Seimo nariai draudimus teikia vartojantiems tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius.
Pasiūlyme akcentuojama drausti vartoti tabaką, tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius šiose vietose:
daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui;
dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose);
vaikų žaidimo aikštelėse bei vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos;
aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose;
laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.
„Šis pasiūlymas nuo ankstesnių iš esmės skiriasi. Kalbant apie balkonus, tai anksčiau buvo siūloma riboti ir tiek. Dabar yra laisvė rūkyti, jeigu niekas neprieštarauja. Jeigu yra prieštaraujančių, kenčiančių kaimynų (vaikai, neįgalieji, sergantys ir pan.), tai tada tas draudimas bus apmąstomas, remiamės Latvijos praktika“, – sako vienas iš projekto iniciatorių Seimo narys Tomas Tomilinas.
Kaip siūlys kontroliuoti?
„Mums siūlė rinkti bendrijos parašus, tačiau šiuo atveju užtenka vieno pareiškėjo, – sakė T. Tomilinas, t. y. – jei niekas nesiskundžia, rūkyti daugiabučių balkonuose ir toliau bus galima, pranešti apie prieštaravimą reikėtų savivaldybių Viešosios tvarkos skyrius. – Mano įsitikinimu, tai būtų pats tinkamiausias organas. <...> Latvijoje tai prižiūri policija, mano įsitikinimu, mums reikėtų savivaldos įsitraukimo.“
Pasiūlymas parlamentui bus pateiktas šeštadienį Seimo sesijoje.
Dažnai užduodami klausimai apie lankstų draudimą rūkyti balkonuose (projekto iniciatorių informacija)
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-815(3)
Ir vėl draudimai?
Ne. Penkiolikos Seimo narių grupė, įvertinusi visuomenės ir ekspertų pateiktas pastabas ir kitų šalių praktiką įregistravo projektą, numatantį lankstų arba „smart“ draudimą rūkyti balkonuose, rašoma pranešime spaudai. Einame Latvijoje galiojančio įstatymo keliu: draudimo rūkyti balkonuose nebus, jei daugiabutyje nėra tam prieštaraujančių. Tačiau jei daugiabutyje yra nors vienas žmogus, kenčiantis dėl nuolatinio pasyvaus rūkymo, deramai įspėjus rūkančius kaimynus, draudimas įsigalios. Džiugu, kad yra konkreti kaimyninės šalies praktika, kuri pasiteisino pasyvaus rūkymo prevencijos atžvilgiu, ir nereikia išradinėti dviračio.
Ar tikrai yra poreikis drausti? Ar tikrai žmonės nori to įstatymo? Ar tai tik rėkianti mažuma?
Nuolat daugėja gyventojų prašymų padėti šeimoms, moterims, vaikams, kurie nebegali naudotis savo nuosavybe dėl nuolat iš kaimynų sklindančių tabako kvapų. Gyventojai prašo įstatymo leidėjų pagalbos, nes geranoriški prašymai kaimynams neveikia. Matome ir akivaizdžią moterų kaip silpnesnės pusės situaciją. Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Kaip parodė 2018 metų balandį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, Lietuvoje DAUGUMA net 52 proc. gyventojų pritaria absoliučiam draudimui rūkyti balkonuose. Labai tikėtina, kad latviškam variantui pritars absoliuti dauguma.
Jūsų projektas galimai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, LR Konstitucijai, kur yra pasakyti, kad privati nuosavybė neliečiama?
Nereikia pamiršti, kad negali būti toleruojamos vieno gyventojo teisės, kai yra pažeidžiamos kito gyventojo teisės: teisės kvėpuoti švariu oru, nebūti ,,pasyviu rūkaliumi“. Tabakas žudo, net jei žmogus nerūko, kai kurie moksliniai tyrimai jau analizuoja ,,tretinį rūkymą“. Net rūkaliui išmetus cigaretę ir palikus patalpą, ant baldų ir kitų paviršių lieka tabako ir nikotino pėdsakai. Užsukę į rūkaliaus butą, taip pat įkvėpsite nuodingų medžiagų. Būtent tokį kontaktą su tabako dūmų likučiais mokslininkai pavadino tretiniu rūkymu.
