Tai teikia vilčių, kad spartų ligos plitimą bus įmanoma sulėtinti naudojant jau rinkoje egzistuojančią vakciną, skirtą įveikti „bakterijos giminaitę“ – vadinamosios meningokokinės bakterinės infekcijos štamą, kuris sukėlė nė vieną gyvybei pavojingą meningito epidemiją koledžų bendrabučiuose, pavyzdžiui, neseniai kilusias San Diego bei Masačusetso universitetų teritorijoje. Nors gonorėja nekelia pavojaus žmogaus gyvybei, dėl atsparumo antibiotikams jos plitimas, regis, tampa nesustabdomu.

Gydytojai taip pat praneša apie gonorėjos štamus, veikiančius panašiai kaip infekcijos gerklėje, kai mikrobai gali plisti nejučiomis, tarkim, bučiuojantis. Todėl kuo skubiau būtina rasti naujų priemonių, galinčių užkirsti kelią šiai rykštei, kuri vis labiau skverbiasi į platesnius visuomenės sluoksnius.

Gonorėjos atvejų skaičius Jungtinėse Valstijose pernai šoktelėjo 19 proc., panašios tendencijos pastebimos ir kitose pasaulio dalyse. Nors skiepų nuo gonorėjos nėra, tyrimai rodo, kad farmacijos bendrovės „Glaxosmithkline PLC‘ sukruta licencijuota vakcina gali pasiūlyti bent dalinę apsaugą.

„Daugybė klausimų“

„Atsivėrus galimybei įgyvendinti plataus masto programą, mums reikės atsakyti į daugybę klausimų, - sakė Oklando universiteto vakcinologė Helen Petousis-Harris, kartu su kolegomis mėginusi pirmą kartą įrodyti, kad pagal užsakymą sukurta meningokokų B grupės vakcina susijusi su apsauga nuo lytiškai plintančių ligų (LPL).

Skiepas, kuriuo Naujoji Zelandija per 2004-2006 m. laikotarpį paskiepijo 1,1 mln. žmonių nuo 6 mėnesių iki 20 metų amžiaus, skyrėsi nuo tipinių skiepų nuo meningokoko infekcijos. Juo buvo siekta paskatinti antikūnių prieš vadinamąsias išorinės membranos pūsleles, būdingas abiem bakterijoms, gamybą. Mokslininkai vadina tai vienu iš galimų svarbių kryžminės apsaugos šaltinių.

Niekas kol kas nežino, kaip toji kryžminė apsauga galėtų suveikti ir kiek ilgai. Norint išsiaiškinti, ar vakcinos, nukreiptos į šias išorinės membranos pūsleles, tarkim, „Glaxo“, „Bexsero“ vakcina, gali padėti sumažinti gonorėjos plitimą, labai svarbu atsakyti į šiuos klausimus.

Kaip teigiama H. Petousis-Harris straipsnyje, publikuotame „Lancet“ medicinos žurnale praėjusiais metais, meningokokų B grupės vakcina 31 proc. gonorėjos ligų atveju veikė veiksmingai. Tai sukėlė susidomėjimą šia sritimi, teigia Merilendo universiteto Alergijos ir infekcinių ligų Nacionalinio instituto tyrėjai.

„Nors „Bexsero“ vakcina galbūt nėra tikslus atsakymas, mes kaip niekad per visą tyrinėjimų istoriją priartėjome prie atsakymo į klausimą dėl vakcinos nuo gonorėjos“, - sakė interviu telefonu kalbėjo instituto mokslininkė Leah Vincent.

Skiepas už 166 JAV dolerius

„GlaxoSmithKline“ dar nenusprendė, ar prieš gonorėją naudoti „Bexsero“ vakciną; jos, vien tik kaip meningokokų B grupės vakcinos, pardavimai šiais metais, remiantis prognozėmis, turėtų siekti 780 mln. JAV dolerių. Mažmeninė produkto vienos dozės kaina Jungtinėse Valstijose siekia 166 JAV dolerius.

Vaistų gamintoja tyrinėja nepriklausomų tyrimų rezultatus, diskutuoja su sveikatos valdžios institucijomis ir nepriklausomais ekspertais dėl galimybių naudoti „Bexsero“ kaip priemonę užkertant kelią gonorėjai, teigia Londone įsikūrusi bendrovė elektroniniu paštu atsiųstuose atsakymuose į klausimus. Tuo pat metu ji sėkmingai juda į priekį kurdama eksperimentinį antibiotiką gepotidaciną šiai ligai gydyti.

