– Lietuvą apniko lietingi orai. Kaip oras daro įtaką žmogaus nuotaikai ir psichikos sveikatai?
– Daugelyje pasaulio šalių atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog orai ne tik daro įtaką žmogaus savijautai, bet ir lemia įvairias ligas ar negalavimus. Klimato pokyčiams jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai bei socialinių atskirčių grupės. Kai kuriais atvejais šis tiesioginis bei netiesioginis blogų orų poveikis nėra esminis, tačiau neretai tai nulemia įvairių ligų eigą.
Organizmo atsparumas meteorologiniams veiksniams priklauso nuo jų poveikio dažnio, intensyvumo bei meteorologinių veiksnių sąveikos. Ypač tai aktualu pradinėje ligos poveikio stadijoje, vėliau poveikis palaipsniui mažėja dėl žmogaus organizmo sugebėjimo prisitaikyti prie blogų orų poveikio.
Blogi orai, ypač ilgai besitęsiantys aukštos temperatūros bei lietingų orų periodai, gali nulemti žmogaus savijautą, nuotaiką bei psichikos sveikatą. Analizuojant visos Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodiklius, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas kritulių (lietaus) poveikis: dėl šios priežasties vyrams paūmėja psichikos ir elgesio ligos, didėja moterų mirtingumas, ypač tarp kaimo gyventojų ir 65 metų bei vyresnių žmonių.
– Kokių yra duomenų, mokslinių tyrimų apie orų įtaką nuotaikai?
– 2014 m. atlikus Vilniaus miesto gyventojų apklausą, buvo nustatyta, kad orai daugiau ar mažiau lėmė net 82 proc. apklaustųjų savijautą. Orų poveikiui sveikatai jautriausi pasirodė 16–30 metų asmenys. Jautriausiai vilniečiai reagavo į staigias orų permainas, terminio komforto ir oro užterštumo pokyčius. Daugiausia apklaustųjų nurodė, jog dėl orų poveikio didėjo mieguistumas, jie greičiau pavargdavo.
Kuo vyresnis žmogus, tuo stipresnį jis jautė ryšį tarp kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų bei sąnarių skausmo ir orų pokyčių. Karščio bangos labiausiai veikė vyresnio amžiaus respondentus. Dauguma respondentų karščių metu jautė nuovargį, mieguistumą ir galvos skausmą. Vyriausieji respondentai gerokai daugiau nei likusieji karščių metu jautė poveikį širdies ir kraujagyslių ligų sistemai bei jautė raumenų ir sąnarių skausmą.
– Ar prasidėjus lietingiems orams normalu jaustis labiau prislėgtam, vangesniam?
– Prasidėjus lietingiems orams ir esant aukštai oro temperatūrai ar karščio bangai, kai kurie žmonės gali jausti tam tikrą savijautos pokytį – jie gali jaustis prislėgti, vangesni, ypač tie, kurie serga lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis ar turi psichikos sveikatos sutrikimų. Esant lietingiems orams gali pakisti kraujo spaudimo ar kraujo krešumo rodikliai, pakisti vegetacinės nervų sistemos veikla, todėl asmenims, jau sergantiems lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, šis poveikis bus didesnis.
Neatmetama, kad ir kiti organizmo homeostazės veiksniai, tokie kaip sumažėjęs metabolizmo bei kai kurių hormonų, ypač melatonino bei serotonino lygis, gali lemti didesnį depresiškumą bei prislėgtumą, esant lietingiems ir apsiniaukusiems orams, o mažesnis kraujo spaudimas ir mažesnis kraujo prisotinimas deguonimi lemia didesnį mieguistumą bei vangumą. Esant lietingiems orams, kartu būna ir mažesnis atmosferos oro slėgis, kas lemia mažesnį oro prisotinimą deguonimi, o tuo pačiu ir mažesnį kraujo prisotinimą deguonimi.
– Kaip sau padėti, kai blogi orai lemia ir blogą savijautą, suprastėjusią nuotaiką, vangumą?
– Norint „pagerinti“ blogą savijautą, suprastėjusią nuotaiką bei vangumą, kurį lemia blogi orai, reikėtų pirmiausia formuoti sveikos gyvensenos įpročius, atsisakyti žalingų įpročių (alkoholinių gėrimų, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų), skatinti sveikos mitybos įpročius, vartoti pakankamai skysčių, ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresinių situacijų, užtikrinti gerą miego kokybę.
