„Paskutiniais duomenimis, skaičiuojant gegužės-liepos mėnesius, panašu, kad sveikatos sistema panaudojo 85 proc. tų lėšų, kurias galėjo panaudoti atlyginimų kėlimui, kitus 15 proc., panašu, naudojo kitais tikslais“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Simona Adamkevičiūtė Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento direktorė pristatė viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų 2018 m. pirmo pusmečio finansinę situaciją.

„Šalies mastu viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rodikliai yra teigiami (+15 mln.). Teigiamas rezultatas taip pat yra universitetinių, respublikos, regionų ligoninių, miesto poliklinikų, GMP stočių, PSPC. Neženklus neigiamas yra rajono ligoninių, slaugos ligoninių bei priklausomybės ligų centrų rodiklis“, – sakė. S. Adamkevičiūtė.

– Gydytojų darbo užmokestis respublikos mastu augo 18 proc., slaugytojų – 19,8 proc., kitų darbuotojų atlyginimai augo 15,8 proc.“

Sausio mėnesį SAM žadėjo, kad gydytojų atlyginimai vidutiniškai kils 20 proc.

Rajonų ligoninės „minuse“, tad kas yra padaryta, kad jos išsikapstytų, klausė komiteto nariai.

„Rajoninių ligoninių situacija yra gerėjanti. Specialių strategijų rajonų ligoninėms nėra. Įstaigos gauna tokį pat apmokėjimą už pacientus, kaip ir universitetinės ligoninės. Greičiausiai situacija yra susijusi su nepakankamu pacientų srautu. Pacientai „balsuoja kojomis“. Kai kuriose savivaldybėse išvykstančių pacientų srautas siekia 85 proc. Akivaizdu, kad toms įstaigoms gali būti sudėtinga susitvarkyti su situacija“, – sakė viceministrė.

Vienas iš Lietuvos ligoninių asociacijos narių pabrėžė, kad pacientų mažėja ne dėl „balsavimo kojomis“, o dėl kvotų – yra specialūs reikalavimai, kurie įpareigoja ligonines gydyti tik tam tikras ligas.

Sveikatos komiteto nario Antano Matulo teigimu, esant dabartinei situacijai, nenuostabu, kad pacientai iš ligoninių bėga. Dėl to politikas kaltina SAM.

„Kaip žmonės gali iš ligoninių nebėgti, jei jūs (SAM – DELFI) įvedate nereikalingu reikalavimus, kurių neįmanoma įvykdyti, jų nereikia. Pacientai turi išvykti, nes ten nėra tų paslaugų, jūs neleidžiate jų tikti, apribojate jas. Akis bado, kad augant ekonomikai tų silpniausių grandžių situacija lieka ta pati. Pernai rajonų ligoninės „minuse“ pernai buvo 25, dabar 20. Ot pažanga! – sakė A. Matulas.

– Esmė ta, kad mes neskaičiuojame, kodėl tos įstaigos „minuse“. Kai pamatome, kad nuostolis pacientų, medikų algų sąskaita, tai tas minusas yra juokingas dalykas. Kol mes nesukursime, kad slauga, PSP, GMP bus prestižinė, geriau apmokama ir patraukli profesija rajonuose, nebus sutvarkyti srautai, finansiniai įkainiai, tol mes turėsime rimtą pasipriešinimą, jei ta sistema pasidarys patraukli, jau šiandien būtų galima kai kurias žiedines rajonų ligonines apkrauti gerais krūviais, jei jie žinotų, kad galima išlaikyti tą ligoninę ir jie nesupriešins.“

Sveikatos komiteto narys Algimantas Kirkutis pastebėjo ir iškėlė klausimą: ligoninės, kurios dirba nuostolingai, yra nenaudingos ir jas reikia panaikinti? „Tai slaugos ligoninės ir visus vargšus žmones, kurie gyvena paskutines savo gyvenimo valandas, reikia panaikinti? Manau, kad čia problema yra įkainiuose“, – komentavo A. Kirkutis.

Viceministrė gynėsi, kad dabartinis rodiklis – geriausias istorijoje.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į bendrą finansinį rezultatą. Reikėtų pasidžiaugti, kad bent jau paskutinių penkerių metų duomenimis tokios geros situacijos dar nėra buvę. Tačiau vertinat slaugos ligoninių situaciją, matome, kad minusas ne tik išlieka, bet ir didėja. Įkainio problema tikriausiai yra“, – sakė viceministrė L. Jaruševičienė.

Didesniems įkainiams slaugos įstaigose pritaria ir Sveikatos komiteto pirmininkė Asta Kubilienė: „Darbas tokiose įstaigose yra nepaprastai sunkus.“

Viceministrė užsiminė apie planuojamą fondo įkūrimą.

Sveikatos komiteto narys A. Matulas ir toliau kibo į atlapus Sveikatos apsaugos ministerijai.

„Akivaizdu, kad tos grandys, apie kurias ministras labiausiai šneka: globosime regionus, senus žmones, sieksime orios senatvės; būtent ta dalis labiausiai ir kenčia. Dvi universitetinės ligoninės viršija 20 mln. savo įsipareigojimų, o tuo tarpu rajonų, slaugos ligoninės, GMP jos yra nustekentos ir toliau stekenamos“, – sakė A. Matulas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (40)