Toksikologas ragino atkreipti dėmesį į mums gerai pažįstamus grybus – valgant sukirmijusius arba netinkamai paruošus, gresia rimti sveikatos sutrikimai. Plačiau apie tai – DELFI TV konferencijoje.
Jau dabar kreipiasi pagalbos
V. Karvelis pasakoja, kad rugpjūčio mėnesį jau buvo maždaug dešimt atvejų, kai dėl apsinuodijimo grybais prireikė medikų pagalbos.
„Į mus kreipiasi žmonės arba pacientus atveža greitoji pagalba, kai tik įtariamas apsinuodijimas. Ligoninės priimamajame tenka išskirti, ar tai yra tikrasis gyvybei pavojingas apsinuodijimas grybais, ar tai tik kokia nors reakcija, virškinimo trakto sutrikimai. Statistiškai galima pasakyti, kad tikri apsinuodijimai nuodingais grybais būna 2 iš dešimties, o kiti atvejai susiję su tuo, kad grybai neteisingai paruošti, neteisingai laikyti.
Ne paslaptis, kad būna, jog žmonės nepasižiūri ir sukirmijusius grybus bando ragauti. Jie sukelia virškinimo trakto sutrikimus, tai irgi susirgimas, bet to nelaikome tikruoju apsinuodijimu. Tokių atvejų žymiai daugiau“, – paaiškina gydytojas.
Farmacininkė E. Ramaškienė pastebi, kad apsinuodyti paprastais grybais galima tuomet, kai valgant juos vartojamas alkoholis.
„Susidaro nuodingi alkoholių ir grybų veikliųjų medžiagų junginiai. Jokiu būdu negalima net pačiais geriausiais marinuotais baravykais užkąsti“, – teigia specialistė.
Visiškai atsisakyti grybų nereikia
Klinikinės toksikologijos gydytojas sako, kad grybai yra ne tik skanūs, bet ir maistingi, todėl nereikėtų manyti, kad valgyti juos vien tik blogai.
„Grybai turi mikroelementų, pavyzdžiui, elektrolitų, beveik visiškai neturi riebalų ar angliavandenių, bet yra baltymų, kurie taip pat reikalingi organizmui. Tai yra medžiaga, kuri organizmui reikalinga, tačiau visgi galima sakyti, kad tai sunkus maistas, tiksliau, sunkiai virškinamas. Mūsų organizmai į tai reaguoja skirtingai. Jei žmogus turi virškinimo trakto problemų, yra persirgęs gastritu ar kitomis ligomis, tai šitas patiekalas, ypač jei tai ne užkandis, o pagrindinis maistas, gali sukelti rimtus virškinimo trakto pakitimus. Kaip ir minėjau, labai individualu, todėl sunku pasakyti, kiek grybų galima suvalgyti, kad nebūtų nusiskundimų“, – teigia gydytojas.
Specialistas dar kartą pabrėžė, kad labai svarbu, jog grybai nebūtų pagrindinis maistas – tuomet dažniau pasitaiko virškinimo sutrikimų.
Nuodingųjų trijulė
Pavojingiausiųjų sąrašo viršūnėje karaliauja žalsvoji musmirė, kurią lengva supainioti su nenuodingais grybais, pavyzdžiui, žaliuokėmis. Paprasčiausias specialistų patarimas – vengti jums nežinomų grybų, jų nerinkti ir nevalgyti. Pasak E. Ramaškienės, šios musmirės pavojingos ir dėl to, kad nuo apsinuodijimo jomis iki rimtų simptomų pasireiškimo gali praeiti net mėnuo.
Gydytojas V. Karvelis papasakojo, kad apsinuodijus šiais grybais, dėl to, kad simptomai pasireiškia gana vėlai, nebepadeda tokie paprasti gydymo metodai, kaip skrandžio plovimas.
Pirmieji simptomai, pasireiškiantys apsinuodijus grybais, įprasti – viduriavimas, pilvo raižymas, vėmimas, pykinimas. Gali praeiti net trys dienos, kol pasireikš rimtesni simptomai, tokie, kaip haliucinacijos, centrinės nervų sistemos sutrikimai, mieguistumas, seilėtekio padidėjimas, regos sutrikimai.
Kitas grybas, kuris dažnai būna rimtų apsinuodijimų priežastimi – blyškioji musmirė. Pasak. V. Karvelio, atskirti paprastąsias musmires lengva, tačiau baltos vis dar supainioja nepatyrusius grybautojus.
Šiemet gydytojui teko stebėti ir neįprastą apsinuodijimo atvejį, kai paprastąją musmirę pacientė, tikėtina, suvalgė tyčia, manydama, kad patirs kokias nors haliucinacijas, tačiau vietoje to gavo labai sunkų apsinuodijimą.
Trečiasis grybas, kurį paminėjo V. Karvelis – žvynabudė – lietuvių pamėgtas grybas. Tačiau norėdami namo parsinešti didelių, plačiakepurių skėtinių žvynabudžių grybautojai jas sumaišo su labai panašiomis smulkiažvyninėmis žvynabudėlėmis, kurios turi nuodingų medžiagų. Jei visgi sunku atsispirti šiems grybams, specialistas siūlytų rinkti tik didesnes, nes šios labiau skiriasi nuo nuodingųjų žvynabudėlių.
Grybautojų patarimas, kuriuo taip pat galima pasikliauti – vengti grybų su lakšteliais ir rinkti tuos, kurie po kepurėle slepia „kempinėles“. Su šiuo patarimu sutinka ir gydytojas V. Karvelis. Anot jo, dar verta žvilgtelėti, ar grybo kotelis ne tuščiaviduris ir ar nestorėja (neturi gumbo) apačioje – tokie požymiai būdingi nuodingiems grybams.
Paruošimas – labai svarbu
Galiausiai, abu specialistai primena, kad tie patys grybai skirtingiems žmonėms gali sukelti nevienodą reakciją, labai svarbu ir tai, kaip jie paruošiami.
„Viską reikia labai tinkamai paruošti, reikia paisyti visų sterilumo ir kitų taisyklių, nes sau pakenkti galima ir ruošiant pačius geriausius grybus. Netinkamai paruošus grybus galima susirgti botulizmu (infekcinė liga – DELFI). Jei grybus laikai netinkamai, anaerobinėmis sąlygomis kaupiasi bakterijos. Jos labai dauginasi nuo 10 laipsnių.
Jei norite keletui valandų grybus palikti, neruošti – reikia paskleisti plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ir stengtis sutvarkyti per keletą valandų. Renkant grybus negalima laikyti jų kokiuose nors plastikiniuose maišuose, tam reikalingi krepšiai, kad grybai vėdintųsi. Kitaip įdėjus nuodingą grybą viskas pasklis“, – teigia E. Ramaškienė.
