Tarp jų pateko ir žinoma lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Violeta Tapinienė, žurnalisto Andriaus Tapino mama. Nukentėjusios sūnus asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalijo pasakojimu, ką mamai teko patirti tokioje situacijoje.

„Mano mama prieš šventes patyrė traumą – klasika, ėjo, paslydo, susilaužė. Traumatologas (beje, amžina šlovė visiems medikams, dirbantiems Lazdynuose švenčių metu. Reikėtų susimesti ir pastatyti paminklą Jūsų profesionalumui ir kantrybei. Aš ten neištverčiau ir pusvalandžio) prisakė po dešimties dienų pasidaryti savo poliklinikoje rentgeną, kad būtų galima matyti, kaip gyja lūžis. Bet būtinai, būtinai, nes jeigu kažkas ne taip, gali reikėti operacijos,“ – socialiniame tinkle rašė A. Tapinas.

V. Tapinienės sūnus atpasakojo, jog po 10 dienų moteris paskambino į polikliniką, kurioje yra registruota, užsirašyti rentgenui.

Registratorė informavo, kad vietos yra tik vasario pabaigoje, o jei per vėlu, pasiūlė kreiptis į klinikas.

A. Tapino mamai paskambinus į pastarąją gydymo įstaigą, registratorė pasiūlė vizitą dar vėliau – kovo pabaigoje.

„Tada mama, turinti keturiasdešimties metų darbo stažą, kuriuo ji labai didžiuodavosi, o aš vaipiausi, kad vis tiek jokios naudos, pasiskambino į privačią kliniką ir rytoj pasidarys rentgeną, – trečiadienį rašė A. Tapinas.

– Ir tokių kaip mama yra tūkstančiai, dešimtys tūkstančių. Ir ne visi gali atlikti tą lemiamą skambutį į privačią įstaigą (ai, kurias valdžia norėtų truputį priveržti). Ir tada lieka ieškoti. Kur nors. Ir taip lengvai elegantiškai aptirpsta optimizmas dėl savo valstybės.“

Į panašią situaciją buvo patekusi ir Seimo nario Justo Džiugelio mama.

„Tokių nesėkmingai paslydusių mamų yra šimtai tūkstančių, viena iš jų taip pat ir mano mama. Ji antrąją Kalėdų dieną nesėkmingai krito, lūžio nėra, bet traumotologas pasakė pasidaryti magnetinį rezonansą po 7 d., norint įsitikinti, ar gerai gyja raiščiai ir kokius vaistus paskirti, – rašė J. Džiugelis.

– Su jo siuntimu tokį tyrimą mano mamai galės padaryti vasario 3 d., o štai be jo siuntimo, bet už 150 eurų – galėjo šiandien. Toje pačioje klinikoje. Čia kaip iliustracijai dar parašysiu, kad mamos pensija 270 eurų, nes ji mane prižiūrėjo, kol dirbti nepradėjau. „Biški" negerai čia kažkaip gaunasi, bet Jūs gal jau tai žinote? (kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą – DELFI)“

Ką sako ministerija?

„Kalbant apie konkrečią paviešintą istoriją dėl rentgeno nuotraukų, panašu, kad pacientė buvo suklaidinta, nes nesikreipė į savo šeimos gydytoją, o pati ieškojo, kur pasidaryti rentgeno nuotrauką, – DELFI komentavo viceministrė Lina Jaruševičienė.

– Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pacientas, kuris patiria lūžį, pirmąjį nedarbingumą gauna 10 dienų. Per tą laiką jam reikia apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris įvertina paciento sveikatos būklę, nukreipia jį pas kitus gydytojus specialistus ar skiria reikiamus tyrimus.“

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme yra nustatyta, kad pacientas pas šeimos gydytoją turėtų patekti per 7 dienas, o pas specialistą – per 30 dienų, jei nėra objektyvių priežasčių dėl kurių gydymo įstaiga negali paslaugos suteikti laiku.

„Tad šiuo konkrečiu atveju pacientei tiesiog reikėjo nelaukti paskutinės dienos, o iš karto registruotis pas savo šeimos gydytoją, kuris suteikdamas paslaugą pasirūpintų ir tuo, kad pacientui būtų atlikti reikiami tyrimai“, – sako viceministrė.

Kokios išeitys?

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė sakė, kad su gydytojo siuntimu rentgenogramą galima atlikti bet kurioje gydymo įstaigoje Lietuvoje, kuri yra pasirašiusi sutartis su Teritorine ligonių kasa (TLK). TLK ir apmoka paslaugas – ir nesvarbu, tai privati ar viešoji įstaiga.

Informaciją apie eiles gydymo įstaigose rasite VLK svetainėje. Čia nurodytos įstaigos, pasirašiusius sutartis su TLK ir čia pat matysite, kokios preliminarios eilės. Pavyzdžiui, Vilniuje yra 25 gydymo įstaigos, kuriose su gydytojo siuntimu galima gauti nemokamas radiologo paslaugas. Dalyje iš jų eilės – nuo 0 iki 14 dienų. Paskambinus į kelias įstaigas, paaiškėjo, kad rentgenogramai atvykti galima net ir tą pačią dieną. Tiesa, net ir VLK svetainėje nurodoma, kad į kai kurias įstaigas norint patekti rentgenogramai gali tekti laukti nuo 15 iki 30 dienų.

