„Į ligoninę iš Vilniaus, Karaliaučiaus g., namų, pristatyta paguldyta moteris. Medikams ji pasakė, kad prieš savaitę jai buvo padarytas kriminalinis abortas. Pareigūnams pradėjus aiškintis šio įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad moteris melavo“, – tą kartą neišnešiotas kūdikis rastas namo rūsyje.
Toks neseniai nutikęs įvykis paskatino DELFI pasidomėti, kokias legalias galimybes Lietuvoje turi moteris, nepasiruošusi auginti vaiką.
Ką laikome nesaugiu abortu?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nesaugius abortus apibūdina kaip procedūrą, kurios metu nutraukiamas nėštumas, o ją atlieka asmuo, stokojantis reikalingų įgūdžių ir (arba) dirbantis medicininių standartų neatitinkančioje aplinkoje. Organizacija nurodo, kad nesaugūs abortai dažnesni vietovėse, kur jie apskritai draudžiami ir beveik visi atliekami besivystančiose šalyse.
Visgi sveikatai žalinga praktika, kada abortai atliekami nesaugiai, neaplenkia ir Lietuvos. Čia kai kurios moterys pasirenka įsigyti nelegaliai parduodamų medikamentų, kurie sukelia abortą arba, blogiausiu atveju, bando nutraukti nėštumą jau vėlesnėse stadijose, pagimdo neišnešiotą kūdikį ir palieka mirti.
Geriau mokės už nelegalius vaistus nei kreipsis į gydytojus
2017 m. Lietuvoje atlikta daugiau nei 4 tūkst. legalių abortų. Čia leidžiama nutraukti nėštumą moters noru nesuėjus 12 nėštumo savaičių. Su medikų įsikišimu atliekamas abortas gali būti atliekamas fiziškai išsiurbiant vaisių iš gimdos arba panaudojant medikamentus. Palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje sąlygos savo noru nutraukti nėštumą gana geros.
Kalbant apie medikamentinį abortą, Anglijoje šį mėnesį nuspręsta leisti moterims pačioms pasinaudoti tokiais medikamentais namuose, įteisinant savarankišką jų vartojimą (nuo šių metų pabaigos). Iki šiol Anglijoje medikamentinis abortas buvo atliekamas su medikų priežiūra, tačiau dažnai nesijausdamos patogiai moterys suvartodavo medikamentus ne pagal instrukcijas, vietoje to, kad grįžtų į kliniką dar kartą.
Čia, Lietuvoje, medikamentinis abortas yra draudžiamas, bet įmanomas su juodojoje rinkoje randamais vaistais.
Žinant vaistinio preparato pavadinimą, nors jo prekyba uždrausta, galima lengvai rasti nelegalių pasiūlymų skelbimų portaluose ir anoniminiuose forumuose.
Nespėjus įvesti visų raktažodžių, Google paieškos sistema parodo galimus pasirinkimo variantus „ kur pirkti“, „kiek kainuoja“, o šie nuveda į kelių skirtingų internetinių svetainių forumus, kur moterys anonimiškai diskutuoja apie galimybę įsigyti šių vaistų.
Iš nežinomų asmenų perkami medikamentai kainuoja daugiau nei abortas sveikatos klinikoje. Moterų nurodyta kaina už nelegalius vaistus – 179 Eur, kai tuo tarpu nėštumo nutraukimas klinikoje gali kainuoti mažiau nei 100 Eur.
Susiekus su pardavėja, kurią forume moterys apibūdino tik palankiai, paklausėme apie galimas komplikacijas, iš kur ji gavo vaistus ir ar pavartojus jos turimų vaistų reikėtų kreiptis į gydytojus.
Bendraudama pardavėja vertė patikėti, kad šią sritį ji išmano gerai, teigė, kad medikamentinis abortas yra „nepalyginamai saugesnis nei chirurginis“, o dabartinė tvarka Lietuvoje nusistovėjo dėl biurokratinių priežasčių, taip pat nurodė, kad vienintelė Lietuvoje gali pasiūlyti tuos pačius sertifikuotus vaistus, kurie parduodami Anglijos klinikose.
