Tuo įsitikinusi Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Tatjana Pirmaitienė, rašoma pranešime spaudai.
Įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, neliko beveik ketvirtadalio kompensuojamųjų vaistų, kuriuos vartojo apie 200 tūkstančių širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, centrinės nervų sistemos, plaučių ir kitomis lėtinėmis bei sunkiomis ligomis sergančių žmonių, tad daugelis pacientų susidūrė su nauja misija – atrasti naujus, tinkamus, analogiškus ir kompensuojamus preparatus savo ligų gydymui ir savijautos gerinimui.
Didžiausias smūgis – kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų
Iš kompensuojamųjų vaistų kainyno išbraukus 366 vaistinių preparatus, sumažėjo galimybės pacientams gydytis sudėtiniais vaistais, sudarytais iš 2-3 veikliųjų medžiagų. Juos vartoja pacientai, sergantys keliomis lėtinėmis ligomis: diabetu, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, taip pat persirgusieji miokardo infarktu. Naujajame kainyne labai sumažėjo vaistų pasirinkimas, o tai apsunkina vaistų individualaus gydymui parinkimą.
„Visai neseniai kalbėjau su vienu asociacijos nariu, kuris jau ilgai ir sunkiai serga širdies nepakankamumu, žmogus skundėsi, kad ne vienerius metus užtruko, kol gydytojas atitaikė ir parinko vaistus, kurie jam tiko, kaip sakoma, visu 100 procentų. Tai buvo labai brangūs vaistai, tačiau dabar jų nebėra naujajame kompensuojamųjų vaistų sąraše. Ir ką tam žmogui daryti? Tokių yra ne vienas. Pirmiausia pažeidžiama tokių pacientų psichologinė pusė, o po to jie kenčia ir fiziškai. Lengva ranka išbraukiami vaistai, tačiau nepagalvojama, kad likę sergantiesiems gali netikti“, – sako T. Pirmaitienė.
Pasak „Kardiolitos“ klinikų šeimos gydytojos Renidos Liutkuvienės, tikra tiesa, kad tinkamų vaistų parinkimas pacientams gali užtrukti ne vienerius metus. Kiek laiko užtruks parinkti pacientui tinkamiausius vaistus priklauso nuo daugybės faktorių: paciento amžiaus, ligos eigos, sunkumo laipsnio. Dažniausiai šis procesas trunka nuo 1 iki 6 mėnesių, polimorbidiniams pacientams gali užtrukti metus ir dar ilgiau. „Įvertinti, ar vaistas tinkamas pacientui, sergančiam širdies nepakankamumu, galima, kai jis buvo vartotas nuo mėnesio iki pusmečio, tačiau dėl sudėtingos vaistų sąveikos, nepastovios ligos eigos, komplikacijų, naujų susirgimų, kartais tenka gydymą koreguoti kelis kartus, kol pasiekiama stabili eiga“, – sako R. Liutkuvienė.
Paklausta, kas lemia, kad kai kurie pacientai vienų gamintojų vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga toleruoja, o kitų ne, gydytoja neabejoja, kad įtakos turi ir psichologiniai faktoriai, pakuotės dizainas, laikymo sąlygos ir kiti veiksniai, tačiau tikrąjį atsakymą turėtų pateikti patys gamintojai. Ji įsitikinusi, kad svarbiausi faktoriai, lemiantys, ar vaistas tiks pacientui, yra žaliavos kokybė, technologinio proceso tikslumas ir pagalbinių medžiagų sudėtis.
Pasak T. Pirmaitienės, širdies ligomis sergantiems pacientams itin sudėtinga parinkti vaistus, kurie veiktų taip, kaip turi veikti, o organizmas juos gerai toleruotų. „Tokie kompensuojamųjų vaistų sąrašo pokyčiai tikrai nieko gero neduoda. Esu įsitikinusi, kad nuo to tik išaugs mirtingumas, ypač pacientų sergančių širdies ligomis. Kalbama tik apie veikliąja medžiagą, kuri yra ta pati, tačiau nekalbama apie kitas sudėtines vaisto dalis, kurios skiriasi. Juk vaistai, kaip šveicariškas laikrodis – gali jį nusipirkti ir Gariūnuose, o gali prekybos salone su sertifikatu. Neabejoju, kad pastarasis tarnaus ilgiau“, – kalba Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė ir priduria, kad tikrai bus daug žmonių, kurie nukentės finansiškai, nes ir toliau pirks vaistus, kuriuos vartojo, ir kurių nebeliko kompensuojamųjų vaistų sąraše.
