Kodėl? Juk 1 tūkst. eurų, kuriuos gimdyvės palieka Lietuvoje, galima išleisti ir savo tėvynėje: štai 6-ieji Minsko gimdymo namai siūlo VIP gimdymą (940 eurų už natūralų gimdymą ir tris dienas ligoninėje, 1320 eurų – už Cezario pjūvio operaciją ir penkias dienas ligoninėje). Tačiau norinčiųjų gimdyti tokiomis sąlygomis skaičius gerokai viršija ligoninės galimybes.

Likusios gimdyvės gali rinktis tiesiog mokamą gimdymą: už tris dienas vienvietėje ar dvivietėje padidinto komfortiškumo palatoje (su atskiru dušu ir tualetu) reikia mokėti 250 eurų. Mokamas paslaugas dažniausiai renkasi tos gimdyvės, kurios trokšta didesnio komforto ar nori gimdyti prižiūrint konkrečiam gydytojui. Jei gimdo nemokamai, baltarusės neturi teisės rinktis ligoninės ar gydytojo – kiekviena moterų konsultacija, kuriose stebimos nėščiosios, yra priskirta konkretiems gimdymo namams.

Vilnius, kaip medicininio turizmo kryptis, baltarusių dėmesį patraukė maždaug prieš 10 metų, kai internete pasirodė moterų pasakojimai apie gimdymą Lietuvoje. Kadangi šios srities medicinos paslaugų lygis Baltarusijoje leido moterims trokšti geresnės priežiūros (ypač daug skundų būdavo dėl personalo elgesio su gimdyvėmis), baltarusės pradėjo aktyviai domėtis galimybėmis gimdyti Vilniuje. Ši tema aktuali ir dabar.

Minsko gyventoja Olga, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje šių metų gegužę pagimdžiusi sūnų, rimtu Vilniaus pranašumu prieš Minską įvardijo galimybę gimdyti su palydovu ar palydove: „Vilniuje visi gimdymai iš esmės būna partneriški (t. y. gimdyme gali dalyvauti vyras, mama ar dula). Tai daryti leidžiama be papildomo mokesčio, pažymos ar kursų“.

Minske gimdymas su vyru yra mokama paslauga. Tačiau sumokėti pinigus nepakanka – vyras privalo baigti specialius kursus, pristatyti sveikatos pažymą ir fluorografijos rezultatus. Tačiau net sumokėjęs pinigus ir pristatęs visas pažymas, jis gali nepatekti į gimdymą, jei gimdykloje tuo pačiu metu gimdys kita moteris – vienvietes gimdymo palatas turi ne visos ligoninės.

„Dar vienas svarbus momentas – atskira gimdymo palata su dušu ir tualetu. Priešgimdinių palatų nėra, t.y. toje pačioje palatoje kartu su vyru ir sąrėmius iškenti, ir kūdikį gimdai – prasidėjus gimdymui, nereikia pereiti iš vienos palatos į kitą“, - pasakojo Olga.

Minske, pavyzdžiui, 5-ieji gimdymo namai tik nuo šių metų liepos perėjo prie sistemos, kai gimdyvė visą gimdymo periodą ir dvi valandas po jo praleidžia vienoje ir toje pačioje gimdykloje. Tačiau kol kas tokios sąlygos baltarusėms vis dar yra prabanga. Dauguma gimdyvių sąrėmių periodą turi praleisti palatoje, skirtoje kelioms moterims, o priartėjus pačiam gimdymui, jos pereina į gimdyklą, kurios paprastai būna skirtos dviem vienu metu gimdančioms moterims.

„Vilniaus gimdymo namuose individualioje palatoje nors ir visą parą su moterimi gali būti bet koks giminaitis“, - pažymi Olga.

Baltarusijos moterims tai yra neįprasta: Minsko gimdymo namai turi mokamų palatų (kaina už parą siekia nuo 10 iki 40 eurų), tačiau dažniausiai tai būna vienvietės ar dvivietės palatos su mikrobangų krosnele, virduliu, televizoriumi ir / ar šaldytuvu. Tačiau tualetas gali būti skirtas visam aukštui, nelygu ligoninės galimybės. Tokiose palatose lankyti gimdyves leidžiama konkrečiomis valandomis (įprastose palatose artimieji apskritai neįleidžiami). Gyventi kartu su gimdyve įmanoma tik VIP palatose, tačiau patekti į jas net už pinigus nėra paprasta.

