„Lyginant su 2007 m. tyrimo duomenimis, matome, kad dabar gauti šios paslėptos asmenų grupės skaičiai yra didesni, o paslaugų – švirkštų ir adatų keitimo, mokslu pagrįsto gydymo paslaugų – prieinamumas nekito ir išliko žemas, neatitinkantis nei Pasaulio sveikatos organizacijos, nei Europos Sąjungos rekomenduojamų efektyvumo standartų. Tai reiškia, kad per pastarąjį dešimtmetį nebuvo vykdoma ne tik stebėsena, tačiau nebuvo įgyvendinamas ir tinkamas atsakas į ŽIV ir kitų infekcijų plitimo riziką“, – tyrimo rezultatus komentuoja Morgana Danielė, Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovė spaudai.
Pranešime spaudai rašoma, kad tyrimas rodo, kad Lietuvoje aukštos rizikos žmonių, vartojančių opioidinius narkotikus, apytikslis skaičius yra 7 500, o bendras žmonių, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, vidutinis skaičius yra apie 10 500. 2007 m., kai tyrimas buvo atliktas pirmą kartą, buvo nustatyta apie 5 700 asmenų, vartojančių narkotikus injekciniu būdu. Reguliarus šios paslėptos visuomenės grupės apskaičiavimas padeda tinkamai stebėti ir efektyviau reaguoti į augančią ŽIV ir kitų infekcijų plitimo riziką, laiku sutelkti pastangas gydymo paslaugoms plėsti ir gerinti, suteikti pagalbą žmogui. Lietuvoje švirkščiamųjų narkotikų vartotojų skaičius nebuvo stebėtas dešimtmetį, todėl dabar gali atrodyti, kad situacija pasikeitė staiga“, – sako M. Danielė.
Anot RPLC atstovės, tyrime buvo naudojama net keletas skirtingų statistinio skaičiavimo metodų, išanalizuota apie 10 skirtingų duomenų bazių, todėl tyrimo rezultatai yra patikimi, o gauti skaičiai nestebina – jie išlieka panašūs kaip ir kaimyninės Latvijos ir Estijos. „Kita vertus, tokiais rodikliais „pralenkiame“ daugumą Europos valstybių, o Lietuvos atsakas į problemą visą šį laiką buvo daug silpnesnis nei kitur Europoje. Su narkotikų vartojimu susijusios žalos mažinimo paslaugos Lietuvoje šiandien pasiekia vos apie 10 procentų visų tikslinės grupės asmenų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog tam, kad atsakas į ŽIV ir kitų infekcijų plitimą bei pačiam asmeniui ir visuomenei keliamą žalą būtų efektyvus, švirkštų ir adatų keitimo paslaugomis turėtų naudotis bent 60, o gydymo farmakoterapija – bent 40 procentų švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų“, – priduria specialistė.
Tyrime nurodomas ir apytikris asmenų, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, pasiskirstymas Lietuvos miestuose. Didžiausia koncentracija išlieka Vilniuje – čia galėtų būti nuo 3000 iki beveik 6000 tokių asmenų, Klaipėdoje iki 1700, Kaune apie 1000, Alytuje, Druskininkuose, Telšiuose ir Visagine apie 100. „Dažniausiai paplitimas mažesniuose miesteliuose yra proporcingai mažesnis, tačiau narkotikus švirkščiamuoju būdu vartojančių asmenų skaičių lemia ne tik populiacijos dydis, svarbūs ir kiti faktoriai – tautinių mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių populiacija, geografinė miesto padėtis, keliaujančiųjų per miestą srautai ir kt.“ – sako M. Danielė.
Kad Europos šalys nuosekliai stebėtų su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusią padėtį, o valstybių atsakas į problemą būtų savalaikis ir veiksmingas, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras rekomenduoja tokius tyrimus atlikti kas 2–3 metus. Respublikiniam priklausomybės ligų centrui atliekant tyrimą, tyrimo autoriai – mokslininkai iš Čekijos – parengė metodologiją, pagal kurią duomenų bazės galės būti naudojamos šiems skaičiavimams reguliariai atnaujinti. Šiais metais atliktas tyrimas – Europos Komisijos finansuojamo projekto HAREACT dalis.