Teisinėje valstybėje galioja tam tikra teisių hierarchija. Jei atsiranda konfliktas tarp teisės nevaržomai naudotis savo balkonu ir teisės kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru savo privačiame bute, akivaizdu, kad žmogaus teisė į sveikatą turi prioritetą prieš teisę rūkyti. Tavo žmogaus teisės baigiasi ties kito žmogaus teisių pažeidimu. Be to žmogaus teisių konvencijos visų pirma gina žmogaus teisę į sveikatą, teisė nebūti kankinamu, šios teisės yra svarbesnės už visas kitas. Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris pripažino, kad tabako dūmų tarša ir kvapai pažeidžia teisę į būsto neliečiamybę, užkerta kelią netrukdomai naudotis privačios nuosavybės patogumais (Hatton and Others v. United Kingdom (GC), judgment of 8 July 2003, no. 36022/97, § 96, sprendime López Ostra prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Konvencijos 8 straipsnis gali apimti teisę į apsaugą nuo sunkios taršos, nes tai „gali turėti įtakos asmenų gerovei ir užkirsti kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą, nors ir nesukeliant rimtos grėsmės jų sveikatai“ (López Ostra v. Spain, judgment of 9 December 1994, Series A no. 303 C, § 51).
LR Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti ir žaloti, žeminti. Pasyvus rūkymas yra sveikatos žalojimas be jokios abejonės, kurio tu negali išvengti savo namuose, kai dūmai skverbiasi iš kaimyno balkono. Tik tolimesni Konstitucijos straipsniai kalba apie privačią nuosavybę ir būstą (23,24).
Kaip jūsų draudimas bus įgyvendintas? Kam turėtų rašyti prašymą?
Įstatymo įgyvendinime aktyviai turi dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerija, teisėsaugos institucijos ir savivalda . Mes turime skirti derama dėmesį žmonių informavimui per seniūnijas, seniūnaitijas, bendruomenes ir bendrijas. Tam numatoma skirti atskirą finansavimą per Sveikatos apsaugos ministeriją, sveikatos rėmimo fondą. Poįstatyminiai aktai numatys galimybę el. būdų užpildyti prašymus miesto ar rajono savivaldybėje, gavę pareiškimą, to namo administravimo subjektai praneštų raštų visiems namo gyventojams, kad jų name įsigalioja draudimas nuo tam tikros datos. Bus skirta vienas ar keli mėnesiai kol visi gyventojai bus informuoti.
Kas bus atsakingas, policija ar savivaldybė? Kaip visa tai veiks?
Latvijoje galiojant analogiškam įstatymui viskas yra taip: jei nors vienas žmogus kenčia nuo pasyvaus kaimyno rūkymo jis privalo žodžiu kreiptis į savo kaimyną. Jei situacija nepasikeičia, kenčiantis kaimynas kreipiasi į policiją (dažniausia pridedamos nuotraukos ir t.t.). Policija apklausia namo gyventojus ir įsitikina, kad skundas pagrįstas. Tada informuoja rūkantįjį, kad jo rūkymas kenkia kaimynui.
Šiame etape dažniausiai viskas išsisprendžia. Taigi Latvijos įstatymas galioja kaip galinga žmonių informavimo ir švietimo priemonė. Jei skundas vis dėlto pasikartoja, policija pritaiko sankciją – baudą. Lietuvoje, manau, reikėtų eiti tuo keliu, kad gyventojus informuos ne policija, o savivaldybės viešos tvarkos pareigūnai. Taip pat bus numatyta, kad visi gyventojai laiptinėje bus informuojami, kad draudžiama rūkyti, jei yra nors vienas žmogus, kuriam rūkymas trukdo. Bus skirtas protingas terminas kol visi laiptinės/daugiabučio gyventojai bus informuoti raštu apie įsigaliojantį draudimą.
Teisės departamentas pateikė daug pastabų kaip patobulinti projektą, ypač neaišku kaip veiks įpareigojimas administratoriams rūpinti ventiliacija?
Teisės departamento pastabos yra labai švelnios, labai nedaug kritikos, daugiau yra pateikta dalykinio pobūdžio pasiūlymų. Sutinku su pastaba dėl namų administratorių pareigų. Pagrindinis komitetas būtinai patobulins projektą, padarysime papildomas konsultacijas su Aplinkos ministerija. Be to, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pasiūlymą, būtų proporcinga uždrausti rūkyti ne tik balkonuose ir terasose, bet ir uždrausti rūkyti lodžijose, jei yra prieštaraujančių.
Jūsų draudimą lengva apeiti, nes rūkyti bus galima per langą?
Rūkant per langą didžiausias problema yra tai, kad dūmai eina į vidų. Pabandykit parūkyti Tai reiškia, kad pats rūkorius kenkia sau ir savo šeimai ir jei name yra blogai sutvarkyta ventiliacija gali kentėti kiti. Būtent ši aplinkybė labai dažnai atgraso nuo rūkymo per langą. Jei rūkorių vis dėlto nesustabdo jo paties šeima arba gyvena vienas, tada esminis klausimas yra ventiliacija. Būtent tam, kad derama namo ventiliacija būtų pasirūpinta projekte numatome papildoma namo administratorių atsakomybę rūpintis ventiliacija.
Kodėl jūs sulyginate naujoviškus tabako gaminius su tradiciniais? Ar jūs nežinote, kad naujoviški gamininiai yra mažiau kenksmingi?