Jei siuntimo neturite, rentgenograma kainuos bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje.

VLK atstovė pabrėžė, kad gydytojas, išrašydamas siuntimą, turėtų nurodyti ir bent tris įstaigas, kur pacientui būtų galima atlikti reikiamus tyrimus.

Kasdien – beveik 100 traumuotų

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL), į kurią traumuoti vilniečiai atvažiuoja dažniausiai, ryšių su visuomene atstovė Justina Petravičienė informavo, kad per parą Skubios pagalbos skyriuje pagalbą medikai suteikia 70-80 traumuotų pacientų.

Žiemą pacientų srautas svyruoja ir tai paprastai nulemia vyraujantys orai. „Jei staiga įvyksta oro permainos – teigiamą temperatūrą keičia neigiama, susidaro plikledis, kurį padengia sniegas – mūsų medikai iškart pajunta žmonių neapdairumo pasekmes“, – sako ligoninės atstovė.

Šiemet didžiausius traumuotų pacientų srautus RVUL fiksavo lapkričio 24-25 d.

„Tą savaitgalį, kurį ne veltui praminėme juoduoju, į vieną didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių – pagalbos kreipėsi 300 įvairias traumas patyrusių pacientų: 170 šeštadienį ir 130 sekmadienį. Tuomet traumas patyrę pacientai, pasakodami apie aplinkybes, neslėpė, jog dėl susižalojimo kaltas neapdairumas: nepasisaugojau eidamas apšalusiu šaligatviu, paslydau, kryptelėjau koją ar paslydęs bandžiau pasiremti rankomis – rezultatas čiurnos ar riešo traumos – tokius pasakojimus medikams tą savaitgalį teko išgirsti ne iš vieno vilniečio ir atvykusio į sostinę pasisvečiuoti lūpų, – nurodė J. Petravičienė.

Esant sudėtingoms oro sąlygoms, pagrindinis medikų patarimas – įvertinti situaciją ir apsvarstyti, ar į lauką eiti tikrai būtina, o gal reikalus galima atidėti kitai dienai ar vėlesniam laikui, kai gatves ir šaligatvius prižiūrintys darbuotojai atliks savo darbą, nurodo RVUL atstovė.

„Taip pat vertėtų pasirūpinti avalyne – avėti batus neslidžiu padu, geriausia – grublėtu. Be to, sušvelninti smūgį padeda ir storesni žieminiai rūbai. Medikai ragina įsidėmėti, kad krentant jokiu būdu nereikėtų bandyti smūgio sušvelninti remiantis rankomis, nes taip patiriamos tipinės riešo traumos. Viena dažniausių – stipinkaulio lūžis vadinamojoje tipinėje vietoje, – sako J. Petravičienė.

– Daliai tokių pacientų pavyksta padėti be papildomų intervencijų, taikant konservatyvųjį gydymą gipso langetėmis, kitai daliai pasiseka mažiau – siekiant išsaugoti riešo funkcionalumą neapsieinama be operacijos. Taip pat tam, kad išvengtumėte galvos traumos, slystant patariama prilenkti smakrą prie krūtinės.“

Nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 2 d. RVUL Skubios pagalbos skyriaus medikai pagalbą suteikė 2617 pacientų, 965 iš jų – patyrę įvairias traumas.

Kaip sprendžiamos eilių problemos?

„Eilių susidarymo priežasčių gali būti daug ir įvairių, pavyzdžiui, eilės pas gydytojus susidaro dėl pacientų noro registruotis būtent pas kurį nors konkretų specialistą ar pageidaujamą įstaigą, dėl pacientų neatvykimo nurodytu laiku, dėl tam tikrų gydytojų trūkumo, dėl įstaigų darbo organizavimo, per didelės administracinės naštos, netgi per dažno pacientų kreipimosi į medikus tuomet, kai iš tiesų to nereikia ir t. t., – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Lina Jaruševičienė.

– Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydymo įstaigos privalo registruoti visus pacientus jų kreipimosi į įstaigą metu ir pasiūlyti anksčiausią paslaugos suteikimo datą. Išankstinė pacientų registracija vyksta paciento kreipimosi metu, nepriklausomai nuo kreipimosi būdo – atvykus į gydymo įtaigos registratūrą, telefonu, ar elektroninėmis registracijos priemonėmis.“

Ministerija nurodo, kad siekiant mažinti eiles yra imamasi įvairių veiksmų, pvz., prieš metus įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią nedarbingumo pažymėjimus galima išduoti ilgesniam laikotarpiui nei iki šiol. Taip pat yra planuojama plėsti šeimos gydytojo komandą ir taip mažinti administracinę naštą medikams.