DELFI susisiekė su skundžiama draudimo bendrove, tačiau ši nelabai turi ką pasakyti, žada pakartotinai nagrinėti situaciją. O Vaivos laikas tiksi.

Draudėjos susisiekė pačios

V. Mickuvienė DELFI pasakojo, kad ji neieškojo būdų, kaip apsidrausti. Kurį laiką tapti draudimo bendrovės ERGO kliente jai siūlė pažįstama ir štai šių metų sausio mėnesį moteris nusprendė, kad laikas pasidomėti kaupimu, gyvybės draudimu.

Iš ERGO pas Vaivą į darbą atvyko dvi moterys – viena iš jų, Vaivos pažįstama. Būsimai draudimo bendrovės klientei darbuotojos papasakojo ir apie galimybę draustis nuo kritinių ligų, tokių kaip vėžys, infarktas, insultas ir kt.

„Kadangi mano mama prieš ketverius metus mirė nuo vėžio, tai mane ėmė baimė, tad pagalvojau, kad apsidrausti būtų visai neblogai“, – pasakojo V. Mickuvienė.

ERGO darbuotojos iš pradžių pasiūlė draustis 5 000 eurų sumą, tačiau Vaiva pageidavo didesnės – jau jei draustis, tai rimtai. Moterį tenkino ir tai, kad teks mokėti kasmėnesinę įmoką.

„Jos pradėjo pasakoti, kokia tai gera kompanija, pasakojo ir savo sėkmės istoriją, kaip dėl kaulo lūžio gavo išmoką, taip pat papasakojo apie moterį, kuri gavo išmoką susirgusi vėžiu. Ir tada jos pradėjo pildyti dokumentus“, – sakė V. Mickuvienė.

Moteris pasakojo, kad draudimo anketą pildė ne ji pati, o viena iš ERGO darbuotojų. Tik vėliau Vaiva sužinojo, kad taip daryti nebuvo galima – ji viską pati turėjo užpildyti.

„Įsivaizdavau – ko reikia draudimui, tą jos ir užrašo. Sąžiningai papasakojau, kad mama sirgo, kad mirė, kad aš tas krūtis tikrinuosi. Jos pasakė – „ai tai čia pas visus yra visko, visi čia tikrinasi, tai nesiskaito“, – situaciją atpasakojo V. Mickuvienė.

Moteris draudėjoms taip pat papasakojo, kad jos krūtyse buvo rasti dariniai, tačiau pati moteris konkrečiai nežinojo, kas tai yra, nes medikai neskyrė nei pakartotinių vizitų, nei tyrimų, nei jokių vaistų.

Kaip vėliau sužinojo, jos sveikatos kortelėje buvo nurodyta mastopatija bei BI-RADS-2. Būtent už šių dviejų įrašų draudimo bendrovė ir „užsikabino“, tikindama, kad Vaivai išmoka nepriklauso. ERGO išmokos nesuteikimą motyvavo tuo, kad moteris neva nuslėpė krūties vėžio užuomazgas, jei bendrovės būtų apie tai žinojusi, V. Mickuvienės net nebūtų draudę.

„Aš šventai tikėjau, kad draudimas patikrina mano sveikatos būklę, nes anketos pabaigoje dar buvo nurodyta, kad aš sutinku, kad jie patikrins mano sveikatos būklę. Kaip manimi gali pasitikėti, ką aš sakau. Kita vertus, aš viską sąžiningai sakiau, kad aš tikrai nežinojau, – pasakojo V. Mickuvienė.

Visgi kaip vėliau šį atvejį nagrinėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) teisininkai ir medikai, buvo tikinama, kad minėtos diagnozės neturi nieko bendra su vėžiniais susirgimais – tai gerybiniai susirgimai.

Daugelis bijo kovoti

POLA prezidentas Šarūnas Narbutas sakė, kad pacientai, besikreipiantys pagalbos, skundžiasi ir probleminiais atvejais dėl draudimo bendrovių, tačiau daugelis bijo tęsti aiškinimąsi, bijo kalbėti.

„Vaivos istorija yra svarbi – tai padrąsinimus kitiems žmonėms. Sergantiems onkologine liga išmokos gavimas nebebūna prioritetas, jų prioritetas – išgyvenimas. Tokiose situacijose pacientai nelabai ir gali pakovoti, nes draudimo bendrovės gali sakyti, kad jums niekas nepriklauso, jūs čia kažko nesuprantat, – DELFI sakė Š. Narbutas.

