Tai keli faktai, kuriuos jau anksčiau yra nustačiusi EBPO. Jie primenami Valstybės audito ataskaitoje kalbant apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Išvados pristatytos ketvirtadienį, jas plačiau DELFI pakomentavo Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.
„Aiškinomės, kas visgi galėtų turėti įtakos paslaugų saugumui ir veiksmingumui kaip paslaugų kokybės sudedamajai daliai. Pastebėjome, kad mokslininkai ir specialistai identifikuoja tuos pačius dalykus, todėl išsikėlėme keturis klausimus, kuriuos nagrinėjome audito metu: paslaugų standartizavimas, kvalifikuoti specialistai; nepageidaujamų įvykių registravimas (mokymasis iš klaidų) ir kokybės matavimas (ar yra pakankamai kriterijų, ar matuojama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė), – sakė specialistė.
– Apie poreikį turėti šalies mastu parengtas metodikas, siekiant užtikrinti, kad visose gydymo įstaigose paslaugų kokybė būtų vienoda, mes apie tai kalbame jau nuo 2012 metų. Ir iš tikrųjų poveikį matome. Tas procesas yra pasistūmėjęs. Net 85 proc. gydymo įstaigų teigiamai vertina šitas parengtas metodikas ir net 96 proc. jas taiko.“
Pacientų skundai nevertinami kaip informacija
Lietuvoje privalomų registruoti nepageidaujamų įvykių (nepageidaujamų rezultatų pacientui) sąrašas per siauras (6 grupės) ir tik 13 (iš 28 vertintų) gydymo įstaigų nusistatė papildomai registruoti nesąryšinius įvykius, rašoma ataskaitoje. Taigi, gydymo įstaigos vengia juos registruoti. Pacientų skundai nevertinami kaip informacijos apie nepageidaujamus įvykius šaltinis.
„Visų pirma reikėtų pažymėti priežastis, kurias nurodo gydymo įstaigos, kodėl jos to nedaro. Mes pastebėjome, kad gydymo įstaigos vengia registruoti nepageidaujamus įvykius ir jie nurodo, kad tai galėtų būti suprantama kaip skundimas, tai galėtų būtų ir darbuotojo sąmoningumo bei atsakomybės stoka. Tam, kad būtų galima mokytis iš klaidų, reikėtų jas identifikuoti“, – sako A. Maslauskienė.
Asmens sveikatos priežiūros kokybę lemia saugios, veiksmingos, prieinamos, į pacientą orientuotos paslaugos. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“ parodė, kad dar reikia nemažai padirbėti, kad pacientams teikiamos paslaugos duotų geriausią tikėtiną rezultatą.
„Tam, kad kiekvienas iš mūsų gautų saugią ir veiksmingą sveikatos priežiūros paslaugą, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje gyvename, reikia padėti gydytojams užtikrinti vienodą paslaugų kokybę visose gydymo įstaigose. Tai galima padaryti parengus ir nuolat atnaujinant ligų diagnostikos, gydymo metodikas ar schemas. Deja, bet valstybės lygiu jų turime tik penktadaliui ligų ir sveikatos būklių“, – teigia Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Maslauskienė.
Analizuoja gydytojų skaičių
Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų sveikata Lietuvoje rūpinosi 43 gydytojai, kai tuo tarpu Europos sąjungoje – 36 gydytojai.
„Nagrinėjome, pas kokius specialistus eilės yra didžiausios, galima tokių specialistų trūksta. Plačiau apie tai nekomentavo, nes šiuos rezultatus žadama paskelbti kito audito metu“, – sakė Visuomenės gerovės audito departamento atstovė.
Per pastaruosius 5 metus SAM neperžiūrėjo 51 proc. galiojančių gydytojų medicinos normų, be to, nėra parengusi ir patvirtinusi trijų gydytojų specialybių medicinos normų.
„Turint omenyje tai, kad medicinoje viskas labai greitai vyksta, jų pačių yra įsirašytas tikslas peržiūrėti kas penkerius metus ir tai, kad 51 proc. medicinos normų yra neperžiūrėta, tai iš tikrųjų... Tose vietose postūmio ir trūksta, – sakė V. Maslauskienė.
– Ministerijai pateiktos rekomendacijos, ji nusimačiusi priemones. Jie neprieštaravo mūsų teiktoms rekomendacijoms.“
Ką apie tai mano Sveikatos apsaugos ministerija?
„Valstybės Kontrolės auditas tik patvirtina sveikatos sistemos reformos būtinybę, – DELFI komentavo Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
– Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė, reaguodama į šiandien paskelbto Valstybės kontrolės (VK) audito išvadas tvirtina, kad tokie rezultatai ir rekomendacijos nenustebino. Jie tik sustiprinimo argumentus, kad pokyčiai mūsų šalies sveikatos sistemoje yra neišvengiami, būtini ir neatidėliotina, o sveikatos sistemos reforma turi būti kuo greičiau įgyvendinta.
Pastaroji buvo ruošiama nuo pat ministro Aurelijaus Verygos darbo pradžios, įvertinus ir žinomų tarptautinių organizacijų (PSO ir EBPO) rekomendacijas. Tuo tarpu šiandien paskelbti VK audito rezultatai bus labai svarbūs papildomi argumentai teikiant vėl patikslintus sveikatos sistemos reformos įstatymų paketus.“
SAM primena, kad ši reforma Seime buvo priimta, bet LR Prezidentė ją grąžino tobulinti, o artimiausiu metu patobulinti reforminiai teisės aktų projektai vėl pasieks visuomenę.
„Ministras A. Veryga ne kartą viešai buvo išreiškęs nuomonę, kad dabartinė sveikatos sistema jau seniai turėjo būti reformuota, prieš keliolika metų, tačiau, deja, tenka tik apgailestauti, kad ankstesnės Vyriausybės ir buvę sveikatos apsaugos ministrai nesiryžo jos keisti, baimindamiesi prastų politinių reitingų, – nurodė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
– Didžioji dalis sveikatos apsaugos problemų būtų išspręstos, įgyvendinus reformoje numatytas priemones, kurios leistų užtikrinti sveikatos sistemos efektyvumą, tvarumą, sklandžią ir gydymo įstaigų veiklą, kokybiškas ir saugias paslaugas pacientams. Svarbu paminėti ir tai, kad sisteminiai pokyčiai sveikatos sistemoje padėtų sukurti jos tvarumą, kad leistų garantuoti stabilų atlyginimų augimą medikams, adekvatų darbo krūviui.“
