Iš visų jėgų besistengdami, medikai neretai pervargsta psichologiškai“, – apie psichologinės pagalbos poreikį medicinos personalui kalba ligoninės vadovas, profesorius Renaldas Jurkevičius. – Džiaugiamės įgyvendindami vieną iš idėjų, gimusių Kauno klinikų vadovų mokymų metu“, rašoma pranešime spaudai.
„Niekas nenori eiti pas pavargusį ar prislėgtą gydytoją. Dėl to labai svarbu kalbėti apie medicinos personalo emocinę sveikatą, psichologinę būseną, perdegimo sindromą, dėl kurio gali dingti empatija ir motyvacija dirbti“, – problemą pabrėžia naujoji Kaun klinikų medicinos psichologė Žydrūnė Kaklauskaitė.
Gydytojų darbas pilnas sunkių išbandymų. „Atsakomybė dėl savo sprendimų, sudėtingi santykiai tarp gydytojų ir pacientų, komandinio darbo iššūkiai, – vardija LSMU Sveikatos psichologijos katedros profesorė Dalia Antinienė. – Kritiškiausi patyrimai mediko darbe – tai pacientų mirtys ir blogosios žinios pranešimas pacientams bei jų artimiesiems.“
Moksliniai tyrimai rodo, jog profesinį perdegimą patiria nuo 37 iki 53 proc. medikų, o iki 55 proc. medicinos darbuotojų yra patyrę profesinio perdegimo simptomų. „Jiems reikia palaikymo, kad jaustųsi gerai, žinotų apie galimybę išsipasakoti“, – tvirtina Ž. Kaklauskaitė.
Nors vis daugiau kalbama apie žmonių emocinę sveikatą ir jos gerinimą Lietuvoje, visuomenėje vis dar vyrauja neteisinga nuomonė, kad į psichologus kreipiasi tik labai sunkios būklės pacientai. „Išsivysčiusios pasaulio šalyse lankytis pas psichologą, kad savo problemomis neapsunkinti artimųjų, yra įprasta. Darysime viską, kad kuo daugiau gydytojų, kuriems reikia psichologinės pagalbos, nedvejotų ir kreiptųsi dėl profesionalios konsultacijos“, – teigia Kauno klinikų medicinos psichologė.
Rugsėjo ir spalio mėnesiai yra žinomi kaip Atviros psichiatrijos mėnuo, skirti supažindinti visuomenę su šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimais bei paskatinti žmones laiku kreiptis tinkamos pagalbos.