Sunkiai atitaikytą vaistą perka brangiau
Vienas tokių yra kaunietis Vytautas, kuris beveik dešimtmetį serga širdies ir kraujagyslių ligomis, o pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui susidūrė su dilema – jo ilgus metus vartojami vaistai nuo liepos mėnesio iš kainyno buvo išbraukti. Vyriškiui teko nuspręsti – rinktis vaistų analogą iš kompensuojamųjų vaistų kainyno arba toliau vartoti jau pritaikytą preparatą. Tiesa, už pastarąjį vyriškiui jau tektų pilną sumą mokėti iš savo lėšų.
„Vaistus nuo kardiologinės ligos vartoju jau 8 metus. Mano gydytojai pasiūlius, išbandžiau net kelių pavadinimų vaistus. Tačiau vieni nedavė tokio gydymo rezultato, kokio tikėjausi, kiti turėjo neigiamą šalutinį poveikį, kol galų gale pritaikėme man tinkamus. Deja, kai prieš porą dienų nuėjau į vaistinę jų nusipirkti, vaistininkė man pasakė, kad jie nebekompensuojami. Tai tikrai nebuvo itin maloni staigmena. Tiesa, vaistininkė man pasiūlė to vaisto analogą, kito gamintojo preparatą, bet aš atsisakiau. Gerdamas savo vaistus dabar jaučiuosi gerai ir visai nenoriu prarasti gerą savijautą, nebenoriu eksperimentuoti. Nusipirkau senuosius vaistus už visą kainą – 15 eurų, kai iki šiol už juos mokėjau priemoką – 2,35 euro“, – savo istoriją pasakoja kaunietis Vytautas.
Rasti analogišką preparatą – ne visada įmanoma
Šalies vaistines užgriuvo ne vienas nepatenkintas pacientas, kuriam pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui tenka ieškoti būdų, kaip nesustabdant gydymosi proceso išsirinkti tinkamus vaistus. Didžiausia problema vaistininkams – kaip pacientui pritaikyti jo vartojamų vaistų analogą, kai atnaujintame kompensuojamų vaistų sąraše jo tiesiog nėra.
„Vienas, galima sakyti nuolatinis mūsų vaistinės lankytojas, jau ne vienerius metus pas mus perka tuos pačius vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio. Kai jis atėjo pas mus praėjusią savaitę, sužinojo, kad jo vartojamo vaisto nebėra kompensuojamųjų vaistų kainyne. Deja, mes negalėjome pasiūlyti to vaisto atitikmens, kuris būtų taip pat kompensuojamas. Žmogui teko pirkti vaistus už visą kainą, kuri gerokai skiriasi nuo iki šiol jo mokėtos priemokos. Pensinio amžiaus žmogui tai gana skausmingas finansinis smūgis. Mūsų vaistininkai visada stengiasi parenkti pacientui analogus, pasiūlo geriausią variantą, jeigu tai įmanoma. Bet po šio kainyno pokyčių labai daug preparatų buvo išbraukta, ne vieno vaisto tiekimas yra sutrikęs, todėl kartais nelieka kitų išeičių, kaip tik įsigyti pacientui nekompensuojamą vaistą“, – apgailestavo kalbinta „Camelia“ vaistininkė Kristina Zacharevič.
Kerta per kišenę
Pasak vaistinėje Kauno poliklinikoje dirbančios vaistininkės Vidos Banionienės, pasikeitęs kompensuojamųjų vaistų kainynas ne tik sumažino ligoniams vaistų pasirinkimo laisvę, bet ir ištuštino piniginę, nors teigiama, kad tokie pokyčiai turėtų kaip tik preparatų kainas sušvelninti.
„Dirbu vaistinėje, esančioje prie poliklinikos. Čia daugiausiai lankosi senjorai, o tai bet kokiems pokyčiams – jautriausia pacientų grupė. Pacientai patiria ne tik psichologinį diskomfortą, jog yra priversti gerti ne savo įprastus vaistus, bet dar ir yra priversti mokėti brangiau. Pensinio amžiaus žmonėms, taupantiems kiekvieną eurą, tokie pokyčiai finansiškai atsiliepia labai skausmingai. Pacientai dažnai atsisako rinktis naują, kompensuojamą vaistą, todėl yra priversti mokėti daugiau. Vietoje to, kad pacientas būtų finansiškai išlaisvintas, už vaistus mokėtų mažiau, jis sumokėjo kelis kartus daugiau“, – pasakojo vaistininkė V. Banionienė.