Tačiau legalaus leidimo prekiauti tokiais vaistais moteris turėti negali, tai patvirtino ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Paaiškėjo, kad apsukriai bendraujanti moteris turimais vaistais (nenurodo, iš kur ir kaip įvežtais į Lietuvą), prekiauja jau kurį laiką ir moterų, teigiančių, kad pasinaudojo jos „pagalba“, galbūt yra daugybė. Tai reiškia, kad aktyviai pardavinėjamų vaistų netikrina ir prekiautojos veiklos nereglamentuoja jokia valstybinė tarnyba, o moterys įsigyja ir vartoja stiprų kraujavimą sukeliančius vaistus be profesionalų žinios bei priežiūros.
Pasekmės gali būti mirtinos
Apie nelegalių abortų pasekmes pasikalbėjome su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja Diana Bužinskiene.
Jos praktikoje dar nepasitaikė tokių atvejų, kai reikėjo suteikti pagalbą komplikacijas dėl nesaugaus aborto patyrusiai moteriai.
„Gydytojams akušeriams ginekologams yra sudėtinga nustatyti tokius atvejus, nes pacientės pačios nepasako apie buvusį kriminalinį arba kitokį nesaugų abortą, jos slepia šią informaciją nuo gydytojų, pasitaiko atvejų, kai moterys tiesiog meluoja“, – teigia gydytoja.
Jos teigimu, medikamentų, skirtų nutraukti nėštumą, vartojimas be gydytojų priežiūros ir rekomendacijų, gali sukelti labai neigiamas pasekmes moters sveikatai, o kai kuriais atvejais sukelti grėsmę gyvybei.
„Gali atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, alerginė reakcija, gausus, kartais net gyvybei pavojingas kraujavimas iš gimdos (pavartojus per didelę vaisto dozę).
Prieš skirdamas medikamentus, gydytojas akušeris ginekologas paklausia moters apie jos buvusias arba esamas bendrąsias ir ginekologines ligas, įvertina pacientės bendrąją būklę, atlieka ginekologinį tyrimą ir kitus reikalingus kiekvienu konkrečiu atveju instrumentinius ir laboratorinius tyrimus, parenka medikamentus ir jų dozes (atsižvelgia, ar nėra kontraindikacijų šiam medikamentui), supažindina su galimu pašaliniu vaisto poveikiu, stebi pacientę visu vaisto vartojimo laikotarpiu, kai kuriais atvejais, nusiunčia moterį į stacionarą“, – paaiškina D. Bužinskienė.
Gydytojos nuomone, moterys pasirenka nutraukti nėštumą nesaugiu būdu dėl kelių priežasčių.
„Vienos jų slepia savo nėštumą nuo artimųjų žmonių, gydytojų (jei nėštumas yra nepageidaujamas), kitos bijo atlikti nėštumo nutraukimą gydymo įstaigoje, nes nenori, kad informacija apie buvusį nėštumo nutraukimą būtų pateikta medicininiuose dokumentuose, trečios jų tai atlieka dėl finansinių priežasčių (kaina daro įtaką kai kurių moterų apsisprendimui), kita grupė moterų pasirenka atlikti nesaugų nėštumo nutraukimą, nes jų nėštumo dydis neatitinka įstatymu leistinų nėštumo nutraukimo normos ribų gydymo įstaigoje“, – sako gydytoja.
Perleisti vaiko globą nėštumo metu Lietuvoje draudžiama
Naujų statistinių duomenų apie tai, kiek moterų Lietuvoje tyčia susižaloja nėštumo metu, patiria partnerio smurtą besilaukdamos arba palieka naujagimį mirti (tiksliau, naujagimių kategorija nėra išskiriama), nėra, tačiau žiniasklaidoje kiekvienais metais pasirodo pranešimų apie tokius atvejus.
Galvojant apie priemones, kurios galbūt iš dalies padėtų spręsti šią problemą, kai vėlyvas nėštumas yra nepageidaujamas, prisimenama užsienio šalių, pavyzdžiui, JAV praktika, kai dar besilaukianti moteris arba abu tėvai gali susitarti su dėl savo vaiko globos teisių perleidimo kitai šeimai, tarkime, tiems, kas negali susilaukti tėvų ir nori įsivaikinti sveiką kūdikį, susipažinti su kūdikio tėvais.