Beje, 6-ųjų Minsko gimdymo namų VIP palatoje 2016 metais gimdė Baltarusijos biatlonininkė, keturiskart olimpinė čempionė Darja Domračiova. Nors ir turėjo galimybę rinktis bet kokį variantą, sportininkė nusprendė gimdyti savo tėvynėje. D. Domračiova ir jos sutuoktinis Ole Einaras Bjorndalenas buvo įsikūrę buto tipo palatoje, kurioje buvo dvivietė lova, lopšys naujagimiui, tualetas su dušo kabina, mini virtuvėlė, viryklė, televizorius ir šaldytuvas. VIP skyrius turi atskirą įėjimą, jam priklauso gimdykla ir dvi buto tipo palatos.

Jei tokiame skyriuje panorėtų gimdyti užsienietė, gimdymas jai kainuotų 1110 eurų, viena para palatoje – 230 eurų.

Dar vienas gimdymo Lietuvoje pranašumas, į kurį atkreipė dėmesį Olga: „Kūdikis visuomet būna su motina, nuo to momento, kai tėtis perkirpa jam virkštelę ir jis padedamas motinai ant krūtinės, visos procedūros atliekamos tik sutikus ir stebint tėvams. Jokių manipuliacijų be jų sutikimo. Naujagimis nėra primaitinamas ar papildomai girdomas, jam neduodama čiulptuko – skatinama maitinti krūtimi“.

Baltarusijoje daugumoje atvejų kūdikis po gimdymo išnešamas į naujagimių skyrių, o mamai atnešamas tik tuomet, kai matoma būtinybė. Jei gimdyvei buvo darytas Cezario pjūvis, išsiskyrimas su kūdikiu gali užsitęsti paromis. Žinoma, tuo metu naujagimis maitinamas pieno mišiniu iš buteliuko.

Visos moterys, pasakojusios apie savo gimdymo patirtį Vilniuje, tarp jų ir Olga, pamini bene pagrindinį gimdymo Lietuvoje privalumą – gerus, žmoniškus santykius.

„Prieš gimdymą išreiškiau savo pageidavimus ir mes viską aptarėme su gydytoju ir akušere. Niekas nevartė akių, žiūrėjo gana rimtai. Reikia būtinai aptarti, ko pageidauji, ir jie maksimaliai viską padarys, jei tik tai įmanoma. Aš gimdymo namuose gavau tai, ko norėjau. Žinoma, kažkokių antgamtiškų dalykų nesitikėjau, juk tai, vis dėlto, ligoninė.

Tačiau normalių žmoniškų santykių, padorių buitinių sąlygų ir maksimalios nesikišimo galimybės (kiek tai įmanoma per gimdymą) sulaukiau. Man tai buvo idealus variantas“, – pasakojo Olga.

Porai iš Minsko šis gimdymas atsiėjo 1350 eurų. Į šią sumą buvo įskaičiuotas natūralus gimdymas, epidūrinė anestezija, naujagimio patikrinimai ir trijų dienų gyvenimas atskiroje palatoje. Jei gimdyvė būtų atsisakiusi anestezijos, gimdymas būtų kainavęs 170 eurų mažiau. Jei būtų kilusi būtinybė daryti Cezario pjūvį, gimdymo kaina būtų padidėjusi iki 1500 eurų.

Tiesa, prie šeimų iš Baltarusijos išlaidų Lietuvoje reikėtų pridėti vizų kainą (1 viza – 60 eurų) ir pragyvenimo išlaidas. Jei yra galimybė, šeimos mėnesiui išsinuomoja butą, tačiau ekonominis variantas – atvykti tiesiai į ligoninę, o po jos – iš karto atgal į Baltarusiją.

Tačiau prieš tai tėvas dar turi gauti pažymą naujagimiui, kad šis galėtų atvykti į tėvynę. Tam Civilinės metrikacijos biure reikia gauti gimimo liudijimą, išversti jį iš lietuvių į rusų kalbą ir notariškai patvirtinti. Su dokumentais ir nespalvota mažylio nuotrauka tėtis turi kreiptis į Baltarusijos ambasadą ir gauti pažymą dėl kūdikio grįžimo į Baltarusiją. Visi tėvai vienbalsiai atkreipia dėmesį į operatyvų ir supratingą Lietuvos pareigūnų darbą.

Planuodamos gimdymą Vilniuje, baltarusių šeimos paprastai svarsto kelis klinikų ir ligoninių variantus. Nemenką vaidmenį atlieka ir skyrių vadovų pavardės: jos ir telefonai surandami forumuose, kur diskutuojama apie gimdymą Lietuvoje. Ir nors ne kiekvienai gimdyvei pavyksta patekti būtent pas skyrių vadovus, apie tai svajoja visos. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad nė viena gimdyvė nesiskundė ir kitais gimdymą prižiūrėjusiais gydytojais – visos buvo patenkintos.