Vaistininkės teigimu, nauja kompensuojamųjų vaistų pardavimo tvarka mažiau paveiks tuos pacientus, kuriems kompensuojamieji vaistai dabar išrašyti pirmą kartą ir jie dar neturi jokios tų vaistų vartojimo patirties.
Ką sako atsakingi asmenys? (papildyta DELFI)
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus sako, kad dėl pokyčių kompensuojamųjų vaistų srityje mirštamumas nuo širdies ligų tikrai didėti neturėtų.
„Atvirkščiai. Jau dabar mūsų šalies pacientams galima pasiūlyti vis daugiau naujų efektyvių vaistų gydymui vien dėl to, kad vaistų kainos mažėja ir patys žmonės už juos sumoka mažiau. Tai, kad vaistų ir kitų farmacijos gaminių kainos ėmė nuosekliai mažėti, lėmė: sugriežtintos kompensuojamųjų vaistų patekimo į kainyną sąlygos, skatinančios gamintojus ir tiekėjus siūlyti pigesnius vaistus, pigiausio vaisto pasirinkimo skatinimas, kompensuojamųjų vaistų kainyno išleidimas kas ketvirtį, – sako specialistas.
– Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo šių metų liepos 18 d. didėjo vaistų kompensavimo lygiai. Pavyzdžiui, vaistai, skirti kraujotakos sistemos ligoms gydyti, ir vaistai, skiriami dėl lipoproteidų apykaitos sutrikimų bei kitų lipidemijų, jau kompensuojami 90 proc. vaisto bazinės kainos (anksčiau buvo 80 proc.). Visoms kitoms ligoms gydyti skiriami vaistai, kurie iki šiol buvo kompensuojami 80 proc. arba 90 proc., pradėti kompensuoti 100 procentų. Plačiau skaitykite – čia.
VLK atstovas teigia, kad siekiant mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas buvo nustatyti tam tikri reikalavimai. Vaistai, kurie neatitinka priemokos reikalavimų neturėtų būti įtraukiami į Kainyną, tačiau siekiant, kad nenukentėtų dabar šiuos vaistus vartojantys pacientai, yra leidžiama tęsti gydymą netgi tais vaistais, kurių kainos neatitinka reikalavimų.
„Rengiant kainyno projektą daugelis gamintojų pateikė kainas, kurios atitiko nustatytus priemokai keliamus reikalavimus (1327 pozicijos). Reikalavimų neatitiko 256 vaistai, tad dėl jų įtraukimo į kainyną svarstė Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija. Buvo priimtas sprendimas 57 vaistus leisti skirti tiems pacientams, kurie šiuo metu jau gydomi jais ir būtent šie vaistai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą pacientų gydymo tęstinumą. Taigi, tam tikrais atvejais yra leidžiama tęsti gydymą netgi tais vaistais, kurių kainos neatitinka reikalavimų. Naujų pacientų gydymui gydytojai gali skirti kitus alternatyvius vaistus, – sako E. Stropus.
– Tuo pačiu pažymime, kad nė viena kompensuojamųjų vaistų veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš III ketvirčio vaistų kainyno, todėl pacientai gali gauti jiems gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus. Paprastai vaistų grupėje yra du ir daugiau medikamentų, kitaip tariant, vaistų kitais pavadinimais, tad pacientui rinktis yra iš ko.
Sudarant naująjį kainyną, nebuvo išbrauktas ir nė vienas plačiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas, kurių receptų yra išrašoma daugiausia. Daugiausiai receptų pagal bendrinį pavadinimą, pvz., išrašoma vaistų metoprololis ir nebivololis. Šie vaistai yra kainyne, metoprololio – 9 vaistų pakuotės skirtingo stiprumo, o nebivololio – 4 vaistų pakuotės 5 mg stiprumo.
Taigi, dėl gydymo skyrimo ar pakeitimo VLK rekomenduoja pacientui visada tartis su gydytoju. Gydytojas visada skirdamas pacientui gydymą, turėtų vaistų paskyrimą taip pat įvertinti ir farmakoekonominiu požiūriu. Jei paciento ligą galima pagydyti vaistu, kuris mažiau kainuoja, o jo veiklioji medžiaga yra tokia pati, tai toks vaisto pasirinkimas turėtų būti pirmas.“
Siekė mažinti kainas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė DELFI perdavė, kad vienas iš SAM tikslų yra mažinti naštą pacientams ir mažinti vaistų kainas, todėl nuo liepos 12 d. taikomos kainodaros tikslas yra įteisinti maksimalią paciento priemoką:
• jei vaistas kainuoja iki 20 eurų, jo priemoka negalės viršyti 20 proc. bazinės kainos;
• jei vaistas kainuoja virš 20 eurų, jo priemoka negalės būti didesnė negu 4,11 euro.