Ši alternatyva Lietuvoje kol kas tokia svetima, kad net šių sakinių sąskambis atrodo nenatūralus, tačiau trumpai tokį įvaikinimą galima paaiškinti taip: tai galimybė susitarti dėl savo vaiko globos teisių perdavimo kitai šeimai dar prieš gimstant vaikui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kodėl tokios galimybės Lietuvoje nėra. Pirmiausiai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, tuomet įgyjama ne tik teisė, bet ir pareiga tėvams juo rūpintis.
„Tai imperatyvus reikalavimas – tėvo ar motinos atsisakymas teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kuriomis vadovaujantis tėvai galėtų atsisakyti šių teisių ir pareigų. Šių pareigų neįgyvendinimas gali tapti priežastimi vaiko tėvams taikyti atsakomybę“, – paaiškino tarnybos atstovai.
Tarnybos specialistai taip pat paaiškino, kad kol kas Lietuvoje nėra įteisinta ir surogacija, nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų.
„Galimybė įteisinti surogaciją Lietuvoje net niekada nebuvo viešai svarstyta. Kol kas jos nesirengiama įtraukti ir į Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektus. Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės“, – nurodė specialistai.
Per mėnesį pagalbos kreipiasi dešimtys
Apie neplanuoto nėštumo situacijas pasikalbėjome ir su Krizinio nėštumo centro psichologe Rūta Julija Klovaite. Specialistė papasakojo, kad į šį centrą kreipiasi ne tik moterys, bet ir vyrai bei artimieji. Vidutiniškai pagalbos per mėnesį kreipiasi apie 30 moterų, dažniausiai 22 – 39 metų, įvairių socialinių sluoksnių.
Moterys, kurios kreipiasi pagalbos, pirmiausiai būna išklausytos, specialistai, dirbantys centre, užtikrina, kad jos neskubėtų priimdamos sprendimus, jame veikia savitarpio pagalbos susitikimai, taip pat galima parama reikalingais daiktais.
R. J. Klovaitė paaiškino, jog krizė kyla dėl įvairių dalykų – finansinių sunkumų, partnerio nenoro būti šalia laukiantis, nėščiosios amžiaus – tiek jaunesnėms, tiek moterims virš 45-erių arba moteris nori nutraukti nėštumą, nes nemyli kūdikio tėvo.
„Į mūsų centrą besikreipiančios moterys dažnai jaučia artimųjų spaudimą dėl nėštumo nutraukimo arba bijo jiems pasakyti, slepia, nes nežino kaip jie sureaguos. Visais išvardintais atvejais jai kyla abejonės ir moteris pradeda svarstyti apie nėštumo nutraukimą. Esminis dalykas, kad neplanuotas nėštumas būna netikėtas. Vien tai jau kelią didelį stresą ir pasimetimą.
Būna, kad šeimoje jau yra keletas vaikų, yra finansinis stabilumas ir susikurti namai, ir staiga moteris laukiasi. Visi planai tarsi griūna, nes žmonės jau buvo nusprendę pagyventi sau ir džiaugėsi jau paaugusias vaikais, o dabar viskas lyg iš naujo. Šeimai sunku būna priimti laukiančius pokyčius”, – paaiškina R. J. Klovaitė.
Paklausta, kodėl, jos manymu, moterys renkasi nutraukti nėštumą nelegaliais būdais, specialistė pateikia kelias priežastis.
„Nelegalius nėštumo nutraukimo būdus dažniausiai renkasi tos moterys, kurių nėštumas yra didesnis nei 12 savaičių ir tos, kurios nori nuslėpti nėštumą nuo aplinkinių. Tokios moterys išgyvena ypač didelę baimę ir pasimetimą dėl nėštumo.
Kartais jos skambina mums net galvodamos apie savižudybę, tačiau sulaukę tinkamos pagalbos, nesiima desperatiškų veiksmų ir susitaiko su nėštumu, ir faktu, kad jau per vėlu daryti abortą. Saugiai pagimdo ir dažniausiai pačios augina, nors kai kurios ir palieka gyvybės langelyje“, – ji sutiktų, kad galimybė perleisti vaiko globos teises dar laukiantis taip pat galėtų būti alternatyva.
Prireikus pagalbos, dėl konsultacijų galima susitarti telefonu
8 603 57726, 8 603 57912 (darbo dienomis 9–17 val.)
arba el. paštu neplanuotasnestumas@gmail.com