Šiuo metu dar nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, kad bedūmiai naujoviški tabako gaminiai galėtų būti vartojami kaip žalos mažinimo priemonės. Lietuvoje dažniausiai vartojamas naujoviškas tabako gaminys – IQOS. Dar daugiau, 2018 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos Šalių konferencijos (COP8) metu priimtuose sprendimuose kaip tik nurodoma, kad bedūmiuose tabako gaminiuose yra įvairių toksinių, mutageninių, kancerogeninių cheminių medžiagų, kurios gali sąlygoti neinfekcines ligas, tokias kaip vėžį, diabetą, širdies ir kitas ligas. Taip pat buvo akcentuota, kad dėl tokiuose gaminiuose aptinkamo didelio kiekio toksinių medžiagų šių produktų reguliavimas neturi remtis produkcijos saugumu. COP8 sprendime aiškiai nurodytas priminimas šalims naujoviškiems tabako gaminiams taikyti tokias pat reklamos, pardavimo skatinimo, rėmimo priemones kaip ir tabako produktams, drausti teiginius apie naujoviškų tabako gaminių mažesnį kenksmingumą. Todėl pasiūlytas teisinis reglamentavimas turi būti taikomas visiems tabako gaminiams, ne tik elektroninėms cigaretėms.
Kam iš viso reikia kažką keisti? Kokie svarbiausi jūsų projekto aiškinamojo rašto akcentai?
Rūkymas yra dažnas šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios šaltinis. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena iš stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę. Tai paaiškina, kodėl trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų rūko ir tik ne daugiau kaip 5 proc. pradėjusių rūkyti pavyksta atsikratyti šio įpročio. Pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių, tame tarpe apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2030 metų mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičius išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo. Kartu su AIDS tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai didėjančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Rūkymas yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5 - 8, o vidutinio amžiaus vyrų (35 - 59 m.) grupėje – 20 - 25 produktyvaus gyvenimo metų. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusiųjų ir nemetusiųjų rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų.
Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą.
Suaugusiesiems pasyvus rūkymas padidina plaučių vėžio riziką 20-30 procentų, išeminės širdies ligos riziką – 25 procentais. Kai kurių tyrimų duomenimis, smegenų insulto rizika padidėja 50 procentų. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų. Ūmus aplinkoje esančių tabako dūmų poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais. Rūkant į organizmą patenka apie 4000 įvairių medžiagų. Dalis šių medžiagų sukelia įvairių organų vėžinius susirgimus, tačiau kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, radioaktyvus Polonis 210 gali sukelti chromosomų pakitimus arba lemti fizinius vaisiaus vystymosi sutrikimus.
Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę, mažo svorio naujagimių tikimybę. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis. Tai ypač pavojinga vaikams.
Pasaulio Sveikatos Organizacija perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 proc. dažniau serga išemine širdies liga nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu.
Tyrimų duomenimis, pasyviai rūkančios moterys gimdo mažesnio svorio naujagimius, taip pat dažniau gimdo prieš laiką. Pasyvus jau gimusių vaikų rūkymas taip pat siejamas su blogesne tokių vaikų plaučių funkcija. Vaikai, kurių tėvai rūko, 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, infekcinėmis kvėpavimo takų sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Taip pat buvo nustatyta, kad tėvų rūkymas gali padidinti vaikų vėžio (smegenų vėžio, kraujo vėžio) atsiradimo riziką. Rūkančių motinų vaikai gimsta su nikotino abstinencijos (nikotino stygiaus) reiškiniais, būna neramūs, blogiau valgo, trinka jų miegas.
Sulaukiama vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas nepakankamai užtikrina nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą, neužtikrina vienos iš pagrindinių vaikų teisių – būti sveikam, nekuria demokratiškų vertybių tradicijų, kurios grįstos pagarba, atsakomybe, sąmoningumu, neginčijama žmogaus teise gyventi ir leidžia atsirasti situacijoms, kuriose gali laisvai reikštis paslėptas smurtas – priverstinis pasyvus rūkymas.
Pastebėtina, kad panašus reguliavimas galioja Latvijoje, kur tarp kitų vietų, kuriose draudžiama rūkyti, išvardinti:
- daugiabučių gyvenamųjų namų balkonai ir lodžijos, jeigu bet kuris namo gyventojas pagrįstai prieštarauja rūkymui;
- stadionai ir kitos pažymėtos teritorijos sporto varžybų ir kitų viešų renginių metu, išskyrus specialias rūkymo vietas;
- vaikų žaidimų aikštelės; - kavinės, restoranai uždarose ir atvirose erdvėse, išskyrus atvirų jų vasaros erdvių specialias rūkymo vietas.