„Naujausiais duomenimis, paciento priemokos mažėja, nes vidutinė priemoka receptui š. m. liepos mėn. siekė 4,0 Eur, o praėjusių metų liepos mėn. ji sudarė 4,7 Eur. Taip pat, jei vertintume praėjusio pusmečio duomenis, tai 2018 m. I pusmečio vidutinė priemoka receptui siekė 4,6 Eur, o 2017 m. I pusmetį 5,4 euro, – teigia A. Žilinaitė.
– Atkreipiame dėmesį, kad nei viena veiklioji medžiaga iš Kainyno nebuvo išbraukta ir pacientai ir toliau gali įsigyti jiems reikiamus vaistus.
Svarbu paminėti, kad viešoje informacijoje dažnai pateikiama nuomonė, kad pakeitus pacientui originalų vaistą į tą pačią veikiąją medžiagą turintį generinį vaistą, pacientui pasireiškia alerginės reakcijos ar net gydymas tampa neefektyvus. Taip sukuriama klaidinanti nuomonė, kad vartojant generinius vaistus pacientams nepageidaujamos reakcijos pasireiškia daug dažniau. Svarbu suprasti, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami tokie registruoti vaistiniai preparatai, kurių kokybė, saugumas ir veiksmingumas yra įvertinti ir patvirtinti, o vaisto nauda didesnė už riziką. Lietuvoje vaistai (tiek generiniai, tiek originalūs) registruojami įvertinus jų kokybę, saugumą ir veiksmingumą pagal nustatytus reikalavimus. Gamintojas registracijai turi pateikti labai išsamią dokumentaciją apie vaisto kokybę, terapinį efektyvumą ir saugumą. Dokumentaciją vertina ekspertų komandos – chemikai, technologai, farmakologai, terapeutai ir kt. Esant reikalui gamybos vietoje tikrinama, ar gamyba vykdoma pagal Geros gamybos praktikos taisykles. Be to, visose šalyse yra vaistų kokybės kontrolės laboratorijos, kurios reguliariai tikrina vaistų kokybę. Šioje srityje skundai dėl kokybės yra gana retas dalykas, o jų tikrinimo tvarka irgi nustatyta labai detaliai. Kiekvienas vaistas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra generinis ar originalus, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Galimas vaisto šalutinis poveikis visuomet yra nurodomas vaisto pakuotės lapelyje.
Institucija, atsakinga už nepageidaujamų reakcijų į vaistus (toliau NPV) stebėseną, yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (toliau – VVKT). Visų vaistų saugumas, nepriklausomai nuo to, ar vaistas yra generinis, ar originalus, yra stebimas, įtariamos NPV, gautos iš gyventojų, gydytojų, vaistininkų, kaupiamos ir analizuojamos.
SAM atstovė pabrėžia, kad visi tos pačios veikliosios medžiagos, to paties stiprumo ir farmacinės formos generiniai vaistai, ir pigiausias, ir brangiausias, tarpusavyje yra iš esmės ekvivalentiški.
„Informacija apie generinius vaistus ir jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas ar net neveiksmingumą tik klaidina pacientus, nes pateikiami argumentai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, o vadovaujamasi tiktai emocijomis. Kaip tik, aukštos kokybės mokslinių tyrimų įrodančių originalių vaistų pranašumą prieš generinius vaistus nėra. Europos vaistų agentūra ir JAV Maisto ir vaistų administracijos tarnyba originalaus ir generinius vaistus laiko lygiaverčiais tiek saugumo, tiek veiksmingumo prasme, – sako A. Žilinaitė.
– Daugelyje vakarų Europos šalių vaistinėse pacientui pateikus kompensuojamąjį receptą išduoda būtent pigiausią generinį vaistą. Turtingiausios Europos šalys valstybės lėšas naudoja racionaliai ir sudaro sąlygas pacientams neįsigyti tos pačios kokybės ir efektyvumo vaistų brangiau. Generinių vaistų skatinimo ir prieinamumo pacientams gerinimo politiką jau ne vieną dešimtmetį vykdo daugelis Vakarų Europos šalių, JAV, todėl siekiant lygiuotis į kitas šalis, nes tik skatindami konkurenciją, vartojimą ir kainų mažinimą šiame vaistų segmente, sutaupytų lėšų sąskaita, galėsime kompensuoti inovatyvius vaistus.“