Šarūnas Narbutas

– Didžioji dauguma tokių skundų dėl to ir atkrenta, tačiau tie, kurie eina toliau, susiduria su sudėtinga situacija. Sako, kad „mūsų ekspertai pažiūrėjo, sako, kad tai yra nedraudiminis įvykis, jūs kažką nuslėpėte; arba jeigu būtume žinoję, tai mes jūsų tikrai nebūtume apdraudę, kaip yra ir šiuo atveju. Tokiais atvejais pacientai nuleidžia rankas.“

Š. Narbutas tikina, kad šis atvejis buvo nagrinėtas onkologų, radiologų, chemoterapeutų, šeimos gydytojų.

„Visi jie vienareikšmiškai mato, kad tai yra gerybinis darinys. O jie sako, kad čia buvo onkologinė liga. Jei, tarkime, jie iš tikro turi tokius ekspertus, žinoma, jie vertina draudimo bendrovei palankiu būdu, tai jie nėra priklausomi, nei kompetentingi, nes čia nėra koks sudėtingas retas atvejis, kurį suprasti reikia būti profesoriumi. Tai paprasta situacija, kurioje aiškėja, kad draudimo bendrovė nenori sutikti su klientu ir reikalauja kitų ekspertų išvadų, – sakė Š. Narbutas.

– Klientas, pacientas yra silpnoji šalis ir ne jis turėtų viską įrodinėti, turėtų kompanija. Ir yra labai keista, kad kompanija sako: „jūs mums pateikite ekspertų išvadas, jūs mums įrodykite, atsakykite į visus mums rūpimus klausimus, nes mes jūsų kitaip nebūtume draudę“. Bet jie gi ir prisiima šią verslo riziką, jie yra pelno siekianti organizacija, tam klientai moka įmokas.“

Bendrovės komentaras – trumpas

Komentuoja Edita Borevičienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Teisės ir atitikties direktorė Baltijos šalyse:

„Pardavimo procese yra gana įprasta, kad mūsų darbuotojas, kalbėdamasis su klientu, dėl kliento patogumo, jo žodžiu pateikiamą informaciją surašo į klausimyno formą. Klientas surašytos informacijos teisingumą patvirtina klausimyno formą pasirašydamas, – komentuoja specialistė.

– Dėl asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų šiuo metu negalime plačiau komentuoti šios situacijos. Turime gauti raštišką, teisės aktų reikalavimus atitinkančios formos kliento sutikimą, kad galėtumėme pateikti viešai su klientu ar jo sveikata susijusią informaciją. Paprastai tokiais atvejais, kai nesutampa bendrovės ir kliento nuomonės, mes kreipiamės į nepriklausomus ekspertus pakartotiniam situacijos įvertinimui.“

V. Mickuvienė ERGO nusiuntė raštišką sutikimą, liudijantį, kad sutinka, jog draudimo bendrovė suteiktų visą reikiamą informaciją portalui DELFI.

„Šiuo atveju, ne tik neteisinga komunikacija, bet ir tai, kad ir pats vertinimas yra, sakyčiau, apgailėtinas, – sakė POLA prezidentas Š. Narbutas.

– Nes jie pasitelkė ekspertus, kurie pasakė, kad ta onkologinė liga buvo iki sutarties sudarymo ir sako, kad Vaiva nuslėpė tą faktą, tai čia yra gana paprastas atvejis, kurį būtų galima lengvai suprasti, kad ji turėjo gerybinius darinius, kuriuos turi panašaus amžiaus moterų, jis paliudytas įvairiais medicininiais išrašais.“

„Mes esame pažeidžiami, nėra nei sveikatos, nei jėgų, kai reikia gydytis, leistis chemiją kiekvieną savaitę, ketvirtadienį priduodi kraują tyrimui, penktadienį lašiniesi, paskui guli tris dienas „nukryžiuotas“, skauda visur, – pasakojo V. Mickuvienė. – Silpnesnis žmogus tokiu atveju tikrai neturės jėgų kovoti, dar kai jie taip gudriai parašo.

Aš irgi kalta, kad ne pati pildžiau, bet ir jie gi kiek mato pažeidimų. Aš net būčiau sutikus, jei jie ir pusę sumos būtų pasiūlę, tačiau jie nesiūlė. Tai dabar bandome tą dalyką viešinti ir apsaugoti kitus žmones.“