– Kokios dar su sveikata susijusios problemos gali pasireikšti atėjus lietingiems orams?
– Atėjus lietingų orų periodui, didėjant atmosferos oro drėgmei, gali pasireikšti ir kitų su sveikata susijusių problemų. Lietuvoje santykinė atmosferos oro drėgmė labiausiai koreliavo su sergamumu kraujotakos sistemos ligomis, su sergamumu inkstų ligomis bei sergamumu psichikos ir elgesio ligomis. Tai reiškia, jog, didėjant santykinei oro drėgmei, didėjo ir sergamumas aukščiau išvardintomis ligomis.
Didėjant oro drėgmei ir temperatūrai, oras darosi tvankus, auga organizmo perkaitimo bei dehidratacijos galimybė, o tai gali lemti įvairių organizmo sistemų kraujotakos bei homeostazės pokyčius.
Remiantis Kauno išeminės širdies ligos registro duomenimis, analizuojant staigius vidutinės santykinės oro drėgmės pokyčius (>15 proc. tarp dviejų dienų) ir sergamumo bei mirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto pokyčius, nustatyta, kad staigūs oro drėgmės pokyčiai pavojingiausi pavasario ir vasaros sezonų metu.
Pavasarį, staigiai mažėjant oro drėgmei, 1,8 karto didėjo vyresnių nei 65 metų amžiaus vyrų mirtingumas – galimai dėl didesnio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis. Taip pat buvo nustatyta, kad, didėjant oro drėgmei, reikšmingai didėjo vidutinio amžiaus vyrų ir moterų sergamumas miokardo infarktu (atitinkamai 1,2 ir 1,5 karto).
Vasarą, staigiai didėjant oro drėgmei, vyresnių vyrų sergamumas miokardo infarktu reikšmingai didėjo 1,4 karto, o tarp vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus moterų reikšmingai didėjo mirtingumas nuo miokardo infarkto (atitinkamai 2,2 ir 1,7 karto). Tai galėjo būti susiję su mažesniu oro slėgiu esant lietingiems orams ir kartu su mažesniu kraujo prisotinimu deguonimi.
Viename iš tyrimų Pietų Korėjoje, Daegu mieste tarp ūminio miokardo infarkto atvejų skaičiaus ir santykinės oro drėgmės buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys. Santykinės drėgmės sumažėjimas daugiau nei 5 proc. per parą siejamas su 5,9 proc. išaugusiu ūminio miokardo infarkto atvejų skaičiumi. Šis ryšys buvo stipresnis jaunesnėje respondentų amžiaus grupėje iki 65 metų. Kitame didelės apimties tyrime, kuriame buvo ieškoma sąsajų tarp santykinės oro drėgmės ir kraujotakos sistemos ligų, buvo išanalizuoti 25 miestų ir regionų, apimančių visus žemynus, duomenys, tarp kurių nebuvo nustatyta jokių statistiškai reikšmingų sąsajų tarp drėgnesnių orų ir sergamumo kraujotakos sistemos ligomis.
Kritulių perteklius gali žmogaus sveikatą paveikti ir per jo gyvenamąją vietą. Didėjanti drėgmė gyvenamajame būste jau seniai yra pripažįstama kaip rizikos veiksnys sirgti kvėpavimo takų ligomis, prie to dažnai prisideda dėl drėgmės atsiradęs sienų pelėsis, kuris veikia alergizuojančiai.
Šiltėjančios žiemos taip pat turi didelės reikšmės oro lašeliniu būdu plintančioms ligoms sklisti, esant drėgnam ir gana šiltam klimatui ypač pavojinga tampa tuberkuliozė.
Atėjus lietingiems orams ir esant didesniam kritulių kiekiui, didėja potvynių tikimybė, dėl to gali blogėti geriamojo vandens kokybė, o tai gali paveikti kvėpavimo takų bei virškinamojo trakto infekcinių ligų paplitimą.
Gausūs krituliai taip pat gali būti siejami su keliais per vandenį plintančių ligų protrūkiais, nes iš tvinstančių kanalizacijos vamzdžių plinta susikaupę patogenai ar labai užterštas vanduo. Vasarą, sumažėjus vandens srautams, gali padidėti bakterinės ir cheminės taršos galimybė.
