Dokumentas buvo kurtas ir tobulintas kelerius metus, o politiko padėjėja Irena Ramelytė sako, kad „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires“ palankiai vertina daug mokslininkų.

Prieš savaitę svečiavęsis laidoje DELFI DIENA D. Kepenis sakė, jei artimiausiu metu atsakingai būtų imamasi darbo, per trejus metus jaustųsi ryškūs pokyčiai. „Bet darbą reikia pradėti, nes šiandien vyksta tik imitacinė veikla, nes dabar tam nėra nei laiko, nei pinigų, – sako Seimo narys D. Kepenis.

– Pasaulinis bankas pasakė: kai investuojamas 1 euras į ligų profilaktiką, tai nebereikia 24 eurų ligoninėms. Kiek mes investavome? Toli gražu. Jei mes pradėtume kryptingą veiklą, atskirtume sistemas ir būtų paskirti atsakingi žmonės, tai šiandien 80 proc. sumažėtų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžio, kvėpavimo ligų, diabeto.“

Piešiamas niūrus paveikslas

Dokumente pateikiama esamos sveikatingumo būklės šalyje analizė. Pavyzdžiui, „įstatymuose įtvirtintos sąvokos akcentuoja ligos diagnozę, traumų profilaktiką ir gydymą, bet ne sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją;

<...> Valstybės biudžetas, skirtas sveikatos apsaugos sistemai, per dvidešimt metų išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.) iki 2,5 mlrd. eurų (2017), tačiau Lietuvoje vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.

<...> Didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gydymui, medicininėms priemonėms ir farmacijai, o gyventojų sveikatai stiprinti – tik apie 5 proc.

<...> Nors visuomenės sveikatos stiprinimui 47 savivaldybėse įsteigti Visuomenės sveikatos biurai, o nuo 2014 m. savivaldybėms perduota valstybinė visuomenės sveikatos stiprinimo funkcija, tačiau nenustatyti kiekybiniai ir kokybiniai visuomenės sveikatos stiprinimo rodikliai, o tokiems nesant – nėra tokių rodiklių valstybės mastu.

<...> Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis.

<...> Lietuvoje 2014 m. dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių mirė 133,6/100 000 gyv. Tai buvo daugiausiai tarp visų ES šalių ir 2,5 karto viršijo ES vidurkį. PSO duomenimis, 2015 m. vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 15,4 litro alkoholio.

<...> Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas siekiant suvaldyti lėtinių neinfekcinių ligų pandemiją šalia šiuolaikinio medicininio gydymo būtina taikyti tradicinės alternatyvios – liaudies, papročių medicinos priemones. Sveikatos specialistų kvalifikacijos sistema neatitinka realios situacijos poreikių.“

Suplanavo sveikatinimo priemones

D. Kepenis turi viziją – investuoti į Lietuvos piliečių sveikatą ir taip sumažinti išlaidas ligų gydyme.

Sveikuolis siūlo įteisinti Sveikatos pasą, kuriuo būtų skatinama sveikai gyvenantį asmenį: sudaryti jam sąlygas reguliariai tikrintis sveikatą, įsivertinti savo sveikatos funkcinę būklę, savo kūno konstitucinį biologinį tipą, fizinį pajėgumą, gauti Visuomenės sveikatos biuro specialisto (gydytojo) rekomendacijas, kaip ir kokiais būdais stiprinti sveikatą.

Siūloma viešąjį transportą padaryti nemokamą, kad sumažėtų oro tarša, tačiau svečiuodamasis laidoje DELFI DIENA D. Kepenis nepasakė, tai apskaičiuota ir dar nėra žinoma, kiek tokia naujovė galėtų kainuoti valstybei bei kiek tai realu.

Taip pat žadama įvesti priemones, kuriomis darbdaviai būtų skatinami rūpintis darbuotojų sveikata, keisti maisto produktų sudėtį, mažinant riebalų, cukraus ir druskos kiekius, drausti naudoti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagaminti transriebalai ir kt.; drausti vaikų sveikatai žalingus maisto produktus ir jų reklamą bei kt.

„PSO sako, kad 80 proc. lėtinių neinfekcinių ligų nebūtų, jei žmonės gyventų sveikai. Kiek kainuoja vienos ligos gydymas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų? Manau, kad tai yra milijonai eurų, paskaičiuojant, kiek lovų ligoniams skiriama, kiek operacijų, vaistų kompensuojama ir pan. 80 proc. tų ligų sumažėtų, jei mes investuotume į prevenciją, – DELFI sakė D. Kepenis. – Dabar tokia veikla tik imituojama.“

Dokumentas registruotas antradienį, jis bus įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.

D. Kepenio interviu žiūrėkite laidoje DELFI DIENA:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (898)