„Ar iš gero gyvenimo norime papildomai pritraukti lėšų“, – piktinosi su STT tyrimo išvadomis susipažinę vyr. gydytojai.
Dirbtinos kliūtys
„Nors dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro teisėtą galimybę sveikatos priežiūros įstaigoms apmokestinti tam tikras paslaugas ar priemones, praktikoje vis dar yra atvejų, kai iš pacientų priemokos imamos nepagrįstai. Tai patvirtina ir pacientų skundai, ir ligonių kasų atliekami patikrinimai bei nustatomi pažeidimai“, – tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Endružytė.
Pasak jos, dirbtinės kliūtys gauti pacientui priklausančias nemokamas paslaugas gali būti įvairios. Pavyzdžiui, gali būti klaidingai teigiama, kad tam tikra priemonė, reikalinga operacijai, yra nekompensuojama, todėl už ją reikia papildomai sumokėti arba, kad priemonė, kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), nėra pakankamai kokybiška ar tinkama. Taip pat galimos situacijos, kai pacientams sudaroma regimybė, kad yra ilgos pacientų eilės, todėl jei pacientas pageidauja paslaugą gauti greičiau, jam pasiūloma sumokėti arba kreiptis į privačią asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
„Valstybė mato, kad per mažai skiria lėšų, ir pati skatina, kad būtų pritraukiami kiti finansavimo šaltiniai. Pasakysiu paprastai: ką bekalbėtų aukšto rango politikai apie lėšas, kad įstaigos nesusitvarko, pinigų yra per mažai, įkainiai neadekvatūs ir vieną kartą tai reikia pasakyti atvirai, o ne dangstytis visokiais teisės aktais.
Argi iš gero gyvenimo norime pritraukti papildomai lėšų? Pastarųjų turėtų būti tiek, kad užtektų visaverčiai gydyti Lietuvos žmones, ir nereikėtų galvoti, iš kur jų dar paimti“, – sako Pakruojo ligoninei vadovaujantis Vygantas Sudaris.
Visą straipsnį rasite – čia.
