Kad po šlaunikaulio lūžio gautų specialią priežiūrą Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, vilnietės Romos Butkevičiūtės mamai teko laukti 47 dienas. Ligoninių vadovai sako, kad tai įprasta, neretai žmonės laukia po 60 dienų ir daugiau.
„Manau, kad išnaudosime visas 120 dienų, kadangi yra sunki trauma, ir žmogui reikia nuolatinės priežiūros, o aš šiuo metu esu dirbantis žmogus, tai visą laiką, sakykim, ne tai, kad problemiška – yra tam tikrų procedūrų, kurias gali atlikti tik medikai“, – pasakojo pacientės dukra R. Butkevičiūtė.
4 mėnesius per metus – tiek laiko kiekvienas pacientas gali pasinaudoti ir praleisti ligoninės slaugos skyriuose. Gydytojai pastebi, kad žmonės bando gydymo įstaigoje praleisti kuo daugiau laiko – 8 mėnesius, atsiguldami metų pabaigoje ir prasitęsdami laiką kitų metų pradžioje. Tai didina eiles slaugos ligoninėse, ypač didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune. Čia vietų paprastai atsiranda tik žmogui mirus arba patekus į reanimaciją.
„Poreikis yra labai didelis, mes patenkiname pacientus ne tiktai Vilniuje, bet ir iš visos šalies savo tėvelius atsiveža Vilniuje gyvenantys vaikai ir nori, kad būtent pas mus paslaugos būtų suteiktos“, – pasakojo M. Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dapkuvienė.
Vienoje iš beveik 100 slaugos ligoninių – Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – eilės padidėja vėlyvą rudenį ir žiemą, kai padaugėja peršalimo ligų. Tada ligoninėje pastatoma papildomų slaugos lovų.
„Ne paslaptis, kadangi didžiuosiuose miestuose, ypač Kauno ir Vilniaus gyventojams, slaugos lovų trūksta, tai net iš kitų miestų žmonės atvažiuoja ir persirašo pas savo giminaičius, pas šeimos gydytoją, kad tikrai gautų paslaugą“, – kalbėjo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.
Vyriausybė nori vietų slaugos ligoninėse padidinti iki 8,5 tūkst. Sveikatos apsaugos ministerija kuria elektroninę registravimosi sistemą. Taip turėtų nesusidaryti dirbtinės eilės, kai ligoniai užsiregistruoja vienu metu keliose įstaigose.
„Slaugos ligoninės neišspręs iš esmės problemos, nes šiuo metu yra galimybė žmogų stacionarizuoti 120 dienų per metus. Tai yra 4 mėnesiai, o likusius 8 mėnesius jis vis tiek kažkur turi praleisti. Vienas iš vyriausybinės struktūrinės reformos objektų yra slaugos paslaugų plėtra, tai yra planuojama, kad slauga namuose, kur šiuo metu mes turime nuo 1 iki 2 kartų per mėnesį slaugytojos vizitą į namus. Planuojame, kad vizitų skaičius išaugs iki 52 kartų per metus“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Prezidentė Seimui siūlys slaugos ir globos paslaugų problemą spręsti, steigiant tokių paslaugų centrus. Jie teiktų slaugos ir globos paslaugas vienoje vietoje – namie arba įstaigoje. Dabar patekti į globos įstaigas eilėje laukia apie 1 tūkst. žmonių.
„Reikia integruoti šitas dvi sritis, nes riba tarp slaugos paslaugų ir globos paslaugų yra kartais labai Neryški. Keičiantis žmogaus būklei, vienu metu gali reikėti globos, kitu atveju – slaugos“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
„Globos įstaigoje sveikatos priežiūra nėra prioritetas, jis yra nefinansuotinas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo. Tokie pacientai turi savo šeimos gydytoją bendrosiose poliklinikose. Toks finansavimo modelis sudaro dideles biurokratines kliūtis žmonėms gauti tiek sveikatos priežiūros paslaugą, tiek sudaro kliuvinį čia ir dabar būti prigydytiems“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas.
Kauno miesto savivaldybė jau teikia ir slaugytojo, ir socialines paslaugas namie, planuoja steigti jungtinių paslaugų centrą. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 700 tūkst. senyvo amžiaus žmonių, o turinčių negalią – per 64 tūkst.
