D. Kepenis žada šalyje sukurti atskirą sveikatos politiką ir ją vykdant siekti įteisinti sveikatos pasą, drausti transriebalus, įteisinti alternatyvią mediciną ir kt., žadama investuoti į Lietuvos piliečių sveikatą ir taip sumažinti išlaidas ligų gydyme.
Už sveikatinimo projektą balsavo 44 Seimo nariai, 38 buvo už, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, kad medicina atsako tik už 10 proc. už mūsų sveikatą, 20 proc. – genetika, 20 proc. – aplinka, ekologija ir 50 proc. priklauso nuo mūsų, piliečių. Ir jei jie išmano sveikos gyvensenos, mitybos principus, tai pusė problemų nebūtų, daugiau nei milijardo nereikėtų gydymui, – projektą Seime pristatinėjo D. Kepenis.
– Vien tai, kad lietuviai 4 kartus labiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis negu Europos vidurkis, rodo, kad pas mus yra kažkas negerai.“
Dauguma Seimo narių palankiai vertino šią iniciatyvą, tačiau gairės labiausiai kritikavo Sveikatos komiteto narys Antanas Matulas.
„Idėja gera, bet projektas turi būti gerokai tobulintinas, pažiūrėkite, ką rašo Teisės departamentas ir niekas nepataisyta. Tekstas nėra aiškus, vartojamos sąvokos neatitinka šių metų galiojančių teisės aktų, dažnu atveju pateiktas tekstas nėra aiškus, stokoja logikos <...>, yra daug techninio broko, tai turi būti pataisoma ir tada jau galima kalbėti“, – komentavo A. Matulas.
D. Kepenis tvirtino, kad nurodytos Teisės departamento pastabos sveikatingumo gairėse jau ištaisytos.
Sveikuolis siūlo įteisinti Sveikatos pasą, kuriuo būtų skatinama sveikai gyvenantį asmenį: sudaryti jam sąlygas reguliariai tikrintis sveikatą, įsivertinti savo sveikatos funkcinę būklę, savo kūno konstitucinį biologinį tipą, fizinį pajėgumą, gauti Visuomenės sveikatos biuro specialisto (gydytojo) rekomendacijas, kaip ir kokiais būdais stiprinti sveikatą.
Siūloma viešąjį transportą padaryti nemokamą, kad sumažėtų oro tarša, tačiau svečiuodamasis laidoje DELFI DIENA D. Kepenis nepasakė, tai apskaičiuota ir dar nėra žinoma, kiek tokia naujovė galėtų kainuoti valstybei bei kiek tai realu.
Taip pat žadama įvesti priemones, kuriomis darbdaviai būtų skatinami rūpintis darbuotojų sveikata, keisti maisto produktų sudėtį, mažinant riebalų, cukraus ir druskos kiekius, drausti naudoti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagaminti transriebalai ir kt.; drausti vaikų sveikatai žalingus maisto produktus ir jų reklamą bei kt.
„PSO sako, kad 80 proc. lėtinių neinfekcinių ligų nebūtų, jei žmonės gyventų sveikai. Kiek kainuoja vienos ligos gydymas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų? Manau, kad tai yra milijonai eurų, paskaičiuojant, kiek lovų ligoniams skiriama, kiek operacijų, vaistų kompensuojama ir pan. 80 proc. tų ligų sumažėtų, jei mes investuotume į prevenciją, – DELFI sakė D. Kepenis.
– Dabar tokia veikla tik imituojama.“