„GSK gerai suvokia, kokia svarbi tampa gonorėjos prevencijos būtinybė, ypač atsižvelgus į atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, ir ji ieško būdų, kaip panaudoti savo žinias sprendžiant šį aktualų klausimą“, - teigė bendrovė.

Gonorėjos atvejų skaičius didžiuosiuose Australijos miestuose per pastarąjį dešimtmetį šoktelėjo šešeriopai, viso pasaulio mastu kasmet užregistruojama 78 mln. naujų infekcijos atvejų. Standartinė dviejų dozių kaina šalyse su žemomis bei vidutinėmis pajamomis kainuoja 21,66 JAV dolerio, šių metų balandį savo ataskaitoje rašė Vincentas ir Anna Jerse‘ai iš JAV Sveikatos mokslų universiteto „Uniformed Services University“.

Pradėjus pacientų tyrimus, taikant dviejų „Bexsero“ dozių gydymą amerikiečių paaugliams, galima būtų užkirsti kelią beveik 84 000 infekcijų ir sutaupyti beveik 70 mln. JAV dolerių bendrų išlaidų, teigia mokslininkai.

Lytiniu keliu plintančios bakterijos atsparumą antibiotikams ilgainiui įgyja gana greitai, palyginti su kitais organizmais, sakė telefonu V. Jerse‘as. „Net jei ir kuriami nuo jos medikamentai, tai gali būti tik trumpalaikis sprendimas. Štai kodėl tokia svarbi yra vakcina, štai kodėl negalima delsti“, sakė mokslininkas.

Nevaisingumas, aklumas

Lytiniu keliu plintanti liga gonorėja, kurią antrajame amžiuje nustatė graikų gydytojas Galenas, dažnai nesukelia jokių simptomų, ypač gerklėje, ir gali plisti nejučiomis. Negydoma, ši liga sukelia daugybę komplikacijų, nuo nevaisingumo ir negimdinio nėštumo iki priešlaikinio gimdymo ir aklumo.

Gonorėjos atvejai, kuriems šiuo metu nėra jokio standartinio gydymo, buvo nustatyti Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje, spalį savo pranešime pranešė Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai. Sveikatos priežiūros institucijos perspėjo apie galimus ekstremalesnius atvejus.

„Kaip ir daugumos ligų atveju, mes pamirštame visą jų blogį, - sakė mokslininkė Kate Seib, padėjusi sukurti „Bexsero“ Sienoje, Italijoje, bendrovei „Novartsi AG“, kuri pardavė vakciną „Glaxo“ 2015-aisiais. – Bet nuo jos niekas nemiršta, tad žmonės ilgainiui liaujasi nerimavę“.

Nė vienas iš tyrimų neįrodė, kad „Bexsero“ gali užkirsti kelią gonorėjai, sakė K. Seib. Tyrimai, atlikti Naujojoje Zelandijoje, Kuboje ir Kvebeke, parodę ryšį tarp vakcinavimo ir gonorėjos plitimo ribojimo, „yra daug žadantys, bet tėra tik stebėjimai“, - sakė ji.

Vienas iš operatyvių būdų, kaip nustatyti, ar vakcina gali sumažinti gonorėjos riziką, būtų išmėginti „Bexsero“ tūkstantinėje grupėje atsitiktinai pasirinktų homoseksualių ir biseksualių vyrų, prevenciniais tikslais vartojančių tabletes nuo ŽIV, sakė K. Seib. Vadinamoji priešekspozicinė profilaktika (PrEP) padėjo apriboti AIDS sukeltų infekcijų mastą, bet yra siejama su didele gonorėjos rizika.

Jeigu toks tyrimas būtų sėkmingas, gautus rezultatus reikėtų pagrįsti atliekant tyrimus daug didesnėje plačiosios visuomenės auditorijoje, o tai įgyvendinti būtų „išskirtinai brangu“, sakė Vakarų Australijos universiteto Perto biomedicinos mokslų mokyklos Infekcijų bei imuniteto katedros vadovė Charlene‘a Kahler.

„Mes turime nustoti tikėję, kad aiškinimas žmonėms, esą jie turi „mažinti partnerių skaičių ir naudoti prezervatyvus“ suveiks, nes tokie metodai neveikia, - interviu sakė Melburno lytinės sveikatos centro direktorius ir Monašo universiteto Melburne profesorius Christopheris K. Fairley‘is. - Mes turime pripažinti tikrovę, su kuria susiduriame. Turime pradėti tyrinėti kitus metodus“.