jau jokios kompensacijos. Juk didelio proto nereikia, kad suprastum, jog firmos nustos tiekti į Lietuvos rinką vaistus, jei jie nebus kompensuojami. Aš ne kartą siūliau, jog paprasčiausias kelias visų farmacinių problemų sprendimui būtų kompensuoti tos pačios grupės visus vaistus (ir originalius) ta suma, kuria kompensuojamas pats pigiausias generinis vaistas. Valstybei jokio nuostolio, o pacientas, jei jam reikia brangesnio vaisto, primoka daugiau.
Nereikia besąlygiškai kopijuoti Vakarų, nes ir ten daromos klaidos, todėl galvokime savo galva. Deja, iš Verygos pusės matau tik ožišką užsispyrimą bei norą viską spręsti autokratiškais metodais. Geriausias pavyzdys, kai Seimui nepritarus jo reformų projektui, ministras pareiškė, jog nebeateisiu su šiais projektais į šį seimą, nes nematau prasmės. Man toks elgesys priminė tą mažą berniuką, kai jis supykęs pareiškia, jos pasiimu savo žaislus ir daugiau neateisiu su jumis žaisti į šitą smėlio dėžę. O gal Veryga jau pakankamai prisižaidė ir tikrai laikas palikti smėlio dėžę, tuo labiau, kad pats Ramūnas Karbauskis imasi sveikatos apsaugos sistemos reformų.
